Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kaip su kondicionieriais ar ventiliatoriais sugadinama sveikata: dvi pagrindinės klaidos

2019-06-15 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (1901)
    Share

Nors atsigaivinimas oro kondicionieriais – rizikingas sveikatai, Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė sako, kad šiuo metu nėra kitos išeities. Specialistė turi kelis patarimus, kaip gaivinantis nepadaryti sau žalos.

Naudojant šias atsivėsinimo priemones dažniausiai daromos dvi pagrindinės klaidos – kondicionierius ar ventiliatorius nukreipiamas tiesiai į žmogų; bei nustatoma per žema temperatūra.

Ar kondicionierius yra tinkama priemonė atsivėsinti?

„Kai taip karšta, o kas belieka? Rekomenduojama būti patalpose, kuriose įrengti ventiliatoriai bei kondicionieriai. Tiesiog jie turėtų būti nenukreipti tiesiai į žmogų. Ypač nereikėtų tiesiogiai ventiliatoriaus ar kondicionieriaus nukreipti į vaikus, kad jų neperpūstų ir nebūtų dar blogesnių pasekmių sveikatai“, – sako Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė.

Sveikatos specialistė sako, kad žmonės, naudodami ventiliatorius ar kondicionierius, nustato per žemą temperatūrą.

„Lauko temperatūra ir vidaus temperatūra neturėtų būti didesnio skirtumo kaip 6oC“, – pataria D. Juršytė.

Ką dar reikėtų daryti?

„Pirmiausia, reikėtų gerti daug vandens. Jautri karščiui žmonių grupė, kuri serga tam tikromis ligomis – endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis, turi padidintą arba sumažėjusį kraujospūdį, – pataria visuomenės sveikatos specialistė.

– Reikėtų vengti eiti į lauką nuo 11 iki 17 valandos, kai saulė yra kaitriausia, ypač reikėtų vengti būti pačioje saulėje, reikėtų stengtis būti pavėsyje. Patariama planuoti aktyvią veiklą, pavyzdžiui, sodo, daržo darbus – kuo anksčiau ryte ar vėlai vakare.“

Dirbantiems lauke, reikėtų daryti pertraukėles, jos turėtų būti vėsiose patalpose, vėdinamoje vietoje, tuo turėtų pasirūpinti darbdavys. Pertraukos turėtų būti organizuojamos ne rečiau kaip kas valandą.

Kiek išgerti vandens?

Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė sako, kad įprastai žmogui reikėtų išgerti vandens 1 kilogramui – apie 30 ml. „Visgi, kai taip karšta, žmogus daugiau prakaituoja, tai nereikėtų bijoti išgerti daug daugiau, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

– Jei mes žinome, kad vidutinio sudėjimo žmogui reikia išgerti apie 2 litrus, tai, kai taip karšta ir, jei žmogus dar fizine veikla užsiima, tai būtų galima išgerti 3-4 litrus vandens.“

Kiti Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro patarimai karštą dieną:

palaikykite vėsią namų aplinką:

  • optimali kambario temperatūra dieną turėtų būti žemesnė nei 32 °C, o naktį – žemesnė nei 24 °C.
  • Atverkite namų langus vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra lauke yra nukritusi.
  • Naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, nes tai sukuria papildomą šilumą.
  • Dienos metu užleiskite užuolaidas ar žaliuzes ant langų – pro juos gali patekti šiluma.
  • Stenkitės kuo daugiau būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
  • Jei namuose turite oro kondicionavimo sistemą, uždarykite duris ir langus, taip sutaupysite elektros energiją bei išsaugosite vėsų orą namuose.
  • Oro temperatūra patalpose neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.

Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje:

  • venkite tiesioginių saulės spindulių dienos metu, kai šešėlis yra trumpesnis už jūsų ūgį – Lietuvoje pavojingiausias metas – nuo 11 iki 15 val.
  • Apribokite fizinę veiklą lauke – svarbius darbus geriausiai atlikti vėsiausiu paros metu – tarp 4 ir 7 valandos ryto.
  • Nepalikite vaikų ar augintinių vienų automobiliuose.
  • Daugiausiai laiko, ypač naktį, praleiskite vėsiausiuose namų kambariuose.
  • Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Puikus būdas atsivėsinti – vėsus dušo vanduo. Alternatyva – vėsūs kompresai ant galvos, kojų bei rankų iki alkūnių pakišimas po vėsiu vandeniu.
  • Karščiausiu dienos metu rekomenduojame likite namuose.

Palaikykite skysčių kiekį ir atkreipkite dėmesį į mitybą:

  • reguliariai gerkite vandenį, venkite alkoholinių gėrimų, per didelio kiekio kofeino bei gėrimų su saldikliais, kurie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
  • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
  • Rekomenduojama valgyti daugiau skystų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Padėkite kitiems:

  • suplanuokite laiką ir patikrinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia vieni.
  • Vyresnio amžiaus ar sergantys žmonės, kurie gyvena vieni turėtų būti aplankyti kasdien.
  • Mokykitės suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktiems žmonėms.

Pasijutote prastai. Ką daryti?

Jei karščio metu jaučiatės silpnas, nerimastingas, svaigsta ar skauda galva, troškina ir jaučiate raumenų spazmus – kaip įmanoma greičiau pasistenkite atsidurti vėsioje vietoje, atsigerkite vandens. Jei yra galimybė pamatuokite savo kūno temperatūrą ir informuokite šalia esančius asmenis apie savo negalavimą. Esant reikalui prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Žiedūnė Juškytė Arnas Mazėtis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
17(0)
17(0)
16(0)
15(0)
13(0)
12(0)
12(0)
11(0)
Savaitės
123(10)
122(2)
72(5)
71(0)
68(4)
Mėnesio
135(0)
114(13)
105(0)
102(13)
101(1)