Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ką reikia žinoti apie alergijas - kokie vaikai labiausiai kenčia nuo alergijų, kaip daromi tyrimai ir kada nereikia sukti galvos?

2019-04-24 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (308)
    Share

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad jie alergiški vienam ar kitam maisto produktui. Tiesa, taip dažniausiai nėra, įsitikinusi alergologė ir klinikinė imunologė doc. Violeta Kvedarienė. Ji taip pat papasakojo ir apie tyrimus, kurie neva gali nustatyti, kam esi alergiškas.


©Shutterstock.com

Alergologė laidoje „DELFI diena“ sakė, kad dauguma žmonių tiki įvairiausiais mitais apie maisto netoleravimo testus, alergiją ar netoleravimą laktozei. Šie mitai tik blogina žmonių gyvenimo kokybę.

– Kas yra alergija ir kodėl ji išsivysto žmonėms?

– Alergija yra žmogaus reakcija į tam tikrą alergeną. Nuo tam tikro maisto produkto žmogui, kuris turi polinkį būti alergiškam, atsiranda kažkokia alergija. Tai gali būti niežulys, bėrimas, dusulys, čiaudulys. Ir tai, ko mes bijome labiausiai – inafilaksinė reakcija, o tai gali būti net mirtina.

– Ar galima sakyti, kad tai yra modernaus pasaulio liga? Ar žmonės prieš 50-100 metų buvo tiek pat alergiški?

– Tai tikrai yra šio laikmečio problema. Alergija ir alergija maistui pastaraisiais dešimtmečiais tikrai dažnėja. Specialistų paskaičiavimais, per dešimtmetį ši problema išaugo apie 10 kartų. Tai įvyko dėl taršos ir bekintančių mūsų pačių genų.

– Ar galima užbėgti alergijai už akių? Kalbu apie nėščiąsias, kurios pasirenka specialų mitybos būdą, valgo galbūt kažkokį kitokį maistą.

– Tai yra daug diskusijų keliantis klausimas. Ilgą laiką mes galvojome, kad jeigu motina turi vieną ar kitą alergiją ir maitinsis sveikesniu maistu, kuris nesukels alergijų, tai ir vaikas, tikėtina, bus mažiau alergiškas. Dabar labai diskutuojama dėl šio teiginio ir net pradedama abejoti. Įdomi yra švedų studija. Mokslininkai ištyrė apie milijoną moterų ir nustatė, kad tie vaikučiai, kurie gimė per Cezario pjūvį, net 21 proc., yra alergiški.

Kalbama, kad natūralus gimdymas visgi yra sveikesnis, nes vaiko imunitetas formuojasi gimdymo metu. Jeigu tas vaikutis jau turi alergiją, labai svarbu jo odos priežiūra, mityba, bet jeigu maitinsime hipoalerginiais produktais, tai irgi nežinia, ar vaikai bus mažiau alergiški. Visais šiais klausimais yra labai diskutuojama ir tikrai nėra vieno atsakymo ar tyrimo.

– Ar gali būti, kad yra dalis žmonių, kurie yra alergiški, bet to nežino?

– Yra du kraštutinumai. Iki 17-20 procentų žmonių galvoja, kad jie yra alergiški maistui ir priskiria įvairius simptomus maisto alergijai, kita vertus, yra keli procentai žmonių, kurie turi stiprią alergiją, gali suvalgyti žuvies ir pradėti tinti, dusti, tačiau jie neįtaria, kad turi alergiją. Tada, kai jau reikia kviesti reanimaciją, jie sugalvoja, kad galbūt verta išsitirti. Tie kraštutinumai mūsų gyvenime yra. Pirmiausia reikia žinoti, kaip atrodo tikroji alergija, nes reakcija maistui gali būti įvairi: toksinė arba fermentinė. Šiandien mes kalbame tik apie maisto alergiją. Jeigu suvalgius tą patį maisto produktą atsiranda niežulys, bėrimai, sunku kvėpuoti, pradeda svaigti galva ar krenta spaudimas, tada laukti negalima. Reikia per mėnesį ar kiek daugiau išsitirti, kad žmogus sužinotų, ar tas simptomas yra pavojingas. Nei vienas kraujo tyrimas, net ir pats brangiausias, mums nepasakys tikros alergijos, reikia tai derinti prie simptomų, reikalinga specialisto pagalba.

– Kaip tie tyrimai daromi?

– Auksinis alergologijos standartas išlieka alerginiai mėginiai derinant juos su simptomais. Deja, jie ne visada yra aiškūs, jeigu žmogus vartoja vaistus, jeigu vaikas yra mažas ir jam nerodo mėginukai. Kitas etapas – kraujo tyrimai. Mums jie gali atsakyti apie pačias pavojingiausias reakcijas. Jeigu mes įtariame maisto alergiją kiaušiniams, žuviai, riešutams, tai kai kurie kraujo tyrimai mums atsakys, kas tai yra, bet yra ir lėtos reakcijos. Pavyzdžiui, jeigu kažkokį produktą suvalgome dieną, bet pilvo skausmas atsiranda vakare. Kartais kraujo tyrimai negali pasakyti nieko, todėl reikalingas specialistas, kuris pasakytų, kuris tyrimas yra tikslingas. Yra dar ir molekuliniai tyrimai.

– Ar molekuliniai tyrimai dažnai taikomi?

– Tai yra reti ir labai brangūs tyrimai, kurie sparčiai žengia į priekį. Šiais laikais tų molekulių galima labai daug ištirti, bet kiekvienas tyrimas turi savo tiesos laipsnį.

– Yra žmonių, kurie tik įtaria alergiją, jaučiasi prastai, yra nuovargis. Galų gale, jie nusprendžia išsitirti ir paaiškėja, kad yra alergiški. Dažnai taip būna?

– Sakoma, kad 2 iš 3 mūsų vaikų yra alergiški. Jeigu jūsų vaikui niežti odą, skauda pilvą, kartojasi simptomai, tada reikėtų kreiptis į alergologą. Jeigu taip yra suaugusiam žmogui, tai tikroji maisto alergija yra labai reta. Jai būdingi pasikartojantys simptomai nuo to pačio maisto produkto. Jeigu pučia pilvą, sunku virškinti nuo daugumos produktų, tada galima abejoti, ar tai yra maisto alergija – galbūt tai yra viena iš virškinimo ligų. Tikrai reikia kreiptis tada, kai reakcija atsiranda nuo konkretaus maisto produkto. Tada mums reikalinga pagalba, kuri gali net išgelbėti gyvybę.

– Jūs norite pasakyti, kad yra žmonių, kurie turi tokią rimtą alergiją, bet to net nežino?

– Vieni nekreipia dėmesio, o kiti pradeda bijoti visko. Būtina išsitirti. Alergologinis tyrimas nėra skubus, ne anksčiau kaip po mėnesio, kai patiriate stiprią reakciją. Jeigu pajutote rimtą reakciją, pirmoji pagalba – adrenalinas. Negalima laukti kitos stiprios reakcijos, o reikia ateiti ir išsitirti.

– Populiaru sakyti, kad mes visi esame alergiški laktozei, kad karvės pieno gerti nereikia. Ar tikrai mes, suaugusieji, negalime toleruoti pieno?

– Nenorėčiau su tuo sutikti. Pienas, pieno produktai, kalcis yra labai reikalingi mums produktai. Pienas yra vienas iš pagrindinių kalcio šaltinių. Jeigu kalbame apie pieno netoleravimą, viduriavimą, blogą virškinimą, tai jie dažniausiai yra ne dėl alergijos, o dėl fermento, skaldančio pieną, trūkumo.

– Kodėl mes jo stokojame?

– Nes per mažai valgome. Visi mes tinginiai, mūsų organizmas – taip pat. Manyčiau, jeigu patiriate nemalonius simptomus, galima išsitirti, yra laktozės netoleravimo testai. Jeigu mes jo valgysime mažiau, mažiau gaminsis ir to fermento. Dažniausiai kalbama apie pieną ir šviežius jo produktus. Aš manau, kad pieno produktai turėtų būti mūsų racione.

– Dar vienas populiarus mitas – glitimas, jo atsisakymas. Ar taip gerai ir kas tas glitimas?

– Manau, kad tai šiuolaikinės mados reikalas. Yra labai nedidelis procentas žmonių, kurie turi geną, kuris lemia, kad jie negali valgyti glitimo. Dažniausiai tai liga, kuri prasideda labai ankstyvame amžiuje, ją galima ištirti. Išbraukus šiuos produktus iš raciono, vaikas auga ir vystosi sveikas. Bet tai yra labai reta, o suaugusiam žmogui – tai dar retesnis atvejis. Tai vadinama celiakija, o tai nėra alerginė liga. Ji irgi ištiriama atliekant tyrimus. Dauguma žmonių tiesiog riboja savo gyvenimo kokybę, kai galvoja, kad yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui. Jiems tiesiog reikia išsitirti. Įrodyta, kad 75 procentai žmonių, kurie galvoja, kad yra alergiški maistui, jų gyvenimo kokybė yra blogesnė. Daugumai vaikų iki 6-7 metų ta alergija gali išnykti, nes keičiasi imuninė sistema. Kai kurias alergijas vaikai tiesiog išauga ir paskui gali valgyti tuos produktus, kuriems anksčiau buvo alergiški. Tiesa, tam taip pat reikalingas specialistas.

– Kalbant apie maisto netoleravimo testus, ar jie padeda sužinoti ką nors?

– Tai yra trečioji populiari mada. Specialistai 2008 metais nustatė, kad jis neturi jokio tikslo. Per tą dešimtmetį galvojau, kad galbūt pasikeitė, tačiau 2019 metais amerikiečiai rašė tą patį – jie neturi jokios mokslinės vertės. Manau, tai tiesiog veltui išleisti pinigai. (…) Kita vertus, mums labai svarbus tikėjimas, tačiau nereikia savęs kankinti.

– Atėjo pavasaris ir viskas pradėjo žydėti. Ar verta išsitirti, nuo kokio augalo yra alergija?

– Jeigu jūs sloguojate, čiaudėjate ar dūstate kiekvienais metais tuo pačiu metu, tai išsitirti būtų tikslinga.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Ciparytė Agnė Vasiliauskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
35(0)
31(0)
24(0)
21(6)
18(0)
17(2)
16(0)
16(0)
13(0)
13(0)
Savaitės
243(98)
111(20)
59(0)
Mėnesio
139(14)
128(7)
110(4)
107(15)
105(13)