Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ta pačia liga kaip S. Hawkingas sergantis mokslininkas paskutinių dienų neskaičiuoja - ruošiasi tapti kiborgu

2019-11-18 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (1686)
    Share

Britas robotų kūrėjas Peteris Scottas-Morganas nenorėtų, kad visuomenė jį prisimintų kaip žmogų, kuris mirė dėl neurodegeneracinės ligos. Jis nori evoliucionuoti į Peterį 2.0 – patį pažangiausią pasaulio kiborgą, rašo „Science Alert“.

Peteris Scottas-Morganas ketina tapti kiborgu
©Asmeninio archyvo nuotrauka

Mokslininkui jau dabar padeda įspūdingas kiekis medicininių įrenginių – kvėpuoti, valgyti, bendrauti ir atlikti kitas funkcijas. O ateityje technologinių pagalbininkų kiekis turėtų dar didėti. Tačiau, anot paties mokslininko, jo tikslas – ne atidėti mirtį, o evoliucionuoti į tikrų tikriausią pirmą pasaulyje kiborgą (kibernetinį organizmą, žmogaus ir roboto junginį).

„Taip, suprantu, kad skamba kaip mokslinė fantastika. Bet man tai įgyvendinti padės kai kurių žmonių protingiausios pasaulyje smegenys ir kai kurios galingiausios pasaulyje megakorporacijos – iki metų pabaigos“, – savo tinklaraštyje tvirtino mokslininkas.

Numatytas „transformacijos“ laikas daugiau ar mažiau sutampa su mokslininkui likusia gyvenimo trukme – bent jau taip rodo statistika. Tačiau mokslininkas yra tvirtai nusiteikęs pamatyti ir 2020-uosius, ir vėlesnius metus.

Fizinį mokslininko kūną niokoja mirtina motorinių neuronų liga, kuri po truputį naikina nervus. Tai – ta pati neurodegeneracinė liga, kuri 1963 metais buvo diagnozuota Stephenui Hawkingui. Netrukus garsusis fizikas tapo visiškai priklausomu nuo pagalbininkų ir technologijų, kurios leido jam judėti ir kalbėti.

Kaip ir S.Hawkingo, P.Scott-Morgano nervų sistema pamažu praranda gebėjimą vykdyti esmines organizmo funkcijas ir valingus judesius. Dėl to mokslininkas yra beveik visiškai paralyžiuotas.

Anksčiau šią savaitę 61 metų vyras buvo išleistas iš ligoninės, kurioje beveik mėnesį praleido intensyvios slaugos skyriuje. O į šį skyrių pateko po kelių gyvybę gelbstinčių (arba, kaip sako jis pats, kūną tobulinančių) procedūrų.

Viena iš procedūrų – mini-ventiliatoriaus įtaisymas (pacientas džiaugiasi, kad jis veikia tyliau, nei Dartho Vaderio kvėpavimas), maitinimosi vamzdelio įtaisymas ir kolostomijos maišelio pritvirtinimas. Taip pat buvo pašalinta mokslininko balso dėžė – taip sumažėjo rizika paspringti savo seilėmis. Dabar jis daugiausiai bendrauja per kalbos sintezatorių.

Kiekvieną naują inžinerinį kūno priedą jis vadina „patobulinimu“, o ne natūralios funkcijos pakaitalu. Tačiau visi iki šiol įmontuoti patobulinimai – niekis lyginant su tuo, kas jo laukia ateityje.

„Vos už metų ar dvejų galėsime atlikti šį tą revoliucinio. Beveik visos atskiros tam reikalingos technologijos jau egzistuoja“, – tvirtina jis.

Šios technologijos – tai smegenų-kompiuterio sąsaja ir akių sekimo įranga, kurios vis dar yra vystomos. Tačiau P.Scott-Morganas tikisi ne tik to – jis įsivaizduoja ateitį, kurioje Peteris 2.0 yra ne kūnas fizinėje erdvėje, o protas skaitmeniniame peizaže.

Kartu su savo sutuoktiniu Francisu P.Scott-Morganas įsteigė fondą, kurio iškeltas tikslas – tyrinėti etišką dirbtinio intelekto ir robotų panaudojimą siekiant grąžinti fizines galimybes žmonėms, kurių kūną susilpnino amžius, ligos ar traumos.

Daugeliu požiūriu ateitis jau yra dabar. Bet, cituojant mokslinės fantastikos autorių Williamą Gibsoną, „ji tiesiog pasiskirsčiusi labai netolygiai“.

Norint žmonėms, sergantiems motorinių neuronų liga, išplėsti prieigą prie gyvybę gelbstinčių gydymo metodų ir technologijų, fondas paskelbė apie „Right to thrive“ kampaniją, siekiančią patraukti britų parlamento narių dėmesį.

Pagrindinė šios kampanijos žinutė net nėra labai susijusi su futuristiškų kiborgų kūrimu ar gyvenimu skaitmeninėje utopijoje. Tokie vaizdiniai tėra dėmesio patraukimo priemonė. Kur kas svarbiau yra tai, kad norint atkreipti dėmesį į tokią problemą apskritai reikalingos kokios nors išradingos priemonės.

„Iš esmės „Right to Thrive“ tikslas yra sąžininga prieiga, laisvas pasirinkimas ir sveikatos apsaugos kokybės suvienodinimas“, – sakė mokslininkas.

Belieka tikėtis, kad tai nėra paskutinis Peterio 2.0 tinklaraščio įrašas. O jei visgi išgyvenimui būtinų technologijų jis nesulauks, liks svarbi žinutė: laikas evoliucionuoti visuomenei, kad ji tinkamiau reaguotų į žmonių su lėtinėmis ligomis ir negaliomis poreikius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
28(4)
24(1)
24(0)
20(0)
19(0)
18(3)
17(0)
15(0)
11(5)
11(0)
Savaitės
132(0)
108(0)
105(5)
93(2)
Mėnesio
151(27)
110(1)
107(0)
106(2)
105(5)