Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Profesorius patarė, ką reikia daryti, kad mūsų smegenys būtų plastiškos

2019-12-26 (0) Rekomenduoja   (29) Perskaitymai (275)
    Share

Žmogaus smegenys, kaip ir raumenys, negaudamos pakankamai darbo ir nespręsdamos užduočių praranda savo sugebėjimus. Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas patarė, ką reikia daryti, kad mūsų smegenys būtų plastiškos.

Treniruodami galime padidinti smegenų tūrį

Žmogaus smegenys sudarytos iš maždaug 100 mlrd. ląstelių neuronų. Kiekvienas neuronas turi kontaktą su 20-40 tūkstančių kitų neuronų, o kontaktui palaikyti skirtos sinapsės. A. Skurvydas sako, jog mokslininkai tik prieš maždaug 15 metų pastebėjo, kad žmogaus smegenys gali būti plastiškos. Ne tik jauno, bet ir vyresnio amžiaus žmogaus.

Ką reiškia plastiškos smegenys? „Mokantis, atliekant tam tikrus judesius, vairuojant automobilį stiprėja kontaktai tarp atskirų neuronų. Jei sinapsinis ryšys yra stiprus, visai kaip ir elektros laiduose, ryšys tarp neuronų praleidžiamas labai teisingai ir be trukdžių. Antra, smegenims intensyviai dirbant, didėja sinapsių skaičius“, – pasakojo LSU profesorius.

Kai klausomės naujos informacijos, ją patys stengiamės apibendrinti, keliaujame ir stebime sudėtingesnius vaizdus, didėja sinapsių skaičius. Šių nervinių tinklų skaičius gali padidėti net ir po vienos pamokos, kai žmogui mokytis yra įdomu.

Jei mokomės toliau, pradeda didėti neuronų dendritų – ląstelės dalis, kuri atrodo kaip šakelė, skaičius. Kuo dažniau vyksta toks procesas, tuo smegenys tampa tankesnės, mokslininkai šį procesą įvardina kaip kognityvinių išteklių didėjimą.

„Didinant dendritų skaičių, gali padidėti pačių ląstelių – neuronų skaičius. Kadangi smegenims norint mąstyti, reikia labai daug energijos ir deguonies, tam reikalinga kraujotakos pagalba. Didėjant neuronų skaičiui, gerėja ir kraujotaka“, – kalbėjo A. Skurvydas.

Ši sritis vis dar yra itin intensyviai tyrinėjama. Tačiau profesorius pateikia jau dabar ištirtus ir patvirtintus veiksnius, padedančius treniruoti smegenis.

1. Būkite fiziškai aktyvūs. Kai judame, mūsų raumenys susitraukinėja ir veikia kaip endokrininė liauka – pradeda gaminti natūralius vaistus, hormonus, dalis jų patenka į galvos smegenis ir stimuliuoja jų sinapsių, dendritų ir neuronų gamybą.

2. Būkite smalsūs ir žingeidūs.

3. Mokykitės, stenkitės nuolat sužinoti kažką naujo. Mūsų smegenų veikla neturi būti monotoniška.

4. Gerai išsimiegokite. Smegenų plastiniai procesai neužsibaigia mokymosi metu, viskas taip pat vyksta ir gilios miego fazės metu.

5. Maitinkitės pilnavertiškai ir sveikai. Taip pat nustatyta, kad mažas kalorijų apribojimas, kai sukeliame nedidelį stresą smegenims, yra stimulas jiems atsinaujinti. Todėl kartais verta pabadauti.

6. Keliaukite po gamtą ir ją tyrinėkite.

Įdomu tai, kad Lietuvos šviesuolis Jonas Basanavičius rašydavo dienoraštį – kasdien po dienos darbų jame pasakodavo, kur ėjo, ką valgė, kaip jautėsi. Iš pradžių tyrinėtojai nesuprasdavo, kodėl Basanavičius gaišdavo laiką tokiai veiklai. Vėliau iškelta hipotezė, kad taip jis lavino atmintį. Profesorius sako, kad iš tiesų, tai puikus atminties treniravimo būdas.

Klaida skatina mąstyti

„Kalbant apie atminties lavinimą, įvairias technologijas ir strategijas, vienas iš pratimų yra išgirstus ar patirtus dalykus apibendrinti ir užsirašyti. Pavyzdžiui, klausant paskaitos, kas 3 minutes savo galvoje apibendrinti informaciją ir ją užrašyti. Galima daryti ir taip, kad svarbiausius išgirstus dalykus stengiamės atsiminti ir parašyti į dienoraštį vakare ar net kitą dieną. Tai puikus stimulas smegenims mokytis“, – patarė A. Skurvydas.

Pasak jo, yra kelios mokymosi strategijos. Pirma – mokymasis su paskatinimu, kai už rezultatą save apdovanojame. Tačiau pati geriausia strategija yra mokymasis iš klaidų, jas taisant, ypač, kai kartojame nepavykusius judesius.

„Klaida yra gero mokymosi priežastis, o ne blogo mokymosi pasekmė. Nedarai klaidų – smegenims nėra stimulo, ką taisyti. Klaida skatina mūsų smegenis mąstyti, stengtis daryti viską geriau“, – kalbėjo profesorius.

Nuolat atliekant tuos pačius veiksmus automatiškai, smegenys pradeda daug mažiau dirbti. Taip besielgdami, smegenis stabilizuojame, tačiau nesimokome, nes mokymosi procesas vyksta tik tada, kai kažką apgalvojame. Tai yra pagrindinis atminties arba mūsų smegenų keitimo, atsinaujinimo karalius, mat smegenys mėgsta įvairovę.

„Yra atlikti labai įdomūs tyrimai: ištirtos kelių skirtingų kultūrų bendruomenės ir žiūrėta, kas lemia kai kuriose vietose gyvenančių žmonių ilgaamžiškumą. Viena iš tokių vietų – sala Japonijoje. Pasirodo, jų ilgam gyvenimui įtaką daro ir atminties lavinimas – jie kasdien vienas kitam papasakoja po kokią nors girdėtą ar perskaitytą istoriją, tai daro savais žodžiais. Tokia veikla yra puiki prevencija prieš Alzheimerį. Mokslininkai rekomenduoja kiekvieną dieną ne mažiau nei po 5 minutes aktyviai pačiam perpasakoti sužinotą istoriją“, – įdomius faktus vardijo profesorius.

Dar vienas puikus pratimas yra vadinamoji darbinė atmintis. Pavyzdžiui, pabandykite suskaičiuoti iki 100 kas tris skaičius – vienas, keturi, septyni ir t.t... Vėliau kas septynis. Galima bandyti dauginti didesnius skaičius mintinai, tokius veiksmus norint atlikti teks pasukti galvą.

„Jei klausomės paskaitos, dirba 5 proc. smegenų. Jei tą paskaitą pasakojame kitiems savais žodžiais, mūsų smegenys dirba 90 proc. Taigi, vienas iš geriausių smegenų treniravimo būdų yra mokyti kitus“, – kalbėjo profesorius.

Nenaudodami smegenų jas prarandame

Pasak jo, smegenys dirba tokiu principu: jei jų nenaudoji, tai prarandi. Išmokti būti bejėgiu ir nenaudoti smegenų galima daugmaž per 2 savaites. Būtent dėl šios priežasties mums reikia nuolat mokytis.

Smegenų plastiškumas sumažėja apie 65-uosius žmogaus metus. Tačiau į kiekvieną atvejį reikėtų žiūrėti gan individualiai. Kartais būna ir taip, sako A. Skurvydas, kad 60 metų žmogui smegenų tūris netgi padidėja. Tai priklauso ir nuo genetikos, ir nuo rūpinimosi savo atmintimi.

Profesorius pabrėžia: pagrindinis smegenų žudikas yra stresas. Jei netikrumo, neaiškumo, baimės jaustume mažiau, mokymasis būtų žymiai naudingesnis ir greitesnis.

Dažnai norėdami lavinti atmintį, žmonės atmintinai mokosi eilėraščius. Ir tai puiku, nes toks būdas iš tiesų padeda. Tačiau, pasak A. Skurvydo, padėtų žymiai labiau, jei eilėraštį stengtumėmės ne tik išmokti atmintinai, bet ir perprasti pagrindines teksto idėjas. Ypač – jei iš kelių sakinių viską apibendrintume į vieną svarbiausią mintį.

„Svarbiausia – tiesiog pradėti kažką daryti. Žmonės vakare prisižada, bet ryte jau nieko nebenori. Todėl reikia po vieną mažą žingsnelį žengti kasdien“, – paskatino A. Skurvydas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(31)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(29)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eglė Gabrytė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(0)
22(5)
20(2)
16(6)
15(0)
10(3)
Savaitės
86(0)
79(1)
69(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)