Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kas yra svarbiausia norint išvengti mirtinai pavojingų kraujotakos ligų? Praktiški neurologo patarimai ir trys svarbiausi dalykai

2020-01-30 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1084)
    Share

Gera kraujotakos sistema – gyvybiškai svarbi, dėl to ir sutrikimai, susiję su kraujotaka, gali baigtis tragiškai. Ką privalome žinoti apie savo kraujotaką, kraujagysles ir kaip išvengti gyvybes šienaujančių ligų – DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ pasakojo neurologas Jokūbas Fišas.

- Dažnai kalbame apie kraujotaką, bet kartais atrodo, kad tai taip nekonkretu. Kodėl ji tokia svarbi organizmui?

- Pagal Vakarų medicinos požiūrį, organizme yra įvairios sistemos. Pagal Rytų mediciną, viskas yra visai kitaip, jie kitaip galvoja apie organizmą ir apie kūną.

Taigi, pagal Vakarų mediciną, yra kelios organizmo sistemos: endokrininė, nervų, kraujotakos ir kitos. Visa tai sudaro mūsų kūną. Negalima sakyti, kad viena sistema yra vertingesnė už kitą. Tačiau kraujotakos sistema teikia „maistą“ visam kūnui, įvairius medžiagų apykaitos produktus, užtikrina žmogaus gyvybingumą. Šios sistemos pakitimai sukelia daugybę ligų. Jei vieno žmogaus kraujagysles išdėstytume į vieną liniją, jos nusitiestų tūkstančius kilometrų. Ligas sukelia kraujo arba kraujagyslių pakitusi būklė.

- Kad širdies ir kraujagyslių ligos šienauja lietuvius, girdime beveik kasdien. Kodėl šiomis ligomis taip dažnai sergame? Ar jos nulemtos genetiškai ar mūsų gyvenimo būdas yra labai nesveikas?

- Žinoma, kad tam tikrą genetinį kodą mes turime, nors kartais savo gyvenimo būdu jį galime pakeisti. Vis dėlto iš esmės ligos priklauso nuo aplinkos ir nuo mūsų elgsenos. Pakeitę šiuos veiksnius, žinodami, ką reikia keisti, galime išvengti daugybės ligų.

- Pakalbėkime apie konkrečias širdies ligas. Širdies išemija: kodėl susiaurėja kraujagyslė ir susidaro trombas, kuris sukelia insultą ar infarktą?

- Gali būti ne tik insultas ir išeminė širdies liga. Nutinka ir inkstų, plaučių ir visų kitų organų išeminės ligos. Visų pirma, ta kraujagyslė dėl fizinio aktyvumo stokos, prastos mitybos ilgainiui tampa neelastinga, tarsi viela. Yra tekę matyti, kai skrodimo metu pjaunamos kraujagyslės tiesiog girgžda lyg būtų padarytos iš metalo.

Įsivaizduojate, kaip reikia nesaugoti sveikatos, kad kraujagyslės tokios taptų? Kraujagyslių elastingumo sumažėjimą sukelia vidinės sienelės uždegimas, vėliau atsiranda įvairios opos, kaupiasi medžiagos, susidaro aterosklerozė, taip sumažindama kraujagyslės spindį, pralaidumą.

Galų gale aterosklerozinės plokštelės nutrūksta ir gali užkimšti širdies ar galvos smegenų ląsteles, atsiranda patologija. Žinoma, viskas yra sudėtingiau ir pasakoti reikėtų ilgiau, bet esmė yra tokia, jog insultą ar infarktą lemia kraujagyslių elastingumo sumažėjimas, tada susidaro plokštelės, kurios atitrūksta, o pati kraujagyslė nebesugeba sureaguoti, dėl to atsiranda organų išemija. Tai yra pasekmė.

- Ar patys sau sukeliame tokias ligas neteisingai gyvendami?

- Sau kenkti pradedame jau nuo vaikystės – fizinio aktyvumo stoka, nemokėjimas valdyti streso, kuris sukelia kraujagyslių spazmus ir pakitimus, rūkymas, nesveikas maistas, kai kurių higienos normų nesilaikymas, galų gale nevartojimas medžiagų, kurios gerina kraujotaką. Todėl norint kažką padaryti, kol neatsirado liga, reikalingas fizinis aktyvumas, streso mažinimas arba mokėjimas su juo susidoroti ir sureguliuota mityba. Kai ligas lemia genetika, viskas tikrai sunkiau, bet ir tai savo gyvenimo būdu galime koreguoti.

- Įsivaizduokime žmogų, kurio tėvas mirė nuo panašios ligos, jo gyvenimo būdas pilnas streso, mityba prasta, jis rūko. Vyrui šiuo metu 45 metai ir jis galvoja, ką daryti toliau. Ar jis gali dar sau padėti, kai didelę gyvenimo dalį gyveno nesveikai?

- Aš manau, kad tikrai galima dar kažką pakeisti, yra net posakis – kol kvėpuoji, tol tikiesi. Jei žinai, kad turi blogą paveldimumą, turi sukoncentruoti dėmesį į tai, kaip to išvengti ir elgtis taip, kad genetikai būtų užkirstas kelias. Žinoma, tai reikalauja laiko ir dėmesio, bet tikrai tą galima padaryti.

- Lietuviai labai mėgsta tyrimus. Ar šiuo atveju galima kažką ištirti, kad pastebėtume pirmuosius simptomus? Galbūt nuolat matuoti spaudimą ar pasidaryti elektrokardiogramą?

- Iš tiesų, tai lietuviai nemėgsta tyrimų, reikėtų, kad juos darytumėmės žymiai dažniau. Tirti žmogų dėl visų ligų iš eilės nereikia, nors būna tokių pacientų, kurie to nori, ir dideli medicinos centrai turi tokias galimybes, bet tai kainuoja keliasdešimt tūkstančių ir tikrai nėra būtina. Tačiau pasidaryti pagrindinius tyrimus yra privaloma. Pavyzdžiui, angliavandenių, riebalų, cukraus kiekio, cholesterolio tyrimai, echoskopija, be to, yra įvairios privalomos tyrimų programos, kurias pagal amžių priklauso pasidaryti kiekvienam.

Labai svarbu ir ultragarsiniai tyrimai, nes galima rasti pakitimus, kuriuos galima išgydyti ir pamatyti juos esant žmogui gyvam, o ne skrodimo metu. Vis dėlto Lietuvoje, palyginus su Europa, kalbant apie kraujagyslių ligų gydymą, atrodome labai vidutiniškai. Dar nėra žmonių supratimo, kad sveikata yra tavo paties reikalas, ne valstybės ar daktarų. Todėl, jei nori būti gyvas ir sveikas, turi dėti daug pastangų. Žinoma, galima gyventi ilgai ir nesirūpinant savo sveikata, bet toks gyvenimas bus apgailėtinas.

- Kaip žmogui suprasti, kad jam gresia kažkas tragiško?

- Kalbant tokia tema, reikia paminėti, kad yra daug širdies ir kraujagyslių ligų ir visos jos turi skirtingus savo pranašus. Gali būti ir taip, kad prieš ligą nebus jokių simptomų, bet dažniausiai jie pasireiškia. Pavyzdžiui, priešinfarktinė būklė pasireiškia staigiai praeinančiais skausmais už krūtinkaulio, ritmo sutrikimais, dusuliu. Tai turėtų versti sunerimti. Kalbant apie galvos smegenų simptomus: įvairūs galvos svaigimai, atminties sutrikimai, laikini regos pakitimai, galūnių nutirpimas, vangumas, kojų silpnumas. Jie praeina, bet reikia atkreipti dėmesį.

- Bet tokie simptomai pasireiškia daugumai žmonių, kaip žinoti, kada jie svarbūs, o kada ne?

- Sunku atsakyti į tokį klausimą. Mes, gydytojai, manome, kad geriau jau perlenkti lazdą, susirūpinti be reikalo ir eiti tirtis, kai problemos galbūt ir nėra, nei nedaryti nieko. Patikėkite mano nemaža patirtimi, geriau ateiti ir padaryti tyrimus, kol dar esi gyvas. Atrodo, kad viskas praeis ir simptomai atsirado tik dėl to, kad susipykome ar darbe nepasisekė. Vėliau ištyrus paaiškėja, kad reikia ne tik gydymo, bet ir operacijų.

Kraujotakos sistemos ligos yra klastingos ir dažnai nebylios. Pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos atveju nieko neskauda, žmogus nieko nejaučia, tik kartais net būna energingesnis nei įprastai, šiek tiek dirglokas.

- Ar gali būti, kad insulto atveju žmogus net nesuvoks, jog jam jis įvyko?

- Insultas gali būti ne tik tada, kai smegenims pritrūksta kraujo, jis taip pat įvyksta ir tada, kai smegenyse trūksta kraujagyslė. Tai labai svarbu diagnozuoti, nes gydymas visiškai skiriasi. Beje, Lietuvoje trombo smegenyse atveju gydytojai taiko labai progresyvų gydymą ir, jei jis išgydomas laiku, žmogus gali ir visiškai pasveikti.

Dabar ištirta, kad neuronai gali atsistatyti, reikia tik laiku nustatyti ligą. Todėl labai svarbu, kad insultas neliktų nepastebėtas, o taip kartais būna. Pavyzdžiui, ateina pacientas, kuriam daromi tyrimai dėl visai kitų ligų, ir netikėtai pastebima, kad jam buvo įvykęs insultas. Tad gyvenimo kokybė pagerėjo, taip pat ir pailgėjo, bet turime labai akylai stebėti savo sveikatą.

- Pakalbėkime apie kraują. Yra įsitikinimas, kad tirštas kraujas blogai, o skystas gerai. Kaip yra iš tiesų?

- Per skystas kraujas irgi nėra gerai. Yra tam tikros ribos, kurias turime atitikti. Vis dėlto šiek tiek skystesnis nei per tirštas kraujas iš tiesų yra geriau.

- Neretai internete yra kalbama apie supermaistą, pavyzdžiui, jei per dieną suvalgysime po avokadą ir bananą, sumažinsime širdies ir kraujagyslių riziką. Kokį maistą ar maistines medžiagas jūs išskirtumėte, kaip tikrai reikalingas?

- Yra siūlomos įvairios priemonės, bet ne visos jos pagrįstos įrodymais. Svarbiausia yra omega-3 riebalų rūgščių balansas, kurių yra žuvies taukuose, linų sėmenų aliejuje. Tai yra įrodyta. Taip pat svarbu daržovės.

Šiuo metu viduržemio jūros dieta, pagal kurią turime valgyti daug daržovių ir vartoti alyvuogių aliejų, valgyti žuvį, iš 36 dietų yra pripažinta kaip geriausia. Ji ilgina gyvenimo trukmę ir net žmonės, kurie gyvena skurdžiai, bet tradiciškai laikosi šių mitybos principų, gyvena ilgai ir yra geros nuotaikos. Žinoma, prie to prisideda bendravimas, socialumas.

- Neseniai teko kalbėti su psichiatru, kuris paminėjo, kad stresas sukelia daugybę ligų ir gali mus sunaikinti. Ką apie tai pasakytumėte?

- Ne visas stresas yra vienodas, taip pat ir kiekvieną žmogų jis veikia skirtingai. Kai kuriems nedidelis jo kiekis daro teigiamą įtaką, paruošia jį darbui ir optimaliam funkcionavimui. Kitiems stresas yra pražūtingas. Organizmas yra labai sudėtinga sistema ir kai kuriems stresas sukelia hormonų disbalansą, kraujagyslių spazmus, kraujo sudėties pakitimus, taip kyla ligos. Streso valdymas yra itin svarbus ir tie, kurie tai moka daryti, turi žymiai mažesnę riziką susirgti.

- Esate sakęs, kad vienas euras, išleistas prevencijai, yra daug daugiau, nei 100 eurų išleistų gydymui. Ką galime padaryti jau šiandien?

- Visų pirma – fizinis aktyvumas. Judame tikrai per mažai, nors jaunimas dabar mėgsta eiti į sporto klubus, tačiau sporto vis tiek trūksta. Fizinis darbas nėra tas pats, kas fizinis aktyvumas. Jei taip būtų, visi, kurie dirba fizinį darbą, gyventų po 100 metų, bet taip nėra. Sportas yra veikla, kuri, pavyzdžiui, kartu su muzika yra maloni, savotiška meditacija. Tai turi kelti pasitenkinimą. Tačiau, jei žmogus į sporto klubą eina sukandęs dantis, irgi nėra gerai. Reikia paieškoti, kas patiktų, gal kokie šokiai ar rytų kovos menai, pilatesas. Žinoma, kai kuriais atvejais reikia ir prisiversti.

Antra, reikia išmokti valdyti stresą, tam padeda meditacija, muzika, skaitymas, valgio gaminimas ir bet kas, kas suteikia pasitenkinimą. Meditacija yra atskira tema, ji tikrai labai svarbi, bet net ir malda, nuoširdus tikėjimas irgi gali būti prilyginta šiam procesui, kuris stabilizuoja nervų sistemą. Trečia, gyvenimo būdas. Baisu stebėti, kiek daug jaunimo rūko ir turi žalingus įpročius. Taigi: gyvenimo būdas, streso valdymas ir fizinis aktyvumas yra svarbiausia.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Ciparytė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(3)
33(2)
22(0)
19(0)
18(2)
11(0)
11(3)
10(0)
10(1)
Savaitės
72(5)
65(1)
Mėnesio
155(47)
146(15)
113(0)
112(24)
101(0)