Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kardiologas apie 3 gyvybei pavojingas klaidas, kurias darote norėdami atsivėsinti

2019-06-17 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (3103)
    Share

Karštis šiomis dienomis alina visus. Ieškoma įvairių priemonių bent kiek atsivėsinti, tačiau Kauno klinikų kardiologas prof. Raimondas Kubilius įspėja, kad tam tikri veiksmai gali ne tik neatnešti naudos, bet ir smarkiai pakenkti sveikatai.

„Šiomis dienomis patiriamos karščio bangos bei kaitros (karščio banga – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra siekia +30oC ir aukštesnė, trunkanti 1-2 dienas, kai tai užsitęsia 3 ir daugiau dienas jau laikome kaitra – DELFI) nėra mums naujiena ir tai patiriame visas pastarąsias vasaras, – sako kardiologas.

– Nuo 2015 m. Lietuvos Higienos institutas fiksavo, kad užklupusiomis kaitros dienomis stebimas išaugęs gyventojų kreipimasis pas gydytojus bei padidėję mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Duomenys rodo, kad dažniausios priežastys dėl kurių kreipiamasi į gydytojus yra padidintas arterinis kraujospūdis, ištikęs miokardo infarktas, įvairūs ritmo sutrikimai. Kiti karštumui jautrūs susirgimai yra kvėpavimo sistemos ligos, psichikos sutrikimai, dėl kurių tomis dienomis stebimas padidėjęs apsilankymas pas gydytojus.“

Pavojus sveikatai atsiranda tada, kai įprastinė oro temperatūra ženkliai didesnė, o karštis gali sukelti gyvybei pavojingas pasekmes, kurios gali būti netgi mirtinos. Padidėjęs oro užterštumas ir drėgmė dar labiau apsunkina neigiamą karščio poveikį sveikatai, sako gydytojas.

Trys pagrindinės klaidos

Kardiologas sako, kad žmonės, užklupus karščio bangai, neretai daro tris klaidas, kurios gali mums skaudžiai kainuoti.

„Pirma klaida – vėsintis lediniu vandeniu duše. Staigus kūno atvėsinimas gali sukelti terminį šoką“, – sako prof. R. Kubilius. Atsivėsinti turėtumėte palaipsniui, nesudarant didelio oro ir vandens temperatūros skirtumo.

„Antra klaida – maudytis nežinomose vietose, – sako kardiologas. – Būkime atsargūs pasirenkant vandens telkinį, ne tik dėl saugumo, bet ir dėl galimo bakterinio maudymosi vietų užterštumo.

Tai gali pasireikšti ne tik odos sudirginimu, o nurijus vandens ir virškinamojo trakto infekcijai. Niekada nesimaudykite, kai esate pavargę ir pavartoję alkoholio.“

Trečia klaida – nemiegokite greta ventiliatoriaus, ypač naktį, sako kardiologas.

„Arba laikykime jį tinkamu atstumu, – pataria gydytojas. – Pučiamas ar generuojamas labai sausas ar šaltas oras – tiesioginis pavojus viršutinių kvėpavimo takų uždegimams. Priešingai, miegokime gerai išvėdintose patalpose.“

Gydytojas primena, kad reikėtų būti dėmesingiems ir įvertinti pavojų keliaujant, pvz., transporto priemones taip pat veikia karštumas.

„Visgi, jeigu tinkamai pasirengtume, itin paprasti veiksmai ir elgsena padėtų mums apsisaugoti nuo sveikatai neigiamo karščio poveikio“, – sako kardiologas prof. R. Kubilius.

Patarimai kaip apsisaugoti yra itin paprasti:

  • drėkinti reguliariai savo kūną vandeniu ir įvairiomis priemonėmis vėsinti patalpą;
  • (!) būkite atsargūs su ventiliatoriais. Publikuotas Amerikos kardiologų tyrimas įrodė, kad ventiliatoriaus naudojimas aukštoje temperatūroje gali sukelti kūno temperatūros kilimą ir pulso padidėjimą vyresniems nei 60 metų žmonėms;
  • esant galimybėms ribokite savo veiklos aktyvumą lauke nuo 11 iki 16, ar netgi 21 valandos;
  • siekdami išlaikyti vėsą namuose dienos metu, uždarykite langus, užtraukite užuolaidas;
  • atitinkamai saugokite savo namiškius ir draugus, darbe – kolegas, o vyresnio amžiaus pacientams dėl sumažėjusios karščio tolerancijos netgi rekomenduojama palaikyti nuolatinį ryšį su vaikais, draugais;
  • pakankamai valgykite (vaisiai, daržovės, sriuba (gaunate skysčių!);
  • nevartokite alkoholio;
  • stenkitės riboti didesnį fizinį krūvį;
  • vartokite pakankamai vandens: įprastai žmogui reikėtų išgerti vandens 1 kilogramui – apie 30 ml. Kai taip karšta, reikėtų išgerti daugiau (bent 2-2,5 litro)!

Kaip karštumas veikia į širdies sistemą?

„Iki šiol pacientams visuomet akcentuodavome tradicinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių svarbą lėtinių ir ūminių ligų išsivystymui. Tačiau, akivaizdu, šiandien turime kalbėti apie naujus klimatinius, meteorologinius ŠKL rizikos veiksnius, kurie, drįstu teigti, dabartinei Y kartai bus taip pat svarbūs, ir galimai priskirsime juos prie nemodifikuojamųjų, – sako kardiologas.

– Tai kaitra, triukšmas, oro užterštumas, kuris jau šiuo metu pasaulyje vertinamas kaip ketvirtoji mirties dėl ŠKL priežastis.“

Nepaisant, kad aplinkos temperatūrai pasiekus 21oC įsijungia organizmo termoreguliacijos mechanizmai, sukeldami prakaitavimą bei paviršinių kraujagyslių išsiplėtimą, tačiau žmogaus adaptacijos mechanizmai priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, tačiau ir nuo mūsų genetikos, metabolizmo ir gyvenimo būdo įpročių. Ši adaptacija taip pat evoliucionuoja.

„Esant karščiams, kraujas persiskirsto į galūnes, telkiasi odos paviršiuje dėl jame esančių kraujagyslių išsiplėtimo. Pulsas net ramybėje, ar nedidelio fizinio krūvio metu gali padidėti 10-15 k/min, – sako gydytojas prof. R. Kubilius.

– Ir tai jau yra pavojingas vyresnio amžiaus pacientams, turintiems širdinių susirgimų. Taip pat minėtiems pacientams dėl skysčio persiskirstymo gali būti stebimas kulkšnelių, pėdų, o kartais ir rankų patinimas. Šios edemos yra pirmiausia pablogėjusios kraujo ir limfos cirkuliacijos požymis, tačiau dėl jų, įprastai nereikia nerimauti, nebent jie išlieka ir po kelių poilsio valandų. Taip pat, esant karštumui organizmas rūgštėja, mažėja fizinis pajėgumas ir darbingumas.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Žiedūnė Juškytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
43(0)
41(0)
32(4)
25(0)
20(0)
16(0)
15(5)
13(2)
12(1)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
146(25)
106(13)
89(0)
85(8)