Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Žmogaus charakterį lemia... hormonai? Iš kraujo tyrimo rezultato gydytoja gali nuspręsti apie jūsų asmenybę

2019-11-06 (1) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (780)
    Share

Jei jūsų paklaustų, kas lemia žmogaus charakterį ir asmenybę, tikriausiai nei nepagalvotumėte, jog iš tiesų tai daro hormonai. Jie reguliuoja smegenų vystymąsi ir jausmus bei gali prisijungti prie kiekvienos mūsų kūno ląstelės, o tada nurodyti, kaip jai elgtis.


©Shutterstock.com

Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centro gydytoja endobiogenikė Gabrielė Gendvilaitė papasakojo, kaip sudaryti tobulą komandą atkreipiant dėmesį į žmogaus hormonus ir kokią įtaką iš tiesų jie daro mūsų kasdieniniame gyvenime.

Koks tu – alfa ar beta simpatikas?

„Dalis mūsų asmenybės bruožų yra prigimtiniai – tai, ką paveldime iš savo tėvų ir senelių. Mums vystantis ir augant, hormonų aktyvumas ir santykis vieno su kitu keičiasi. Įdomu daugiau suprasti apie hormonus ir ką jie lemia, kad geriau suprastume save bei kitus. Be to, taip galėtume pagelbėti sau kovojant su kasdieniais rūpesčiais“, – pasakojo gydytoja.

Bendraujant su aplinka bei valdant organizmą, labai svarbi yra autonominė nervų sistema – ji glaudžiai bendradarbiauja su hormoninėmis ašimis. Autonominės nervų sistemos mes savo noru kontroliuoti negalime.

Ši sistema atsakinga už kraujagyslių išsiplėtimus ar susitraukimus, už prakaitavimą, žarnyno judesius, kraujo spaudimą, pulsą ir panašiai. Ir tai dar ne viskas – ji turi įtakos ir mūsų būdui.

Autonominę nervų sistemą sudaro parasimpatinė ir simpatinė dalys. Simpatinė nervų sistema susideda iš alfa ir beta dalių. Pagal tai galima pasakyti, koks bus žmogaus charakteris.

„Parasimpatikai – tai žmonės, linkę į intravertiškumą. Jie mieliau savo mintis pasilaikys sau. Dažniausiai kalba ramiai ir iš lėto. Tokie žmonės pasižymi stabilumu, juos sunku išvesti iš kantrybės. Ši grupė žmonių moka ramiai ir adekvačiai reaguoti į pasikeitusią situaciją, nuraminti kitus“, – pasakojo G. Gendvilaitė.

Alfasimpatikai yra budintys žmonės – susikoncentravę, įsitempę ir pasiruošę veikti. Jie laukia naujų iššūkių ir išbandymų, yra pasiruošę kovai. Alfasimpatikai linkę viską nuodugniai apgalvoti, sugeba susikoncentruoti į užduotį.

Betasimpatikai yra veiklos žmonės. Jie ekstravertai – aktyvūs ir energingi, daug šneka ir nenustygsta vietoje. Negana to, spėja visur: ir prie darbo stalo padirbėti, ir pas kolegą nubėgti, ir istorijas poilsio kambaryje papasakoti. Pasak gydytojos, kiekvienas turime visų šių požymių, tik dažnai vienas iš jų vyrauja labiau.

„Alfasimpatikas puikiai geba kontroliuoti darbus, parasimpatikas, gavęs užduotį, ramiai bei tikslingai ją įvykdys, betasimpatikas neieško žodžio kišenėje – tai geriausias pasirinkimas marketingui, klientų aptarnavimui“, – sakė G. Gendvilaitė.

Parasimpatikas gali padėti betasimpatikui susikaupti, o betasimpatikas moka išjudinti parasimpatiką naujai veiklai. G. Gendvilaitė sako, kad darbo komandoje naudinga turėti kuo įvairesnių žmonių, kurie vienas kitą papildo.

Serotoninui padės meilė

Gydytoja pasakoja, kad žmogaus organizme yra keturios hormoninės ašys. Visos jos turi hormonų, išskiriamų tam tikrose smegenų dalyse, ir periferinių hormonų, kuriuos išskiria liaukos.

„Mūsų smegenyse išsiskiria hormonai, kurie yra vadinami autonominės nervų sistemos analogais. Pavyzdžiui, serotoninas yra laikomas parasimpatinės nervų sistemos analogu. Serotoninas yra mūsų laimės hormonas. Jo trūkumas yra siejamas su depresija, taip pat su priklausomybe nuo saldumynų, alkoholio ar tam tikrų psichotropinių medžiagų, nes jos geba trumpam pakelti centrinio serotonino kiekį“, – pasakojo gydytoja.

Deja, po to serotoninas dramatiškai krenta, organizmas nori jį atstatyti ir taip vėl norime tų pačių medžiagų – ilgainiui tai gali sukelti priklausomybę. Vis dėlto suaktyvinti serotoniną galime ir kitais būdais, pavyzdžiui, į pagalbą pasitelkiant meilės hormoną oksitociną.

„Jo daugiausiai išsiskiria apsikabinant, bučiuojantis su savo mylimu žmogumi. Ir ne tik – taip pat ir nuo paprasto prisilietimo ar išgirdus gerą žodį iš kolegos. Oksitocinas taip pat siejamas su emociniu prisiminimu. Jei kolega ryte padarė jums kavos, padėjo ją ant stalo ir nusišypsojo – oksitocinas tą pastebėjo ir įsiminė, todėl kitą kartą bus malonu vėl pamatyti tą patį kolegą“, – sakė G. Gendvilaitė.

Dopaminikas – darbdavių svajonė su vienu „bet“

Dopaminas yra alfasimpatinės nervų sistemos analogas – jis atsakingas už racionalų mąstymą ir detalų planavimą. Asmenys, kurių dopaminas yra labai aktyvus, yra linkę planuoti ateitį, apgalvoti visus galimus netikėtumus ar būsimus sunkumus. Dopaminikai yra orientuoti į tikslą. Jie niekada nesirinks lengvesnio varianto.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio serotonino aktyvumas yra santykinai didesnis nei dopamino, gali pasirinkti mažesnį atlyginimą, bet dirbti lengviau ir trumpiau. Žmogus su aktyvesniu dopaminu niekada taip nepasirinktų, mat jam reikia kuo didesnių iššūkių.

„Jis žino, kad pasiekus didesnį tikslą ir laimės pojūtis bus daug stipresnis. Dopaminikas dirbs ilgiau ir sunkiau už visus kitus, dažnai visai negailėdamas savęs ir savo jėgų. Toks darbuotojas darbdaviui yra svajonė“, – pasakojo gydytoja.

Visgi protingam darbdaviui svarbu tokį žmogų tausoti, nes jis pats gali tuo ir nepasirūpinti. O perdegus nebus naudos nei vienai pusei. Kalbant apie dopaminikus, labai svarbu paminėti ir motyvaciją.

Pradėdami siekti naujo tikslo, motyvacijos jie turi labai daug, tačiau ištikus vienai nesėkmei po kitos ir ilgesnį laiką negaunant atpildo už savo darbą, dopaminiko pasiryžimas gali slopti. Jį gali apimti niūrios mintys, kad visos pastangos yra bevertės.

Geriausias būdas pagelbėti dopaminikui bei toliau leisti jo varikliukui degti – sugalvoti trumpesnių užduočių, kurias jis atlikęs gautų tam tikrą laimėjimą: pagyrimą, premiją ar panašiai.

Laimėjimas pakels dopamino kiekį, žmogus jausis laimingas ir turės dar daugiau motyvacijos judėti pirmyn. Svarbu pastebėti ir paminėti kiekvieną dopaminiko pergalę.

Tobula komanda pagal hormonus

„Betasimpatinės nervų sistemos analogas yra skydliaukės hormonų ašiai priklausantis hormonas TRH. Jis yra atsakingas už mūsų kūrybiškumą, emocinį mastymą. Jei žmogus su aktyviu dopaminu viską apmąsto logiškai ir nuosekliai, asmuo su aktyviu TRH labiau kliaujasi emocijomis ir intuicija“, – kalbėjo G. Gendvilaitė.

Dažnai jie geriau jaučia aplinką ir kitus žmones, mato viską plačiau ir pastebi dalykus, kurių kiti nepastebi. Šiems žmonėms netinka griežtos taisyklės, jiems reikia daugiau laisvės, kad jie galėtų atskleisti visą savo potencialą. Gydytoja pataria nepykti, jei toks žmogus padarys šiokią tokią netvarką, mat jam geriau sekasi dirbti nedideliame chaose.

„Geriau suteikite jam vietos raiškai, pavyzdžiui, duokite lentą ir markerių – piešiniai ir schemos labai padeda kurti planus, vizijas ir geriau įsiminti informaciją. Geriausia komanda kokią galite sudaryti – tai dopaminikas su aktyvų TRH hormoną turinčiu darbuotoju – vienas sistemingas, kitas kūrybingas. Dopaminikas neleis TRH įsisvajoti ir tinginiauti, o aktyvaus TRH savininkas neleis kolegai sustabarėti“, – sakė gydytoja.

Pasak jos, nors visi žmonės yra sudėtingų hormoninių ir nervų sistemos sąsajų kompleksas, dėl aiškumo skirstykime ir grupuokime toliau: estrogeninis, androgeninis ir prolaktininis asmuo.

Ir vyrai, ir moterys turi moteriškųjų hormonų – estrogenų ir vyriškųjų hormonų – androgenų, taip pat ir hormoną prolaktiną, kuris gamina motinos pieną pieno liaukose. Visi šie hormonai turi įtakos ir mūsų charakteriui.

Androgenai duoda mums vyriškos energijos ir jėgų. Jie padeda priimti sprendimus ir nesiblaškyti, suteikia savarankiškumo. Šis hormonas reikalingas vadovavimui ir kontrolei – vadovui jų reikia, kad būtų tvirtas ir mokėtų pakovoti už save bei savo darbuotojus.

„Androgeninis asmuo dažnai yra griežtas, kartais jam trūksta lankstumo. Gerai yra tai, kad androgenai mus skatina saugoti kitus. Tokiam žmogui reiktų pabrėžti, kad svarbu yra komanda ir kolektyvas. Jei jis kovos ne už save, o už visus, geresnio saugumo garanto ir negalima įsivaizduoti. Jis padarys viską, kad jo komanda būtų aprūpinta, saugi, stipri ir judėtų į priekį“, – kalbėjo G. Gendvilaitė.

Androgeniniam žmogui šalia savęs visada gerai turėti estrogeninį, kuris yra švelnesnis ir lankstesnis. Estrogeninei asmenybei sunkiau priimti sprendimus, bet ji mato daugiau variantų. Žmonės su aktyviu prolaktinu yra nepaprastai rūpestingi. Jie pasiūlys jums pagalvę, kai sėsitės ant kietos kėdės, pasidalins savo pietumis, jei patys neturėsite ar padės jums su jūsų darbo užduotimis, jei patys nespėsite susitvarkyti. „Jie yra kolektyvo „saulės“ ir netgi nelaukiantys atpildo, nes jiems tiesiog malonu padėti.

Jie nori būti visiems geri. Viskas, ką galite, tai leisti jiems tai daryti ir būti dėkingi. Jie kartais gali pasirodyti įkyrūs, taigi, nukreipkite jų rūpestį reikiama linkme – jie jausis patenkinti ir darbai bus atlikti su nuoširdžiu rūpestingumu“, – patarė G. Gendvilaitė.

Ar galima pakeisti savo hormonus?

„Dažniausiai tam tikrus santykius tarp hormonų ir didesnį ar mažesnį jų aktyvumą turime prigimtinai. Tačiau visa tai gali keistis gyvenimo eigoje priklausomai nuo aplinkybių, mūsų patirčių, gyvenimo periodo“, – sakė gydytoja.

Pavyzdžiui, estrogeninė moteris, kuri visą dėmesį skyrė savo vyrui ir vaikams, artėdama prie menopauzės, persitvarkius hormonų santykiui labiau į androgenų pusę, gali pradėti daugiau galvoti apie savo pačios norus ir tikslus.

Arba serotoninikas paauglys, gaudamas iš tėvų pagyras tada, kai labai daug mokosi ir gerai parašo kontrolinį, gali ilgainiui turėti dominuojantį dopaminą ir siekti vis didesnių tikslų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(14)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(7)
43(7)
40(1)
36(1)
24(0)
24(3)
23(0)
22(0)
18(1)
17(7)
Savaitės
105(1)
88(4)
88(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)