Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ar tikrai infraraudonųjų spindulių saunos „detoksikuoja“ kūną ir net išgydo Alzheimerio ligą? Ką sako reklama ir mokslininkai

2020-02-25 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (1308)
    Share

Mokslininkai turi įdomių teorijų, kol kas patikrintų su pelėmis

Mus nuolat supa elektromagnetinės bangos, tiek matomos plika akimi, tiek ir neregimos – nuo jų niekur pasislėpti nepavyks. O kad jau jos taip paplitusios, nieko keisto, kad daugelis – nuo medicinos profesionalų (neurologų ir dermatologų), iki apsiskelbusių sveiko gyvenimo būdo guru, – nusprendė šviesą įdarbinti, mokslo, sveikatos ir, – o kaip be to – piniginės naudai.

Pavyzdžiui, dermatologai naudoja gydantį mėlynos, raudonos ir ultravioletinės šviesos poveikį šalindami aknę, egzemas ir psoriazę. Gi anesteziologai neseniai ėmė tirti galimybę naudoti žalią šviesą lengvinti migrenos ir fibromialgijos simptomus.

Beje, ypatingas dėmesys kreipiamas į infraraudonąjį (IR) spinduliavimą. Jo fanatai tvirtina, kad juo galima išgydyti daugybę negalavimų – nuo artrito iki Alzheimerio ligos. Mokslo žurnalistė Dana G Smith, Medium platformoje esančiame straipsnyje leidiniui Elemental, nagrinėja tokių pareiškimų pagrįstumą.

Taigi, mokslininkai išsiaiškino, kad IR spinduliavimas gali prasiskverbti į kūno audinius ir ląsteles maždaug per 4 centimetrus ir juos šildyti. Šis pastebėjimas paskatino infraraudonųjų spindulių saunas populiarinti įvairiausias garsenybes, užsidirbančias taip pat ir iš pseudomokslinių sveikos gyvensenos rekomendacijų – Jack Dorsey, Joe Rogan, Kardashian šeimynėlė ir, žinoma, Gwyneth Paltrow su jos Goop prekės ženklu – beje, neseniai D. Britanijos sveikatos apsaugos vadovas šios kompanijos produkciją pavadino ⁠„abejotina“ ir „keliančia riziką“.

Infraraudonųjų spindulių saunų gamintojai, savaime suprantama, teigia, kad jos „detoksikuoja“ kūną – šios aplinkos teiginių klasika. Sakydami „detoksas“, jie omenyje turi kažkokį ypatingą prakaitavimą – juo organizmas neva atsikrato sunkiųjų metalų, toksinų, „šlakų“, na ir, aišku, kalorijų ir ląstelių senėjimo ženklų. Tikriausiai nereikia priminti, kad tai yra visiški niekai: prakaitas – kad ir dėl ko išsiskyręs – „detoksu“ neužsiima (kitaip nei kepenys ir inkstai), o tik vėsina kūną.

Jei tradicinės saunos įšildo patalpas, tai infraraudonosios – ląsteles. Ši technologija naudojama, pavyzdžiui, neišnešiotų naujagimių inkubatoriuose. Todėl IR saunose gerokai vėsiau, nei, tarkime, suomiškose – maždaug 40–50 °C. Tokia temperatūra visai komfortiška, tad saunoje galima išsėdėti ilgiau. Bendras konsensusas toks: IR saunų teigiamas savybes labiau lemia temperatūra, o ne spinduliavimas. Kai kurie tyrimai (daugiausiai atliekami Skandinavijoje ir Rytų Azijos šalyse) rodo, kad IR saunos gerina kraujo cirkuliaciją, širdies kraujagyslių funkciją, mažina skausmą, spartina raumenų atsistatymą. Reguliarus lankymasis saunose (ne tik IR) siejamas su ilgesne gyvenimo trukme, nors mokslininkai aiškaus priežasties ir pasekmės ryšio taip ir neišsiaiškino.

Michael Hamblin iš Massachusettso bendrosios ligoninės Wellman fotomedicinos centro, sutinka, kad IR saunose naudojamas vidurinės infraraudonojo spektro dalies spinduliavimas naudojamas sveikatos stiprinimui ir atsigavimui po treniruočių, o taip pat, galbūt, didina sportininkų rezultatyvumą. Atkreipkite dėmesį, kad Hamblinas kalba apie infraraudonojo spinduliavimo vidurinę sritį – šios bangos ilgesnės už artimojo IR diapazono (kuris naudojamas infraraudonuosiuose šalmuose, kuriems irgi priskiriamos stebuklingos savybės: pavyzdžiui, Parkinsono ligos gydymas).

Terapinį šviesos poveikį, o konkrečiai, artimojo IR diapazono spindulių, Hamblinas tyrė ne vieną dešimtmetį. Jo nuomone, spinduliavimas gali išgydyti „stebėtinai daug“: nuo raumenų skausmo iki Alzheimerio ligos. „Artimąjį IR spindulių diapazoną galima naudoti, sprendžiant ortopedines problemas – artritą, tendinitą. O taip pat – ir ganėtinai efektyviai – gydant bet kokias smegenų problemas: demencijas, psichikos sutrikimus“. Pasak jo, tai priklauso ne nuo kaitinimo, o nuo to, kaip šis spinduliavimas keičia kūno ląsteles.

Med. Dr. Julio Rojas-Martinez, Kalifornijos universiteto San Franciske neurologijos docento, vertinimai atsargesni. Jis taip pat tyrinėja IR spinduliavimo poveikį smegenims, tačiau pripažįsta, kad ši idėja „tolima nuo meinstryminės medicinos“. Tačiau nepaisant „marginalinio“ ir net „pogrindnio“ statuso, yra svarių įrodymų, kad toks spinduliavimas smegenų ląsteles išties veikia.

Štai kaip tai, pasak Rojas-Martinezo, vyksta. Kiekvienos kūno ląstelės viduje yra mitochondrija, kuri aprūpina ląstelę energija. Daugiausiai energijos žmonės gauna iš gliukozės, kurią organizmas gauna su maistu arba kaupia kūne, ir mitochondrija šią gliukozę paverčia energija ląstelei. Tačiau mitochondrijos, kaip paaiškėjo, turi šviesos receptorius, kurie reaguoja į konkrečias šviesos bangas (pavyzdžiui, artimojo IR diapazono) ir gali tiesiogiai versti šviesos energiją ląstelės energija – beveik kaip fotosintezę atliekantys augalai. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad šis procesas toli gražu nėra toks efektyvus, kaip energijos gavimas iš maisto, todėl mūsų ląstelės savo gyvybinės veiklos užtikrinimo šviesai nepatiki. Tačiau galima kelti prielaidą, kad kai kurios šviesos bangos žmogaus ląsteles gali pastiprinti.

 

Infraraudonųjų bangų spinduliavimas tęsiasi nuo nominalaus regimojo spektro raudonojo krašto, t.y. nuo 700 nanometrų (nm), tolyn iki 1 milimetro (mm). Šis bangų ilgio ruožas atitinka dažnius nuo maždaug 430 THz (terahercų) iki 300 GHz (gigahercų). Toliau už infraraudonųjų bangų yra elektromagnetinių mikrobangų spektro dalis. Infraraudonojo spinduliavimo fotonų energija yra nuo 1,7 elektronvolto iki 1,24 milielektronvolto.

Atlikdami eksperimentus, mokslininkai pademonstravo, kad infraraudonasis spinduliavimas spartina ląstelių metabolizmą – tai yra, energijos gamybą ir naudojimą – tiek žmonių, tiek ir graužikų smegenyse. Kiti tyrimai parodė, kad infraraudonasis spinduliavimas gali sustiprinti kraujo tekėjimą į smegenis. Sergančiųjų Alzheimerio liga ir kitomis neurodegeneratyvinėmis ligomis ląstelių metabolizmas mažesnis. Tokiems kognityviniams procesams, kaip kodavimas (šifravimas) ar kokios nors informacijos prisiminimas, reikia ląstelių energijos. Pagal vieną Alzheimerio ligos priežasčių teoriją, smegenų ląstelėms nebepakanka energijos, todėl jos ir negali šių funkcijų atlikti. Rojas-Martinezas mano, kad energija, gauta iš infraraudonojo spinduliavimo, galėtų padėti ligoniams. Šiuo metu jis bando savo teoriją su pacientais, sergančiais Alzheimerio liga.

 

„Paprašius žmogaus, kuriam nustatyta tokia diagnozė, ką nors įsiminti ar prisiminti, jo atminčiai reikės energijos. Be to, daugiau, nei paciento smegenys gali pateikti“, – sako Rojas-Martinezas. Pasak jo, šviesos terapijos prasmė yra suteikti ląstelėms paramą – kad jos galėtų atlikti savo metabolinę funkciją. Savo ruožtu Hamblinas tvirtina, kad jo laboratorijoje su gyvūnais buvo įrodyta, infraraudonoji šviesa gausina smegenų ląsteles ir jų tarpusavio ryšius. Tad, mokslininkų teiginiai, kad panašiai nutiks ir su žmonėmis, nėra visai nepagrįsti.

Visgi, su žmonėmis tai gali ir nepavykti. Lig šiol beveik visi IR šviesos įtakos smegenims tyrimai buvo atliekami su pelėmis arba su audinio ląstelėmis Petri lėkštelėse. Pavyzdžiui, mokslininkai jau ne kartą „išgydydavo“ peles nuo Alzheimerio ligos, tačiau stambiuose klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis beveik visi vaistai demencijos gydymui nepasiteisindavo.

Tai, kad nėra klinikinių infraraudonojo spinduliavimo poveikių įrodymų, Hamblino neglumina. Jo nuomone, telikęs klausimas, iš kur gauti pinigų tokiems bandymams. Kai tik ši problema bus išspręsta, infraraudonojo spinduliavimo terapija įsilies pripažintos medicinos gretas. „Tai vyks palaipsniui, nes medicinos bendruomenės autoritetai nori, kad visur būtų taikomi randomizuoti klinikiniai tyrimai – o tam reikia laiko“.

Antra vertus, Rojas-Martinez, nepaisydamas šioje srityje savo atliktų tyrimų, nėra toks užtikrintas, kad tai pavyks. „Įrodymų yra. Pasaulyje pilna entuziastų, atkreipusių į tai dėmesį, tačiau aš vis viena nusiteikęs skeptiškai – manau, šioje sferoje dar pilna neišspręstų klausimų“. Tad, kol kas nepulkite pirkti infraraudonųjų spindulių šalmo – vis dar būtina atlikti klinikinius tokio spinduliavimo naudos žmogui tyrimus. O ir į infraraudonąsias saunas dideles viltis dėti dar anksti, apibendrina Dana Smith.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(14)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
31(0)
30(0)
30(1)
25(9)
24(0)
17(0)
14(5)
14(0)
13(3)
Savaitės
145(15)
111(24)
98(0)
90(7)
82(0)
Mėnesio
151(47)
145(15)
143(6)
116(0)
111(0)