Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

14-16 valandų tarpas be maisto - smarkus kalorijų apribojimas: kodėl pusryčių nevalgymas gali išeiti į naudą

2019-10-28 (0) Rekomenduoja   (-3) Perskaitymai (1372)
    Share

Neretai nutinka taip, kad ryte pusryčių pavalgyti tiesiog nespėjame. Ar reikėtų dėl to graužtis ir kitą rytą stengtis atsikelti anksčiau, ar ne? DELFI kalbėjusių mitybos ekspertų nuomonės išsiskyrė – vieni sakė, kad tai privaloma sveiko režimo dalis, kiti, jog kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Sveikos gyvensenos specialistas: tai kiekvieno pasirinkimas

„Jeigu pusryčių nori, tai valgyti reikia. Bet nebūtina. Pusryčių valgymas priklauso nuo žmogaus dienos ritmo, kiek per dieną valandų jis būna aktyvus. Tai yra svarbus maistas, kuris turėtų būti valgomas pirmoje dienos pusėje. Tačiau yra atvejų, kai jie tikrai nėra būtini, o jų nevalgymas sveikatą gali net pagerinti, nes taip apribojame gaunamas kalorijas“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) lektorius, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Pasak jo, žmogus, praleidęs pusryčius ir vėliau suvalgęs tik pietus, sukuria 14-16 valandų tarpą be maisto, o tai yra smarkus kalorijų apribojimas. Tokiu atveju nevalgyti ryte yra geras pasirinkimas.

„Amerikiečių mokslininkai yra pastebėję, kad kartkartėmis praleidus pusryčius, organizmas pajaučia teigiamą naudą. Manau, kad nereikia prisirišti prie visiškai vienodo maisto ritmo ir žūtbūt jo laikytis, geriau įsiklausyti į kūną. Jei žmogus turi normalų kūno masės indeksą, pusryčiai yra maistas, kurį galime suvalgyti be streso ir pasigaminti iš geresnių produktų, nei užbėgę pavalgyti kokioje nors kavinėje“, – sako LSU lektorius.

A. Sujeta sako, kad du patiekalai, valgomi ryte ir vakare, kai maistą daromės patys namuose, yra palankiausi sveikatai, jei pasirenkame gaminti sveikai.

„Aš pats pusryčius kartais valgau, o kartais ne. Pavyzdžiui, pirmadienį visada stengiuosi juos suvalgyti, antradieniais trečiadieniais dažniausiai nevalgau, tai man būna natūralus kalorijų apribojimas.

Pusryčiams galima rinktis labai įvairų maistą. Tikriausiai daugelis mūsų kartais nori saldesnio maisto, tokiu galėtų būti sojos ar graikinis jogurtas sumaišytas su vaisiais – išeitų vaisių salotos. Taip pat kiaušinienė, o prie jos – puodelis žalios arbatos – būtų labai geras pasirinkimas“, – patarė A. Sujeta.

Profesorius: valgyti ryte reikia, tačiau ne bet ką

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos profesoriaus Rimanto Stuko, pusryčius valgyti reikėtų, nes tai turi teigiamą įtaką mūsų kūnui.

„Remiantis oficialia statistika, kurios yra tikrai daug, pusryčius valgyti yra naudinga. Žinoma, jei vakare prisivalgome itin daug, ryte galime ir nevalgyti. Bet kalbant apie normalią kasdieninę mitybą, pusryčiai turi būti valgomi. Vakarienę turėtume valgyti likus kelioms valandoms prieš miegą. Prabudus ryte žmogui vėl reikia energijos, kuri reikalinga smegenų veiklai ir fiziniam darbui“, – sakė R. Stukas.

Profesorius sako, kad naudingiausi pusryčiai yra tokie, kurie turtingi stambiamolekulinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, įvairių kruopų košės.

„Tai labai geras pasirinkimas, nes tokios medžiagos pradedamos skaidyti jau burnoje, o patekusios į kraują organizmas jas iškart gali naudoti darbinei veiklai. Žmogus, nuėjęs į darbą, gali pradėti rimtai dirbti, o vaikas, nuėjęs į mokyklą, kibti į mokslus. Pusryčiai svarbūs todėl, kad greitai aprūpintume organizmą būtina energija“, – kalbėjo VU profesorius.

Būtent dėl to rekomenduojamas ne bet koks maistas, o toks, kuris greitai suvirškinamas.

„Aš pats valgau pusryčius, dažniausiai košes. Paskutiniu metu man labiausiai patinka grikių košė, kruopas nuplaunu šaltu vandeniu, ryte visas vanduo būna sugėręs, kruopos – minkštos, belieka košę pasišildyti. Dar įpilu trintos pomidorų tyrės, kurią pasidarau namie. Pakaitintame pomidore suaktyvėja likopenas, puikus antioksidantas“, – kalbėjo R. Stukas.

Į košę profesorius taip pat įdeda ir sėklų, pavyzdžiui, kanapių, moliūgų, sezamo. Tada ji tampa dar vertingesnė.

„Galima pridėti krapų, petražolių lapelių. Suvalgius tokį maistą gauname pakankamai energijos, taip pat ir skaidulinių medžiagų, kurių reikia mūsų žarnynui. Nėra žmonių grupės, kuriai nerekomenduojami pusryčiai. Žinoma, nekalbu apie ligonius, kurie turi specialias dietas“, – sakė R. Stukas.

Būtina tiems, kas turi sveikatos problemų

Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, jog pirmiausia reikia įvertinti, ar žmogus sveikas, taip pat atsižvelgti į jo amžių. Jei sveikas ir suaugęs – pusryčiai yra jo valia ir pasirinkimas.

„Visada patariu žmogui klausyti savo kūno ir nuspręsti, kaip geriau jam pačiam, o ne kaip patarė kaimynė. Vieni žmonės atsikėlę jaučia norą pavalgyti ir alkį, o kiti negali net vandens išgerti. Tad, jei žmogus sveikas ir suaugęs, gali pasirinkti pats, ar valgyti ir kada tai padaryti – nebūtinai iškart atsikėlus, galima ir per tris valandas“, – sakė dr. R. Petereit.

Kitaip yra su žmonėmis, kurie turėjo virškinimo trakto negalavimų, kasos uždegimų ar kitų panašių ligų, sako dietologė. Jie turėtų būti atidesni ir nesilaikyti populiarių patarimų nepusryčiauti, valgyti dažniau ir būtinai suvalgyti pusryčius per dvi valandas nuo pabudimo. Vakare valgyti reikėtų likus bent trims valandoms iki fiziologinio miego – rudenį jis prasideda 22 valandą, vasarą – 23 val.

„Taigi, sergantieji įvairiomis virškinimo ar skrandžio ligomis pusryčiauti turi. Vaikai, mano nuomone, taip pat būtinai turi. Ryte valgyti turėtume dėl to, kad gautume energijos. Be to, juos valgant lengviau nusistatyti mitybos režimą. Paprastas pavyzdys – ar automobilis gali važiuoti be kuro? Net ir elektromobiliai turi gauti elektros. Kūnas turi gauti energijos, kad diena būtų gera, taip pat, kad galėtume mąstyti, susikaupti“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, dažnai įsivaizduojame, kad pusryčiai turi būti garuojanti košė ar sumuštinis, bet savotiškas mitas.

„Kai kuriems pusryčiai jogurto indelis, varškės saujelė ar bananas. Valgome tai, ką jaučiame, jog ryte mums bus naudinga. Bet koks maistas gali tikti pusryčiams, svarbiausia, kad per dieną gautume visų būtinų medžiagų. Vis dėlto idealiausia būtų valgyti košę ir ją pagardinti tuo, kas patinka. Taip pat nepamiršti įsidėti gerųjų riebalų. Tinka ir sumuštinis, jei jį pasigaminsime iš sveikatai palankių produktų“, – sakė dietologė dr. Rūta Petereit.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(-3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
36(6)
31(0)
22(1)
22(0)
20(0)
16(0)
12(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
133(0)
108(0)
105(5)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)