Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Į Lietuvą jau netrukus atslinks gripo sezonas: medikai perspėja jau dabar – šie simptomai pavojingiausi

2019-10-03 (0) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (414)
    Share

Gripui yra būdingas sezoniškumas. Jis nepriklauso nuo išorinės aplinkos, bet yra susijęs su tuo, kad rudens ir žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, darbe, uždarose erdvėse. Puiki terpė plisti virusui, laidoje „DELFI diena“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Brigita Rašimaitė.

Nors gripo vakcina dar neatkeliavo į Lietuvą, o pats gripo sezonas dar neprasidėjo, daugelis turbūt galėtų pasakyti, kad staiga pasikeitus orams ir įžengus į rudens laikotarpį, galime pastebėti daugiau sergančiųjų gripu.

DELFI laidoje svarstyta, kodėl visumenėje vis dar gajūs kai kurie mitai dėl skiepijimosi, atsakyta, kokie yra pagrindiniai gripo požymiai, kodėl svarbu skiepytis, kokių dažniausiai žmonėms kyla klausimų bei kada galima pradėti skiepyti mažus vaikus.

Daugėja kvėpavimo takų infekcijų

Anot B. Rašimaitės, gripo sezonas dar neprasidėjo, tačiau tai nereiškia, kad neturėtume būti atsargūs.

„Gripo sezonas prasideda 40 metų savaitę. Tai reiškia, kad jis prasidės jau netrukus. Šiuo metu, prasidėjus rudeniui, rugsėjo mėnesį, gripo atvejų buvo registruota tik labai nedaug, tačiau daugėja ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų“, – laidoje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.

Pasiteiravus, kam gripo virusas gali būti pavojingiausias, ji įvardijo net kelias grupes.

„Yra išskiriamos penkios rizikos grupės, kurioms gripas yra pavojingas. Tai yra asmenys, kurių amžius yra 65 metai arba vyresni, taip pat nėščios moterys, taip pat asmenys, gyvenantys socialinės globos įstaigose, taip pat žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Riziką patiria ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys asmenys“, – tvirtino ji.

Dėl skiepų – visa mitų įvairovė

Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja dr. Vita Pašukonienė tikino, kad skiepai yra labai reikalingi tam, kad žmogus būtų apsaugotas.

„Skiepai yra vienintelė medicininiais įrodymais paremta priemonė, skirta treniruoti imuninei sistemai, kuri kovoja prieš infekcijas. Vienas variantas tai imuninei sistemai susiformuoti – susirgti natūraliai arba kitas – dirbtiniu būdu supažindinti su tam tikrais antigenais. Tada imuninė sistema, gaudama nedideles dozes to antigeno, tiesiog susiformuoja, o imuninės ląstelės mus paskui saugo“, – atsakė V.Pašukonienė.

Anot jos, visuomenėje dar gajūs mitai, kurie sukelia dalies žmonių nepasitenkinimą ir klaidingą suvokimą.

„Vienas mitas, kad pati vakcija yra padaryta iš kamieninių ląstelių embriono liekanų. Kitas mitas, kad ten būna pridėta visokių medžiagų, kurios neva sukelia kažkokias ypatingas alergines reakcijas, įskaitant vos ne mirtinus atvejus. Trečias dalykas, sukelia labai didelius šalutinius poveikius ir tai nieko gero neduoda. Visi šie mitai sukelia dalies visuomenės tam tikrą priešiškumą, nors pagrįstų įrodymų šiems mitams visai nėra“, – aiškino ji.

Žmonės gali užduoti klausimus Platformos vakcinaABC.lt autorė Giedrė Petkevičė taip pat tikino, kad žmonės turi labai daug mitų, o internete – gausu dezinformacijos.

„Ilgą laiką, būdama sveikatos naujienų redaktore, bendravau tiek su pacientais, tiek su gydytojais. Labai aiškiai mačiau tą neužpildytą nišą, kuri reiškė, kad trūksta dialogo. Pacientai turi labai daug klausimų. Yra kone trečdalis visuomenės narių, kurie nesiskiepija vienu ar keliais skiepais ne dėl to, kad yra kietieji „vakseriai“, bet dėl to, kad jie turi klausimų, į kuriuos negauna atsakymų. Logiškai mąstant, kai tu nueini pas šeimos gydytoją, jis turi labai ribotą laiką vizito metu ir jis tikrai negali tau su lentelėmis, faktais ir nuorodomos paaiškinti ar parodyti, ar tau reikia skiepo, kokio reikia bei kokios yra šalutinės reakcijos.

Tik tokiu būdu žmogus galėtų priimti infomuotą sprendimą. Ši platforma tokia ir yra – tu ateini, užduodi klausimą ir specialistai, tiek rezidentai, prižiūrimi profesorių, tiek patys profesoriai, imunologai, infektologai atsako tau išsamiai. Niekas tau nesako, kad tu esi needukuotas ar kvailas, nekabina jokių etikečių, nes nuo to nieko nepasiektume. Reikia kalbėti faktais“, – sakė G.Petkevičė.

Anot moters, susilaukus vaiko jai kilo nemažai klausimų, į kuriuos taip pat teko ieškoti atsakymų.

„Teko ir man paskaityti nemažai informacijos tuose mamų forumuose ir aš turėjau daug klausimų. Mamos dažniau nerimauja dėl vaiko skiepo nei iš tiesų dėl kažkokios bėdos, net to karščiavimo nebūna, bet mamos neapsakomai jaudinasi dėl savo vaiko. Klausimų yra daug, nes įvedęs interneto paieškų laukelyje „skiepų žala“, tu paspausi pirmą pasitaikiusią nuorodą, kuri yra pasiekiama viešai ir ten yra skleidžiama didelė dezinformacija“, – sakė G.Petkevičė.

Onkologiniai pacientai nežinioje

Anot V.Pašukonienės, didelė problema yra ir su onkologiniais pacientais. Dažnai tokie pacientai yra tarsi paliekami nežinioje.

„Vienas iš problematinių taškų yra onkologinių pacientų skiepijimas, nes vis dar egzistuoja mitas, kad onkologinių pacientų visai geriau neliesti, neskiepyti, nes jie turi rimtesnių ligų, kurias reikia gydyti. Nesiimdavo atsakomybės dėl skiepų nei šeimos gydytojas, nei onkologas, kuris paprastai nesigilindavo į infekcijas ligas. Kitaip sakant, žmogus dažnai likdavo be informacijos ir skiepų, kurie galėtų apsaugoti ganėtinai didelę dalį pacientų nuo komplikacijų, nes infekcinės ligos situaciją gali tik pabloginti“, – laidoje sakė moteris.

B.Rašimaitė daugiau papasakojo apie gripo simptomus, kurie prasideda itin staiga. Vienas iš pirmųjų gripo požymių – nuovargis.

„Pagrindinis gripo perdavimo būdas – oro lašelinis kelias, kai sergantis žmogus, kalbėdamas, kosėdamas su seilių dalelėmis išsiunčia virusą į aplinką. Tos dalelės yra itin mažos, bet jų nusėdimo greitis yra mažesnis nei oro judėjimo greitis ir jos lengvai plinta ore ir tokiu būdu kitas žmogus, įkvėpęs oro dalelių, gali susirgti gripu. Gripui yra būdingas sezoniškumas. Jis nepriklauso nuo išorinės aplinkos, bet yra susijęs su tuo, kad rudens ir žiemos laikotarpiais žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, darbe, uždarose erdvėse. Puiki terpė plisti virusui“, – aiškino B.Rašimaitė. „Gripas prasideda staiga. Pirmieji simptomai: karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, silpnumas, gerklės, galvos ir raumenų skausmas. Mažiems vaikams, iki penkerių metų amžiaus, tie smptomai gali būti ne tokie ryškūs. Jiems labiau gali pasireikšti mieguistumas ir virškinimo sutrikimai.“

Užsakyta keturvalentė vakcina

Anot B.Rašimaitės, šiais metais yra užsakyta keturvalentė vakcina.

„Šiais metais rizikos grupių skiepijimui yra užsakyta keturvalentė vakcina, kuri apsaugo nuo keturių gripo tipų. Nuo dviejų A tipo gripo, ir nuo dviejų B tipo gripo virusų“, – sakė B.Rašimaitė. „Kiek žinau, gripo vakcina dar nepasiekė Lietuvos. Iš viešosios informacijos teko girdėti, kad ji pasieks tik spalio viduryje arba spalio gale, tai nėra blogai. Anksčiau mes ją gaudavome žymiai anksčiau, bet nieko baisaus, kai tik ją gausime, reiktų pradėti skiepytis. Rekomenduojama iki gripo sergamumo pakilimo, kuris dažniausiai būna sausio ir kovo mėnesiais.“

Anot jos, imunitetas dažniausiai susiformuoja per dvi savaites.

„Aukščiausias antikūnų, apsauginių ląstelių kiekis organizme, susidaro praėjus keturioms ar šešioms savaitėms ir išsilaiko apie pusę metų. Po to gerokai krenta, todėl rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais“, – atsakė B.Rašimaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad skiepytis galima vaikams nuo 6 mėnesių, o anksčiau nerekomenduojama, nes tai gali būti tiesiog neveiksminga.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Arnas Mazėtis Agnė Vasiliauskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
83(2)
49(3)
29(0)
29(0)
26(2)
26(1)
16(2)
15(1)
Savaitės
108(1)
89(4)
89(0)
Mėnesio
150(27)
142(22)
108(1)
106(0)
103(19)