Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Dar vienas revoliuciją žadantis Elono Musko projektas: sukūrė „plačiajuostį“ smegenų ryšį su kompiuteriu - žmonės galės pasiekti net ir „simbiozę su dirbtiniu intelektu“

2019-07-28 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (1474)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Šia technologija paralyžiuoti žmonės galės „spausdinti“, tai yra, mintimis ekrane rašyti 40 žodžių per minutę

Neuralink, startuolis iš San Francisco, į kurį Elonas Muskas investavo $100 milijonų, liepos 16 dieną pristatė visuomenei savo anksčiau įslaptinto darbo rezultatus – „plačiajuostį“ smegenų ryšį su kompiuteriu. Mokslininkai rengiasi implantuoti žmonėms į smegenis įrenginį su plonais laidai, kuriuo bus galima valdyti įvairius prietaisus, o taip pat išeiti į internetą.

Kaip tvirtina vienas iš Neuralink tyrėjų Philip Sabes, ši technologija visų pirma pasitarnaus paralyžiuotiems žmonėms, kurių gana nemažai. 2013 metais JAV buvo ~5,4 mln užregistruotų paralyžiuotų žmonių – vienas iš 50-ies šalies gyventojų.

Tokiam požiūriui pritaria ir pats Muskas. Po pristatymo vykusioje spaudos konferencijoje Tesla vadovas pranešė, kad naudodami šią technologiją, paralyžiuoti žmonės galės „spausdinti“, tai yra mintimis ekrane rinkti po 40 žodžių per minutę. Dabartinės veikiančios sąsajos maksimali sparta – 10 žodžių per minutę.

Neuralink žada, kad jų technologija suteiks neįgaliems žmonėms galimybę kalbėti, girdėti ir regėti. Ateityje, kaip įsivaizduoja Muskas, naudodami tokią sąsają, žmonės galės padidinti savo smegenų potencialą ir pasiekti tikrą „simbiozę su dirbtiniu intelektu“. Žinoma, jei panorės.

Kaip tai veikia

Neuralink sukurta smegenų ir kompiuterio sąsaja atrodo taip: į smegenis implantuojamas 3072 elektrodų, sujungtų į 96-ias 4-6 µm storio gijas, masyvas.

Elektrodus į smegenis implantuoja Neuralink sukurtas robotas–neurochirurgas, pasak The Verge žurnalisto, fotografijoje primenantis „mikroskopo ir siuvimo mašinos mišinį“. Elektrodus į smegenų audinį šalia neuronų jis „įsiuva“ itin plonomis adatomis. Jo darbo greitis – 6 „gijos“ (192 elektrodai) per minutę. Kompiuterinio matymo sistema padeda išvengti smegenų paviršinių kraujagyslių pradūrimo, kas galėtų sukelti uždegimą.

Kompanija tvirtina, kad „gijos smegenims kenkia mažiau, nei dabar sąsajų kūrimui naudojami analogai.

Informaciją iš „gijų“ nuskaito specialus lustas (jis taip pat geba valyti ir stiprinti smegenų siunčiamus signalus). Dabartinis prototipas veikia tik per USB-С, bet ateityje startuolis pereis prie belaidžio duomenų perdavimo.

Neuralink į smegenis planuoja implantuoti keturis jutiklius: tris į judinamąją galvos smegenų zoną ir dar vieną – į somatosensorinę žievę. Jutikliai bus jungiami prie maitinimo elementą turinčio prietaiso už ausies. Jį bus galima valdyti išmaniojo telefono programėle.

Kol kas technologija invazinė: norint įterpti „gijas“, reikės atlikti galvos smegenų operaciją, tačiau ateityje chirurginį įsikišimą siekiama kuo labiau sumažinti. Kol kas kaukolę ketinama gręžti, bet vėliau, siekiant išvengti nemalonių vibracijų, bus naudojamas lazeris. Operacija, primenanti dabar atliekamas lazerinio regos koregavimo operacijas, turėtų trukti apie porą valandų. Gydytojai taip pat nenaudos bendrosios nejautros.

Kompanija eksperimentus atlikti rengiasi su Stanfordo universiteto ir gal dar kitų aukštųjų mokyklų neurochirurgais. Stanfordo universiteto neurochirurgijos profesorius ir specialistas giliosios galvos smegenų stimuliacijos Jaimie Henderson yra Neuralinik konsultantas.

Perspektyvos

Demonstracijos metu, Neuralink tyrimų laboratorijoje mokslininkai parodė sistemos veikimą su žiurke. Technologija nuskaitė 1500 elektrodų, implantuotų graužiko smegenyse, informaciją. Mokslininkai teigia, kad sistema veikia 15 kartų geriau, nei dabartinės žmonių smegenų tyrimui naudojamos sąsajos. Be to, spaudos konferencijoje Muskas pranešė, kad naująja technologija kompiuterį pavyko net beždžionėms.

Savo technologijos bandymus su žmonėmis kompanija planuoja pradėti jau antrą kitų metų ketvirtį. Pasak Neuralink atstovo, jiems teliko įveikti dvi paskutines kliūtis: įtikinti Maisto ir vaistų administraciją išduoti jiems leidimą ir dar, žinoma, rasti savanorių.

 

Neuralink puikiai supranta, kad šią technologiją pasiūlyti kaip mokamą paslaugą pavyks dar negreit – praeis dar ne vieni metai. Tačiau jie jau dabar pasirengę savo darbą aptarti. „Norime nusimesti paslapties naštą ir dirbti kaip normalūs žmonės, pavyzdžiui, publikuoti mokslinius darbus“, – The New York Times pareiškė kompanijos prezidentas ir vienas iš įkūrėjų Max Hodak.

Neuralink gijų lankstumas – pagrindinis jų pranašumas, lyginant su esamomis technologijomis, tvirtina Sulko instituto Kalifornijoje biologijos profesorius Terry Sejnowski. Beje, pastebi jis, tyrėjams dar teks įrodyti, kad šie „siūlai“ žmogaus smegenyse galės išlikti – medžiagą, iš kurios jie padaryti, per ilgą laiką likvoras gali pažeisti.

Praeitis ir ateitis

Pasak Maxo Hodako, Neuralink neatsirado tuščioje vietoje – jos pagrindas yra „ilga akademinių tyrimų istorija“, kompanija „stovi ant milžinų pečių“. Tarp kitko, nė viena egzistuojanti technologija netinka Neuralink tikslui – tiesiogiai nuskaityti neuronų impulsus, naudojant kuo mažesnį chirurginį įsikišimą.

Pirmuoju žmogumi su nugaros smegenų paralyžiumi, gavusiu smegenų implantą, kuriuo galėjo valdyti kompiuterio rodyklę, tapo Matthew Nagle. Tai buvo 2004 metais. Kiek vėliau jis jau galėjo žaisti paprastus kompiuterinius žaidimus, įjungti ir išjungti televizorių, gauti ir siųsti elektroninius laiškus. Nagle'ui implantuota sistema buvo sukurta Browno smegenų mokslų institute ir buvo pavadinta BrainGate

Ji veikė, naudodama Utah Array masyvą – tai gan standžios „adatos“, kuriose telpa iki 128 elektrodų kanalų. Tai mažiau, nei žada Neuralinik, tad perduodama mažiau informacijos. Be to, yra reali grėsmė: ilgainiui smegenys kaukolėje gali pasislinkti, o adatos – ne. Taip gali būti pažeisti smegenų audiniai, o Neuralink naudojami lankstūs superploni polimerai šią problemą gali išspręsti.

Pagrindinis Neuralink konkurentas – Pentagonas. Per šį dešimtetį JAV gynybos ministerija finansavo plačius tyrimus tiek neurobiologijos, tiek protezų kontrolės ir valdymo robotizuotų sistemų srityse. Pažangių gynybos projektų tyrimo agentūros (DARPA) finansavimą gavę mokslininkai jau sukūrė sąsajas, kuriais paralyžiuoti žmonės gali valdyti robotines rankas. Be to, Pentagonas finansavo kūrimą technologijų, kuriomis informacija į smegenis perduodama šviesa, o ne implantuotais elektrodais.

Kas šiose „lenktynėse“ nugalės, parodys laikas. Musko žodžiais tariant, pagalba paralyžiuotiems žmonėms – tik pirmasis žingsnis. Jis prognozuoja epochą, kai panaši technologija bus implantuota į kiekvieno planetos gyventojo smegenis – kad žmogaus smegenys galėtų konkuruoti su dirbtiniu intelektu, galiausiai pasiekus telepatinį ryšį su įvairiausiais prietaisais. Beje, šia tema skeptikai abejoja ir nori Elonui Muskui užduoti ne vieną klausimą. Juk realybės ir virtualybės tarpusavio sąvrikos stiprėjimas gali pakenkti psichinei sveikatai, o taip pat dar labiau įsibrauti į asmeninį žmogaus gyvenimą.


republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(14)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-07-28 ->
Dar vienas revoliuciją žadantis Elono Musko projektas: sukūrė „plačiajuostį“ smegenų ryšį su kompiuteriu - žmonės galės pasiekti net ir „simbiozę su dirbtiniu intelektu“
14
2019-07-18 ->
2019-07-18 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
113(9)
61(9)
46(3)
36(0)
34(0)
19(0)
17(4)
15(0)
13(0)
11(0)
Savaitės
138(3)
134(13)
84(1)
83(7)
66(0)
Mėnesio
139(0)
138(3)
132(10)
132(2)
126(2)