Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Lietuvą užplūdo rekordiniai karščiai: kaip atsivėsinti namus ir kūną be oro kondicionieriaus?

2019-06-14 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (1048)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Lietuvą užplūdus rekordiniams karščiams prie oro kondicionierius montuojančių bendrovių durų nutįso rekordinės eilės – kai kur meistrų, kurie išgelbės nuo nepakeliamos kaitros ir nepakenčiamos temperatūros namuose, tenka laukti net mėnesiais. Tad akivaizdu, kad norint išgyventi būtent šio birželio karščius kondicionieriaus užsakymas nebepadės. O ką daryti belaukiant ar nenorint arba neišgalint įsigyti kondicionieriaus?

Kūno temperatūros kontrolė yra tema, kurioje susilieja fizika ir fiziologija. Ir esminis jos tikslas – ties mūsų oda nuolat judančio oro srautas. Tad jeigu kondicionieriaus neturite, įvertinkite, kokia kryptimi vėjas (kad ir koks silpnas) pučia lauke ir pažvelkite į savo namų langų išsidėstymą: pasistenkite langus atidaryti strategiškai, išilgai lauko vėjo judėjimo krypties ir taip, kad oro srautas pereitų maksimaliai didelį patalpų plotą ar bent jau kad skersvėjis būtų tame kambaryje, kuriame ketinate leisti laiką, pataria „Scientific American“.

Prakaitavimas – evoliucijos eigoje išsivystęs kūno temperatūros reguliavimo būdas: kai iš organizmo ant odos paviršiaus išsiskiria drėgmės lašeliai, jų nugarinimas šiek tiek sumažina odos paviršiaus temperatūrą ir atvėsta kraujotakos sistemoje esantis oras. Tačiau prakaito garavimui trukdo santykinė oro drėgmė: kuo oro drėgmė didesnė, tuo sunkiau ją dar padidinti garuojančiu prakaitu. Todėl itin svarbu palaikyti oro sausumą.

Jeigu lauko vėjo nepakanka, padėkite jam – tam pakaks net paprasčiausio, nediduko stalinio ventiliatoriaus. O geriausiai – dviejų. Vieną jų padėkite ties langu taip, kad oras iš lauko būtų traukiamas į vidų, kitą – priešingoje pusėje, kad jis būtų išstumiamas lauk. Taip galima sukurti šiokį tokį vėjo tunelį namų viduje.

Jeigu gyvenate dviejų aukštų namuose, vėsesnį orą ventiliatoriais įtraukite pirmame aukšte, šiltesnį išpūskite antrame – šį procesą palengvins natūrali konvekcija – dujų polinkis sušilus įgyti mažesnį tankį ir kilti aukštyn. Kartu su išpučiamu šiltu ir drėgnesniu oru sumažinsite santykinį oro drėgnumą patalpos viduje.

Ši strategija gali būti itin efektyvi naktį, kuomet lauko oras labiau atvėsta. Jeigu itin karštą dieną būti namie neketinate, būtinai uždarykite langus ir aklinai užtraukite užuolaidas, kad viduje būtų išlaikoma naktinė vėsa ir vidaus neprikaitintų nei karštas oras, nei Saulės šviesa. Idealu būtų pasikabinti visiškai nepermatomas aklinai langus dengiančias užuolaidas su viena šviesą atspindinčia puse (angl. blackout). Ir prisiminkite, kad įjungtos lemputės skleidžia ne tik šviesą, bet ir šilumą – išjunkite šviesos šaltinius visur, kur jie nėra būtini.

Kalbant apie namus kaitinančius elektrinius įrenginius – kiek įmanoma venkite jų naudojimo. Pavyzdžiui, per vasaros karščius stenkitės gaminti mažiau maisto orkaitėje – mikrobangų krosnelėje ir puode gaminamas maistas namus prikaitins mažiau. Nors turbūt idealus pasirinkimas – valgyti daugiau salotų ir šaltų sriubų. Plaukus po dušo džiovinkite natūraliai, o ne fenu.

Dar vienas būdas mažinti patalpų vidaus oro drėgnumą – augalai. Ypač – dažno laistymo nereikalaujantys sukulentai ir kaktusai, kurie vandenį traukia tiesiai iš oro. Be to, ant tokie palangių pastatyti augalai ne tik šiek tiek sumažins įeinančio oro drėgnumą, bet ir pridengs nuo Saulės šviesos. Tiesa, tokios sąlygos patinka ne visiems augalams. Jeigu nesate augalų ekspertai, įsiklausykite į floristų patarimus.

Šiuolaikiškesnis būdas sumažinto oro drėgnumą patalpoje – cheminiai drėgmės rinktuvai ir elektriniai oro sausintuvai – ir jeigu pastarieji beveik neabejotinai kainuos daugiau nei 100 eurų tai cheminės „tabletės“ kartu su specialiu indu gali kainuoti ir mažiau nei 10 eurų.

Oro cirkuliaciją gana efektyviai skatina ir ventiliatoriai-lempos: nors juos pakabinti yra sudėtingiau ir brangiau nei naudoti stalinį ventiliatorių, jų elektros sąnaudos yra maždaug 30 kartų mažesnės nei tipinio oro kondicionieriaus.

Be oro srautų kūno temperatūrą galima bandyti reguliuoti vandeniu. Vienas patikrintas ir patikimas būdas – sudrėkinti šaltu vandeniu vietas, kur arti odos paviršiaus yra tankus stambesnių kraujagyslių tinklas – pavyzdžiui, riešus (delnų ir pėdų šaldymas vandeniu taip pat efektyvus, nes ten yra itin tankus kapiliarų tinklas). Ilgesnį laiką riešus galima aušinti apvyniojus juos audeklu, kuriame yra į polietileno maišelį įdėtų ledo kubelių. Efektas būna labai staigus – viso kūno temperatūra dėl aušinimo vandeniu gali labai greitai sumažėti laipsniu ar net daugiau.

Dėvėkite trumparankovius marškinėlius ir šaltu vandeniu susidrėkinkite jų rankoves (vandens purkštuvu ar iš čiaupo). Kelnių klešnių drėkinimas taip pat būtų efektyvus. O jei suderinsite sausą orą, drėgnus drabužius ir ventiliatorių, net karščiausią dieną gali būti iš tiesų vėsu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(11)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-06-14 ->
Lietuvą užplūdo rekordiniai karščiai: kaip atsivėsinti namus ir kūną be oro kondicionieriaus?
11
2019-06-12 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
63(0)
61(5)
35(0)
28(0)
26(2)
25(0)
24(0)
19(0)
19(0)
15(0)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)