Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Žmogaus kūno gyventojai: kodėl vieni mūsų organai privalo būti sterilūs, o kiti – knibždėte knibžda mikroorganizmų?

2019-06-26 (0) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (969)
    Share

Žmogaus mikrobioma – mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma. Ant žmogaus odos, burnoje, nosyje gyvena įvairūs virusai, bakterijos, grybeliai, tačiau ypač daug jų yra žarnyne.

Mikroorganizmai ne tik saugo mus nuo infekcijų, jie virškina maistą, sintetina fermentus, išskiria įvairius metabolitus. Mikroorganizmai gali turėti įtakos ir nutukimui – nutukęs žmogus savo žarnyne turi specifinių dominuojančių bakterijų, kurių neturės liesas žmogus. Sveiko žmogaus žarnyne esantys mikroorganizmai greitai ir efektyviai skaido maistines medžiagas, neleisdami kūnui nutukti.

2 kilogramai bakterijų

Ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų, jų bendra masė – maždaug 2 kilogramai. 95 proc. iš jų randami virškinimo sistemoje. Daugiau nei bakterijų žmogaus organizme yra virusų, kur vienai bakterijai tenka 5 virusai (virusų yra 5 kartus daugiau nei bakterijų). Žarnyne gyvena nuo 1000 iki 10 000 mikroorganizmų rūšių. Mikroorganizmų mes turime daugiau nei savų ląstelių – vienai žmogaus ląstelei tenka 1,3 mikroorganizmo. Žmogaus genome yra maždaug 25 000 skirtingų genų, o jo kūne gyvenančių mikroorganizmų genų – 150 kartų daugiau, beveik 4 000 000.

Žmogaus kraujyje, širdyje, kepenyse, smegenyse, inkstuose ir kituose vidaus organuose negali būti nė vieno mikroorganizmo – jie privalo būti sterilūs.

Kiekvieno žmogaus mikrobioma yra unikali – kaip piršto atspaudas.

Žmogaus kvapas dažnai priklauso nuo jo mikroorganizmų. Jie dauginasi pažastyse, tarpupirščiuose, skaido žmogaus odos išskiriamas medžiagas, išskiria metabolitus, kurie ir sukelia nemalonų kvapą.

Ant mūsų odos daugybė draugiškų bakterijų, kurios kovoja su infekcijomis, be to, oda išskiria tam tikras antimikrobines medžiagas, kurios prie šios kovos prisideda. Naudodami antibakterinį muilą, pašaliname ne tik pavojingus mikroorganizmus, bet ir šį apsauginį sluoksnį, todėl net menkiausia žaizdelė gali smarkiai supūliuoti, nes tampa neapsaugota nuo infekcijų.

Vaikai gimsta sterilūs

Žmogaus organizme gyvena daugybė mikroorganizmų, kurių skaitlingumas ir rūšinė įvairovė priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, mitybos ir daugelio kitų faktorių.

Manoma, kad vaikas gimsta sterilus ir pirmąją savo mikroorganizmų dozę gauna gimdamas natūraliu būdu – keliaudamas per gimdos kaklelį. Pirmosios bakterijos, dažniausiai pienarūgštės, yra pirmoji natūrali užkarda nuo kitų kūdikiui pavojingų bakterijų, kurios jį apsupa ką tik gimus. Tokios apsaugos negauna kūdikiai, kurie gimsta atliekant cezario pjūvį. Todėl JAV mokslininkai sukūrė procedūrą, kai iš motinos, kuriai prognozuojamas cezario pjūvis, paimami vaginaliniai mikroorganizmai, išvalomi nuo patogenų, išskiriamos pagrindinės dominantės (dažniausiai pienarūgštės bakterijos) ir ką tik gimęs kūdikis jomis nuprausiamas. Taip kūdikis gauna tuos mikroorganizmus, kuriuos gautų gimdamas natūraliai.

Augant ir bręstant, žmogui kontaktuojant su aplinka, mikroorganizmų įvairovė kurį laiką didėja. Tačiau senstant viskas keičiasi, nes keičiasi žmonių mitybos įpročiai, atsiranda kenksmingų pomėgių, vartojama daug vaistų – tada mikroorganizmų įvairovė mažėja. Pokyčiai vyksta ir moterų vaginalinėje sistemoje – po menopauzės mikroorganizmų balansas pasikeičia ir pradeda dominuoti visiškai kitos bakterijos.

Šalia gyvena ir priešai

Mūsų kūnuose nuolatos gyvena ir pavojingi žmogaus sveikatai virusai ar bakterijos. Maždaug 15 proc. iš visų mūsų kūne esančių mikroorganizmų yra priešiški. Jie dažniausiai nekelia pavojaus, tačiau pasirodo, kai, pavyzdžiui, peršąlame: nusilpęs organizmas kovoja su stipresniu užkratu ir nebesusitvarko su jo kūne reziduojančiais virusais. Žmonės, susirgę peršalimu, dažnai suserga ir pūsleline. Būtent dėl šios priežasties susirgus gripu būtina ilgesnį laiką pabūti namuose, net ir ligai, atrodytų, praėjus. Nusilpusiame kūne atsiranda pavojingų bakterijų, kurios gali pridaryti daug žalos, pavyzdžiui, sukelti plaučių uždegimą, širdies raumens uždegimą – endokarditą ir panašiai.

Gripas yra virusinė infekcija, tačiau dažnai pasitaikančios jo komplikacijos yra bakterinės infekcijos, atsirandančios dėl nusilpusio organizmo.

Mes esame nuolatos veikiami įvairiausių mikroorganizmų, kurių pilna ore, maiste ir ant kiekvieno paviršiaus. Be savo mikrobiomos, kuri mus nuo jų saugo, negalėtume išgyventi.

Ore pilna mikroorganizmų – kodėl jie nepaveikia, tarkim, mūsų akių? Žmogaus ašarose yra speciali medžiaga, vadinama lizocimu, kuri ardo bakterinių ląstelių sieneles, ir bakterijos žūna. Licozimo yra ir seilėse – dėl šios priežasties žmonės su vienodais burnos higienos ir mitybos įpročiais kartais susiduria su labai skirtingomis dantų problemomis.

Tie žmonės, kurių liaukos išskiria daugiau seilių, dažniausiai turi sveikesnius dantis, nes seilės ir jose esantis lizocimas nuplauna bakterijas nuo dantų ir neleidžia susidaryti bakterinei plėvelei, suardo bakterijų sieneles. Lizocimo yra ir motinos piene, todėl jis gali būti ir puiki apsauga, nes jis veikia kaip natūralus antimikrobinis preparatas.

Mūsų imuninė sistema, naudodama receptorius, gali atpažinti, ar mikroorganizmas yra svetimas, ar mūsų mikrobiomos dalis. Jeigu tai būna svetimas mikrobas, suaktyvinamos imuninės ląstelės, prasideda uždegiminė reakcija, pakyla temperatūra ir infekcija yra numalšinama. Kuo stipresnis užkratas – tuo stipresnė reakcija, pavyzdžiui, virusai provokuoja stiprų uždegimą ir temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių. Todėl sergant negalima per anksti malšinti temperatūros – tai yra svarbi mūsų kūno gynybos sistemos dalis.

Pavartojus antibiotikų, sutrinka virškinimas, viduriuojama, skauda pilvą ir kamuoja bloga savijauta, nes su blogosiomis bakterijomis pasišalina ir gerosios. Po gydymo mikrobioma pati savaime natūraliai atsikuria, tačiau jai atsistatyti gali padėti fermentuotas maistas – rauginti agurkai, kopūstai ar raugintas pienas.

Parengė Aurelija Andriekutė pagal Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorės Lilijos Kalėdienės pateiktą informaciją.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(13)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
19(7)
17(0)
16(0)
14(1)
14(0)
13(0)
10(0)
Savaitės
89(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)