Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Naujausi duomenys rodo, kad Kinijos virusas plinta žaibiškai: kas apie jį jau žinoma, koks mirtingumas ir kaip apsisaugoti?

2020-01-28 (1) Rekomenduoja   (42) Perskaitymai (5261)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Epidemiologiniai skaičiai apie ganėtinai naują, iš Kinijos plintančią koronaviruso infekciją, keičiasi ne dienomis, o valandomis. Internete esama pranešimų, jog oficialūs Kinijos valdžios pateikiami skaičiai yra smarkiai mažesni už realius. Tad viskas, ką iš jų galime spręsti – kad virusas plinta žaibiškai. O kokiomis žiniomis apie šią mirtiną grėsmę sveikatai galima pasitikėti?


©DarkoStojanovic | pixabay.com

Sausio 27 d. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro sausio 27 d. pateiktais duomenimis, jau užregistruoti 2820 laboratoriškai patvirtinti užsikrėitmo naujuoju virusu atvejai, iš kurių 16 – sveikatos apsaugos sistemų darbuotojai. Mirė 81 žmogus. Šie skaičiai veikiausiai dar ne kartą keisis. Bet dalis žinių apie naują ligos sukėlėją nesikeis.

Kas yra koronavirusas?

Virusai nėra kažkokia mitinė Dievo rykštė ar iš kosmoso atkeliavęs ateivis. Tai – daugelį metų čia, Žemėje egzistavusi gyvybės forma (tiesa, mokslininkai neturi vieningo sutarimo, ar virusai iš tiesų yra gyvi). Tiesiog su šiuo konkrečiu iš Uhano (Kinija) kilusiu koronavirusu, kurio oficialus pavadinimas yra 2019-nCoV, žmonės susidūrę nebuvo – jis prieš kelis mėnesius sugebėjo atlikti „tarprūšinį“ šuolį į žmogų ir paaiškėjo, kad jie mums sukelia rimtus, kartais mirtinus negalavimus.

Koronavirusų grupė geba sukelti ligas įvairiems žinduoliams (taip pat – žmonėms) bei paukščiams. Dažniausiai jų sukeliamų ligų eiga nėra sunki – daugelis žmonių per savo gyvenimą jais užsikrečia bei sėkmingai perserga bronchitą ar gripą primenančiomis ligomis. Tačiau esama išimčių, tarp kurių – ir 2019-nCoV.

Pavadinimas šiems virusams suteiktas pagal jų išvaizdą: viruso kūnelis, matomas jį stebint elektroninės mikroskopijos metodais, dažniausiai būna apvalus ir su „spygliukais“, todėl gali priminti karūną. Po baltyminiu viruso apvalkalu slepiasi neįprastai ilga RNR grandinė – nuo 26 iki 32 kilobazių ilgio.

Iš kur atsirado 2019-nCoV?

Kinijos mokslininkų teigimu, 2019-nCoV yra hibridinis virusas, atsiradęs susiliejus šikšnosparnių koronavirusui su nežinomos kilmės koronavirusu. Sausio 22 d. buvo skelbiama, kad konkrečiai šis virusas pirmą kartą į žmogaus organizmą pateko Uhano maisto turguje. Manoma, kad jo šaltinis buvo gyvatės – arba kiniškieji bungarai, arba kiniškos kobros. Išaiškėjus šiai informacijai turgus buvo uždarytas, tačiau infekcijos lokalizuoti nepavyko – Uhanas yra gana aktyvus tranzitinis miestas, ten užsikrėtę žmonės greitai pasklido po Kiniją ir visą pasaulį.

Nors naujasis virusas yra unikalus ir anksčiau neregėtas, jis yra giminingas kitiems prieš keletą metų „išgarsėjusiems“ koronavirusams – Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusui (ARRS-CoV arba MERS-CoV), kuris „peršoko“ iš kupranugarių bei sunkaus ūmaus respiracinio sindromo koronavirusui (SŪRS-CoV arba SARS-CoV), kuriuo žmonės užsikrėtė nuo kačių civetų.

Kaip jis plinta?

Nors pirminis viruso šaltinis buvo gyvūnai, įrodyta, kad juo užsikrėtusieji žmonės ligą gali perduoti ir kitiems žmonėms: daugėja atvejų, kai suserga žmonės, neturėję jokio kontakto su Uhano turgumi. Tiesa, aiškaus atsakymo, kiek smarkiai užkrečiamas šis virusas, nėra. JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad ARRS ir SŪRS virusai plito oro-lašeliniu būdu: sergančiajam nusičiaudėjus ar nusikosėjus vandens lašeliuose esantys viruso kūneliai pasklinda po ligonio aplinką ir gali patekti į kitų žmonių organizmus.

Koks viruso pavojingumo lygis?

Dabartiniai epidemiologiniai duomenys rodo, kad miršta 1 iš 25 2019-nCov užsikrėtusių pacientų (4 procentai). Nors rizika atrodo atrodo nemaža, tačiau ARRS ir SŪRS virusai kėlė didesnį pavojų gyvybei: 2003-2004 m. plitusi SŪRS infekcija nužudė beveik 10 proc. susirgusiųjų (774 mirtys iš 8096 atvejų). Kur kas pavojingesnis gyvybei yra ARRS virusas, kuriuo žmonės sirgti pradėjo 2012 metais, o nedidelių ligos židinių tai šen, tai ten aptinkama iki šiol – iš 2494 patvirtintų atvejų mirė 858 žmonės (mirtingumas – apie 30 procentų).

Pačios žinomiausios mirtinos pandemijos – ispaniškojo gripo, siautusio 1918-1920 metais – mirtingumas, manoma, buvo tarp 10 ir 20 procentų, tačiau dėl itin stipraus ligos išplitimo ji viso pasaulio žmonių populiaciją sumažino 3-6 procentais.

Tai, kad 2019-nCov šiuo metu atrodo santykinai nesmarkiai pavojingas, nereiškia, kad padėtis ateityje nepasikeis – virusai itin lengvai mutuoja ir dėl natūralios evoliucijos jie gali įgyti naujų, plisti padedančių savybių – kai kurios jų gali padidinti gyvybei keliamą infekcijos pavojų.

Kur šiuo metu jau esama sergančiųjų 2019-nCoV?

Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų – 2775 žmonės – ir visi mirusieji (jų, dabartiniais duomenimis, yra 81) yra iš Kinijos. 3 ligos atvejai patvirtinti Prancūzijoje, 5 JAV teritorijoje, 1 Kanadoje, 5 Australijoje, 3 Japonijoje, 4 Pietų Korėjoje, 5 Taivane, 8 Tailande, 4 Singapūre, 2 Vietname, 1 Nepale, 4 Malaizijoje.

Gydymas ir apsisaugojimas

Šiuo metu – 2020 m. sausį – mokslininkai dar nėra sukūrę jokios patvirtintos vakcinos ar tikslinio antivirusinio gydymo metodo, kuris veiktų konkrečiai šios grupės virusus, tačiau naujos grėsmės paraginti įvairių laboratorijų mokslininkai suintensyvino pastangas atrasti galimybę apsaugoti žmones. Sėkmingo rezultato tikimasi ne greičiau nei per kelis mėnesius.

Infekcijos sukeliami negalavimai gydomi simptomiškai, ypač sunkiais atvejais taikant gyvybiškai svarbių organų funkcijos palaikymo priemones.

Geriausias apsaugos nuo pavojingos infekcijos būdas – vengti kontakto su sergančiaisiais. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis.

Taip pat JAV ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja laikytis bendrųjų apsisaugojimo nuo infekcijų gairių:

  • Dažnai plauti rankas – bent 20 sekundžių, su muilu. Jeigu muilo nėra, rekomenduojama naudoti alkoholio pagrindo dezinfekcines priemones.
  • Stengtis neliesti akių ir burnos neplautomis rankomis.
  • Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
  • Užsikrėtus nekelti kojos iš namų.
  • Čiaudint prisidengti burną – geriau servetėle, kurią po to reikia išmesti.
  • Valyti ir dezinfekuoti dažniai liečiamus daiktus ir paviršius.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(44)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(42)
Visi šio ciklo įrašai:
2020-02-20 ->
2020-02-18 ->
2020-02-17 ->
2020-02-16 ->
2020-02-12 ->
2020-02-11 ->
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vaidas Neverauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
107(36)
33(3)
32(6)
27(5)
24(1)
20(0)
15(2)
14(2)
Savaitės
88(9)
70(0)
Mėnesio
137(27)
132(0)
123(6)
114(14)
112(0)