Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Pasak profesoriaus, mityba nulemia net apie 50 proc. mūsų sveikatos - kokią klaidą žmonės daro su pusryčiais

2019-10-19 (4) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (2764)
    Share

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko, sunku patikėti, bet mityba nulemia net apie 50 proc. mūsų sveikatos. Tai reiškia, kad žmogus didelę dalį savo sveikatos gali arba stiprinti, jei valgys sveikai, arba gali pats ją žaloti, jei nesilaikys pačių paprasčiausių mitybos rekomendacijų, TV8 laidoje „Sveikatos medis" sako profesorius.

Praleisti pusryčius – didelė klaida

Pasak R. Stuko, dažnam lietuviui reikėtų peržiūrėti savo dienos racioną ir prisiminti mokykloje išmoktą mitybos piramidę, nes esame linkę vartoti vis mažiau daržovių ir vis daugiau gyvūninių riebalų.

„Daugumai reikėtų sumažinti gyvūninių riebalų ir valgyti daugiau daržovių. Taip pat labai svarbu laikytis mitybos režimo, nes daugiau valgome antroje dienos pusėje, vakare. Šiais laikais tikrai intensyviai dirbame ir dažnai neskiriame laiko maistui, o grįžę po darbo prisivalgome per daug“, – kalbėjo R. Stukas.

Profesorius pastebi, kad neretai pamirštame, jog užkandžiai irgi yra maistas, negana to, dažniausiai užkandžiaujame nesveikais produktais. Dar viena lietuvių problema – išgeriame per mažai vandens, kuris mūsų organizmui ir mitybai yra privalomas komponentas.

Jokiu būdu nereikėtų pamiršti pusryčių. Deja, juos užmirštame itin dažnai, nors tai kenkia mūsų mitybos režimui. R. Stukas sako, kad pusryčius stengtis valgyti turėtų ne tik suaugę, bet ir vaikai, o juos tokio įpročio reikėtų išmokyti nuo pat mažų dienų.

„Po nakties miego skrandis yra tuščias, o organizmui reikia energijos. Jei pusryčiams valgytume košę ir jos nepagadintume riebiais padažais, būtų labai gerai. Kai kurie žmonės ryte išgeria tik kavos puodelį ir galvoja, kad jiems to pakanka. Bet to ne tik nepakanka, dar blogiau – skrandžiui daroma žala“, – sakė VU profesorius.

Kava stimuliuoja virškinamųjų sulčių sekreciją, jos išsiskiria į skrandį, kuris yra tuščias. Tos sultys pradeda veikti skrandžio sieneles, tada gali išprovokuoti eroziją, gastritą, uždegimą, netgi opą.

Pusryčiams turėtume valgyti tokius patiekalus, kuriuose gausu lėtai skaidomų angliavandenių, o jų yra kruopų košėse.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus Romualdo Sabaliausko, žmogus pirmiausia turėtų imtis profilaktinių priemonių. Pavyzdžiui, skirti dėmesį maisto racionui, nepamiršti ir fizinės veiklos.

„Geriausia profilaktika nuo visų ligų – sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Profilaktika turi prasidėti ne nuo vaistų. Mityba daro įtaką mūsų visai gyvenimo kokybei, labai svarbu maisto ir sporto balansas. Negalima valgyti daugiau nei reikia ir judėti mažiau arba atvirkščiai, nes organizmas praranda balansą“, – kalbėjo R. Sabaliauskas.

Pasak jo, teisingi mitybos įpročiai turi būti įdiegiami nuo pat pirmos dienos, kai tik vaikas pradeda valgyti kitokį maistą nei motinos pienas. Pašnekovas pritaria R. Stuko minčiai, kad dažniau turėtume valgyti daržoves.

Mokyklose leidžia pasirinkti patiems

Kauno rajono mokyklos pirmos išbandė švediško stalo principą, kai mokiniai patys gali pasirinkti, ką ir kiek valgyti, taip skatindami vaikus maitintis sveikiau.

„Vaikai mėgsta rinktis ir džiaugiasi, kad turi tokią galimybę, jog gali įsidėti tokį garnyrą, kokį mėgsta ar įsipilti tiek sriubos, kiek iš tikrųjų suvalgys. Ir, žinoma, geriausia tai, kad mokykloje beveik nebeliko maisto atliekų, jų sumažėjo 80 proc.“, – Kauno raj. Savivaldybės administracijos kultūros švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

Pasak pašnekovės, dažnai klaidingai įsivaizduojame švedišką stalą mokyklose, nes jis nėra toks pat, ką esame įpratę matyti atostogaudami viešbučiuose.

„Vaikam patiekiame tuos pačius sveikatai palankius patiekalus, skirtumas tik tas, kad jie patys gali pasirinkti ir susidėlioti maistą savo lėkštėje tokį, kokį nori. Visos mokyklos gali pačios susigalvoti, ką nori patiekti mokiniams“, – kalbėjo Ž. Narbutienė.

Viena iš pirmųjų mokyklų pritaikiusi tokį principą yra Kauno rajone esanti Lapių pagrindinė mokykla. Jos direktorė sako, kad valgykloje atsiradęs didesnis salotų pasirinkimas ir sveikesni patiekalai skatina vaikus į mitybą žvelgti rimčiau.

Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius antrina specialistams ir sako, kad dažnai mokinių klausia, ar ryte valgė pusryčius. Tačiau atsakymą neretai išgirsta neigiamą. Miša Jakobas įsitikinęs, kad nuo mažų dienų vaikus reikia mokyti taip, jog jie suprastų, kad patys savo veiksmais atsako už sveikatą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(8)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(2)
30(4)
29(0)
23(2)
23(0)
20(0)
16(0)
16(3)
14(2)
Savaitės
105(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
142(22)
106(0)
105(1)
103(19)