Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

10 mitų apie naująjį koronavirusą, kuriuos privalote nustoti kartoti iškart - ar tai tikrai yra tik mutavęs peršalimas?

2020-03-02 (0) Rekomenduoja   (22) Perskaitymai (165)
    Share

Kadangi naujasis koronavirusas ir toliau plinta visame pasaulyje, neišvengiamai daugėja ir pokalbių apie jį – tiek oficialioje žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Deja, tokia niekaip nesibaigianti informacijos lavina gali apsunkinti tikrų faktų atskyrimą nuo išsigalvojimų – o viruso protrūkio metu gandai ir dezinformacija gali būti pavojingi.

Portalas „Live Science“ atrinko labiausiai paplitusius mitus apie naująjį koronavirusą SARS-CoV-2 bei jo sukeliamą ligą COVID-19 – ir paaiškino, kodėl šie gandai yra klaidinantys ar tiesiog neteisingi.

Mitas: kaukės apsaugo nuo viruso

Standartinės chirurginės kaukės negali apsaugoti nuo SARS-CoV-2 – nes jos nėra skirtos užkirsti kelią viruso dalelių patekimui ant veido. Tačiau chirurginės kaukės gali padėti užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui – blokuodamos iš jau susirgusiųjų kvėpavimo takų išsiveržiančius lašelius su virusais, kurie be kaukių lengviau pasklistų išorėje.

Sveikatos priežiūros įstaigose buvo įrodyta, kad specialūs respiratoriai – vadinami „N95 respiratoriais“ – labai sumažina viruso plitimą tarp medicinos darbuotojų. Tačiau žmonėms reikia mokytis, kad jie tinkamai užsidėtų N95 tipo respiratorius ir oras nepatektų per kaukės kraštus. Be to, po kiekvieno naudojimo taip pat reikia išmokti patikrinti, ar įranga nepažeista.

Mitas: greičiau jau užsikrėsite gripu, bet ne SARS-CoV2

Nebūtinai. Norėdami įvertinti, kaip lengvai virusas plinta, mokslininkai apskaičiuoja jo „bazinį reprodukcinį skaičių“ arba R0. R0 prognozuoja, kiek žmonių gali užsikrėsti nuo vieno jau sergančio žmogaus. Šiuo metu SARS-CoV-2 – viruso, sukeliančio ligą COVID-19 – R0 yra maždaug 2,2 – kas rodo, kad vienas užkrėstas asmuo užkrės vidutiniškai apie 2,2 kitų žmonių. Palyginimui, gripo R0 yra 1,3.

Mitas: šis virusas – tik mutavęs peršalimas

Ne, taip nėra. Koronavirusai yra didelė virusų šeima, apimanti daugybę skirtingų ligų sukėlėjų. SARS-CoV-2 turi panašumų su kitais koronavirusais, iš kurių bent keturi gali sukelti peršalimą. Visų penkių virusų paviršiai turi smailias atsikišusias „kojeles“ – vadinamuosius smaigalio baltymus (angl. spike protein), kuriais naudodamiesi ir užkrečia naujojo nešiotojo ląsteles.

Tačiau keturi peršalimą sukeliantys koronavirusai – 229E, NL63, OC43 ir HKU1 – žmones naudoja kaip pirminius nešiotojus. Tuo tarpu 90 proc. SARS-CoV-2 genetinės medžiagos sutampa su koronavirusais, kurie užkrečia šikšnosparnius – o tai rodo, kad virusas atsirado gyvūnuose ir tik vėliau persikėlė į žmones.

Kol kas visi įrodymai siūlo versiją, kad prieš užkrėsdamas žmones virusas praeidavo per tarpinį gyvūną . Panašiai SARS virusas persikėlė iš šikšnosparnių į civetas (maži naktiniai katininių šeimos žinduoliai) ir tada į žmones, tuo tarpu MERS prieš pradėdamas plisti tarp žmonių užkrėtė kupranugarius.

Mitas: šis virusas buvo sukurtas laboratorijoje

Nėra jokių įrodymų, kad šis virusas yra sukurtas žmogaus. SARS-CoV-2 labai primena du kitus koronavirusus, kurie pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė ligų protrūkius – SARS-CoV ir MERS-CoV – ir atrodo, kad visi trys virusai atsirado tarp šikšnosparnių. Trumpai tariant, SARS-CoV-2 savybės sutampa su tuo, ką žinome apie kitus natūraliai atsirandančius koronavirusus, kurie nuo gyvūnų persikėlė ant žmonių.

Mitas: susirgimas COVID-19 reiškia mirties nuosprendį

Tai netiesa. Remiantis Kinijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro vasario 18 d. paskelbtu tyrimu, maždaug 81 proc. žmonių, užsikrėstų koronavirusu, perserga lengvai. Apie 13,8 proc. atvejų susirgimas būna sunkus, t.y. jie jaučia dusulį arba jiems reikalingas papildomas deguonis, o apie 4,7 proc. pacientų būna kritiški – t.y. jie susiduria su kvėpavimo nepakankamumu, daugelio organų nepakankamumu ar septiniu šoku.

Iki šiol turimi duomenys rodo, kad tik apie 2,3 proc. žmonių, susirgusių COVID-19, nuo šios ligos miršta. Susirgti sunkia forma ar sulaukti komplikacijų labiausiai rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės ar tie, kuri turi chroninių sveikatos sutrikimų. Tad panikuoti nereikia – o verčiau imtis priemonių, kurios nuo koronaviruso apsaugotų save ir kitus, rašo „Live Science“.

Mitas: koronavirusą perduoda augintiniai

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nėra jokių įrodymų, kad naminiai gyvūnai – pavyzdžiui katės ir šunys – gali būti užkrėstos koronavirusu, jau nekalbant apie jo platinimą žmonėms. „Tačiau po sąlyčio su augintiniais nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu visada yra gera“, – rašo PSO. Toks veiksmas apsaugo jus nuo įprastų bakterijų – įskaitant E.coli ir Salmonella, kurios gali plisti per augintinius.

Tiesa, remiantis Honkongo žemės ūkio, žuvininkystės ir gamtosaugos departamento vasario 28 dienos pranešimu, Honkonge patikrinto šuns testas naujojo koronaviruso atžvilgiu buvo „silpnai teigiamas“. Tačiau mokslininkai nėra tikri, ar šuo iš tikrųjų buvo užkrėstas koronavirusu, ar jis perėmė virusą nuo užteršto paviršiaus nasrais ar nosimi. Laikantis atsargumo priemonių, šuo buvo paimtas į karantiną, tačiau iki šiol jame nepastebėta jokių simptomų ar įrodymų, kad šis gyvūnas galėtų užkrėsti žmones.

Mitas: vaikai negali pasigauti koronaviruso

Vaikai tikrai gali pasigauti SARS-CoV-2 – nors kai kurie ankstyvi statistiniai duomenys rodo, kad jų užsikrėtimo virusu galimybė mažesnė nei suaugusiųjų. Kaip praneša „The Guardian“, trečiadienį (vasario 26 d.) Italija diagnozavo 400 COVID-19 atvejų – ir penki iš jų buvo atvejai, kai susirgo vaikai nuo 4 iki 19 metų amžiaus. Hubėjaus provincijoje (Kinija) atliktas tyrimas nustatė, kad iš daugiau nei 44 000 COVID-19 atvejų maždaug 2,2 proc. pasireiškė jaunesniems nei 19 metų vaikams. Kas, beje, yra priešinga gripo atvejui – vaikai paprastai yra labiau linkę užsikrėsti gripu nei suaugusieji.

Tačiau COVID-19 diagnozuotų vaikų atvejų skaičius gali būti nepakankamas – nes tyrimų Kinijoje rezultatai rodo, kad vaikai rečiau perserga sunkiąją šios forma. Taigi, gali būti, kad daugelis vaikų buvo užkrėsti ir perdavė ligą nė neparodydami daugumos – ar net ir jokių – jos simptomų.

Mitas: jei pasigavai koronavirusą, „tu pajusi“

Ne, nepajusite. COVID-19 sukelia daugybę simptomų, iš kurių daugelis būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ligomis – tokiomis kaip gripas ir peršalimas. Paprastai COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, retesni simptomai yra galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas ir sloga. Sunkiais atvejais liga gali peraugti į sunkią, plaučių uždegimą primenančią ligą – tačiau užkrėsti žmonės gali ir visai neturėti jokių simptomų.

Jei buvote paveiktame regione ar kontaktavote su potencialiai užsikrėtusiais asmenimis ir dabar jaučiate didelį karščiavimą, silpnumą, mieguistumą ar dusulį – ar kitus pagrindinius požymius bei švelnesnius ligos simptomus – turėtumėte kreiptis į medikus.

Lrytas.lt primena, kad įtarus COVID-19, Lietuvoje rekomenduojama ne patiems vykti pas medikus, o kviestis greitąją medicinos pagalbą – žinoma, apie savo įtarimus informuojant GMP darbuotojus.

Mitas: naujasis koronavirusas mažiau mirtinas nei gripas

Deja, kol kas atrodo, kad koronavirusas yra mirtingesnis už gripą. Vis dėlto viruso mirtingumas vis dar yra labai neaiškus. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos (CDC) duomenimis, metinio gripo mirtingumas JAV paprastai siekia maždaug 0,1 proc., o šiemet mirštamumas nuo gripo Valstijose siekia 0,05 proc.

Palyginimui, naujausi duomenys rodo, kad mirštamumas nuo COVID-19 yra daugiau kaip 20 kartų didesnis – maždaug 2,3%, rodo vasario 18 d. kinų paskelbtas tyrimas. Bet mirčių dažnis priklauso nuo įvairių veiksnių – tokių kaip vietovė, jos medicininė infrastruktūra ir asmens amžius.

Tačiau šie skaičiai nuolat kinta ir gali neatspindėti tikrojo mirštamumo lygio. Neaišku, ar susirgimų skaičius Kinijoje yra tiksliai užfiksuotas – gali būti daug nesunkių ar besimptomių atvejų, kurie nebuvo įskaičiuoti į bendrąją imtį.

Mitas: siųstis siuntinius iš Kinijos yra pavojinga

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, laiškų ar siuntinių gavimas iš Kinijos yra saugus. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad koronavirusai ilgai neišgyvena ant tokių paviršių kaip vokai ir pakuotės. Remdamiesi tuo, kas žinome apie panašius koronavirusus – tokius kaip MERS-CoV ir SARS-CoV – ekspertai mano, kad šis naujas koronavirusas gana prastai išgyvena ant paviršių.

Ankstesniame tyrime nustatyta, kad šie koronavirusai gali išlikti ant metalo, stiklo ar plastiko paviršių net devynias dienas – kaip vasario 6 d. buvo paskelbta žurnale „Journal of Hospital Infection“ – tačiau pakuočių paviršiai toli gražu nėra idealūs viruso išgyvenimui. Be to, siuntos iš Kinijos į Lietuvą retai kada trunka trumpiau nei 9 dienas.

Kad virusas išliktų gyvybingas, jam reikia tam tikrų aplinkos sąlygų – tokių kaip temperatūra, ultravioletinės spinduliuotės stoka ir drėgmė – o toks derinys vargiai susidarys siuntinių pakuotėse, sako Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centro vyresnysis mokslininkas dr. Ameshas A.Adalja.

Taigi, kaip teigia JAV CDC, „rizika, kad virusas plinta per produktus ar pakuotes, kurios gabenamos ištisas dienas ar savaites ir būna įvairiausiose temperatūrose, yra labai žema“. Be to, CDC teigia, kad šiuo metu nėra jokių įrodymų, patvirtinančių COVID-19 sąsajas su importuotomis prekėmis – manoma, kad koronavirusas dažniausiai plinta per lašelius, išsiskiriančius iš kvėpavimo takų (kosėjimą, čiaudėjimą).

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(22)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(0)
22(5)
20(2)
16(6)
15(0)
10(3)
Savaitės
86(0)
79(1)
69(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)