Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Neuropsichologijos mokslų daktarė apie tai, kas žudo mūsų smegenis, kodėl vis sunkiau susikaupti ir kaip galima sumažinti Alzheimerio ligos riziką

2020-01-31 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (2172)
    Share

Žiemą ilgu miegu miega ne tik meškos – nesunku pastebėti, kad šaltuoju metų laiku esame daug labiau aptingę, ieškome progų žiūrėti televizorių, serialus ar tiesiog nieko neveikti. Tačiau būtent tai ir kenkia smegenims. Apie tai, kaip kasdien padėti savo smegenims, apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos ir kodėl po truputį vis labiau nemokame susikaupti, kalbėjomės su neuropsichologijos mokslų daktare Ramune Dirvanskiene.

Nenaudojamos ląstelės žūsta

Smegenys bene labiausiai mitais ir paslaptimis apipintas žmogaus organas. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad naudojame tik dalį savo smegenų. Vis dėlto dr. Ramunė Dirvanskienė tvirtai atsako: tai mitas.

„Smegenys yra itin imlus energijai organas. Siekiant šią energiją panaudoti kuo efektyviau, tos ląstelės, kurios nėra naudojamos, yra tiesiog išardomos. Energija nukreipiama į efektyviau veikiančias ląsteles arba jų sąskaita sustiprinami naudojami ryšiai. Jei naudotume tik 10 proc. smegenų, likusią dalį pats kūnas tiesiog išardytų“, – sako pašnekovė.

Dar vienas internete sklandantis teiginys: jei naudotume absoliučiai visus savo smegenų pajėgumus, galėtume levituoti ar skraidyti.

„Tikra tiesa, kad galima didinti smegenų efektyvumą. Kitaip nebūtų prasmės eiti į mokyklą ar kažko mokytis. Mokantis naujų dalykų užmezgame naujų ryšių smegenyse, tačiau, kalbant apie minčių skaitymą ir levitaciją, tai yra mokslinė fantastika. Taip pat didinti savo smegenų efektyvumą galime tinkamai pasirinkę laiką, kada atlikti užduotis. Pavyzdžiui, sunkiausias padaryti ryte, kai turime daugiausiai jėgų ir jaučiamės geriausiai. Ir atvirkščiai, lengviausias tada, kai energijos jau trūksta. Taip su turimais energijos resursais per dieną galima nuveikti daugiau ir padidinti savo produktyvumą, tačiau šiaip ar taip, žmogus turi ribas“, – pasakojo dr. R. Dirvanskienė.

Kartais sakoma, jog kaip mąstysi – taip ir bus. Pavyzdžiui, neretai girdime iš vyresnių žmonių, jog ligas sau galima ir „įsikalbėti“ – tai reiškia, jog niekuo nesergant, bet tikint, kad liga yra, vėliau kaip tik ja ir susergama. Tad ar ligos susijusios su mūsų pačių mąstymu?

„Tam tikrus simptomus „įsikalbėti“ galima. Pavyzdžiui, nuovargį, kurį visi žmonės jaučia gana dažnai. Vieni gali galvoti, kad tai normalu, todėl nekreipia į tai dėmesio, kiti – kad tai liga ir jie kažkuo serga. Jaučiant tuos pačius simptomus, du žmonės gali padaryti visai skirtingas išvadas. Jei į tuos pojūčius nuolat atkreipiamas dėmesys, pradedama jaudintis, žmogus galvoja, kad yra ligonis, pradeda atsiriboti nuo kitų veiklų. Taip paaiškinčiau ligos „įsikalbėjimą“, kai žmogus tiesiog pradeda nereikšmingiems pojūčiams skirti daugiau dėmesio nei kiti“, – paaiškino neuropsichologijos mokslų daktarė.

Alzheimerio ligos riziką didina klausos problemos

Kaip ir visi kiti organai, smegenys taip pat suserga. Vis dėlto, pasak neuropsichologės, riziką susirgti viena dažniausių demencijų – Alzheimerio liga – galime iš dalies sumažinti.

„2017 metais susirinkę mokslininkai bandė išsiaiškinti, kiek iš tiesų galime apsisaugoti nuo šios ligos. Rezultatai parodė, kad 35 proc. veiksnių, nulemiančių Alzheimerio ligą, galime kontroliuoti, o 65 proc. negalime. Iš pastarųjų 7 proc. yra genetiniai, kas likusieji veiksniai, dėl kurių atsiranda ši liga, mokslininkai dar nėra tiksliai įvardiję. Kalbant apie dalį, kurią galime kontroliuoti: pastebėta, jei žmogus baigė mokyklą ir gavo pilnavertį išsilavinimą, demencijos tikimybė senatvėje sumažėja net 8 proc.“, – kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos neuropsichologijos grupės pirmininkė.

Tikriausiai nė nepagalvotume, tačiau riziką susirgti Alzheimerio liga didina ir klausos sutrikimai. Pasak mokslų daktarės, gyvenimo viduryje patiriami ir nekoreguojami klausos sutrikimai net 9 proc. padidina šios ligos tikimybę.

„Ir tai itin svarbu, nes labai dažnai vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės, patiriantys klausos sutrikimus, į juos nekreipia dėmesio ir nesiima korekcijos priemonių. Tačiau susidūrus su klausos problemomis, žmogus negali taip aktyviai dalyvauti protinėse veiklose, palaikyti pokalbio, jis socialiai izoliuojasi, prasideda atminties problemos. Įsidėjus korekcines priemones ir pasitaisius klausą, šią riziką galima sušvelninti“, – patarė pašnekovė.

Likę 18 proc. kontroliuojamų veiksnių yra aukšto kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio jame kontrolė, fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas, susirgus depresija – tinkamas jos gydymas, nes ši liga irgi didina Alzheimerio ligos tikimybę. Be to, žmonės, sergantys diabetu, turi 1 proc. didesnę Alzheimerio ligos tikimybę. Žinoma, riziką kelia ir rūkymas (5 proc.). Svarbiausi prevencijos veiksniai: judėjimas, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, smegenų lavinimas jas aktyviai naudojant ir klausos korekcija.

„Taip, kaip kūnui kenkia žalingi įpročiai, nesveikas maistas ir mažas fizinis aktyvumas, taip tokie pat veiksniai kenkia ir smegenims. Kasdien savo smegenims galime padėti sveikai maitinantis, judant, prižiūrint savo kraujotaką ir labai svarbu – gerai išsimiegant. Dažnai žmonės neskiria daug dėmesio kokybiškam miegui, tai didelė klaida. Būtent gilaus miego metu smegenys atsikuria, gaminasi reikalingi hormonai, molekulės, išsivalo per dieną susidariusios cheminių reakcijų atliekos“, – sakė mokslų daktarė.

Ar efektyvu daryti smegenų mankštą?

„Ląstelės, kurios smegenyse nėra naudojamos, yra išardomos. Todėl norint išlaikyti kokį nors įgūdį, jį reikia kartoti. Labai didelė klaida, kurią dažnai daro vyresnio amžiaus žmonės, tai izoliuojasi namuose, neįsitraukia į naujas veiklas ir taip jų smegenyse greičiau vyksta degeneracija. Todėl kasdien reikia mokytis kažko naujo ir kartoti tai, ką jau esame išmokę. Didžiausias smegenų priešas yra nieko neveikimas ir pasyvumas“, – perspėjo pašnekovė.

Prarandame gebėjimą susikaupti

Su internetu kartu atsirado ir nepertraukiamas informacijos srautas visą parą. Šiais laikais neretai visą dieną esame prisijungę prie socialinių tinklų, nuolat kažko klausome ar ieškome. Neišvengiamai tai paveikia ir smegenis.

„Viena iš svarbių smegenų funkcijų – išlaikyti dėmesį ilgą laiką, pavyzdžiui, pradėjus darbą ir jį užbaigus iki galo ar pradėjus skaityti vieną ilgą tekstą ir jį perskaičius iki galo. Naudojant socialinius tinklus, naujienas gauname kas pusę sekundės ir taip smegenims vėliau tampa sunku sukoncentruoti dėmesį ilgesniam laikui. Po truputį toks įgūdis prarandamas, nes smegenys nebemato poreikio išlaikyti dėmesį ilgą laiką“, – sakė dr. R. Dirvanskienė.

Būtent dėl šios priežasties vis madingiau tampa kuriam laikui atsiriboti nuo medijų ir padaryti savotišką detoksikaciją. Vis dėlto, pasak dr. R. Dirvanskienės, pakankamai mokslinių tyrimų, kurie įrodytų tokio elgesio naudą, kol kas dar nėra.

„Pavyzdžiui, Silicio slėnyje dabar labai populiari dopamino bado dieta, kai žmogus sąmoningai laikinai atsiriboja ne tik nuo technologijų, bet ir bet ko, kas gali sukelti greitą malonumą – nesveiko maisto, saldumynų, linksmų vaizdo įrašų žiūrėjimo. Tokios bado dietos teorija yra ta, jog šiais laikais labai lengva patirti greito malonumo, nuo kurio išsiskiria dopaminas - iš socialinių tinklų, interneto ir dėl šios priežasties jo nebejaučiame, nes priprantame. Tačiau tai sumažinus, galime sumažinti smegenyse dopamino receptorių skaičių ir tie patys dalykai pradeda teikti daugiau malonumo nei seniau. Taip stengiamasi lavinti savo gebėjimą išlaikyti dėmesį ilgiau, ugdyti kantrybę, reikalingą sudėtingoms užduotims atlikti, kad smegenys dopamino kiekį gautų tik darbo pabaigoje kaip prizą. Vis dėlto kol kas tai yra tik mada ir moksliniais tyrimais jos nauda dar neįrodyta“, – pasakojo pašnekovė.

Dr. Ramunė Dirvanskienė sako, jog smegenims geriausias poilsis yra miegas. Todėl reikia stengtis užtikrinti tinkamą miego higieną ir skirti jam pakankamai dėmesio.

„Taip pat svarbu po darbo panaudoti ir kitą smegenų dalį, kuri darbo metu galėjo būti nenaudojama. Pavyzdžiui, jei darbo metu visą dieną buvo aktyviai skaičiuojama, įsitraukia viena smegenų dalis. O dienos pabaigoje išėjus pasportuoti, aktyviau veiks kita jų dalis“, – kalbėjo knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
22(0)
19(0)
18(0)
17(0)
15(3)
14(1)
12(0)
10(0)
Savaitės
111(24)
98(0)
74(0)
71(8)
63(0)
Mėnesio
151(47)
145(15)
116(0)
111(0)
98(0)