Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ką dabar mokslininkai jau žino apie naująjį koronavirusą

2020-03-16 (2) Rekomenduoja   (44) Perskaitymai (440)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Kol daugelio valstybių medikai kovoja su infekcija ir kiekvieną dieną skelbia apie naujus užsikrėtusiuosius, laboratorijose užsidarę mokslininkai pluša norėdami kuo daugiau sužinoti apie pavojingos ligos sukėlėją. Šios žinios leidžia visuomenės sveikatos specialistams suformuluoti efektyviausias rekomendacijas visuomenei, o vaistų kūrėjams aiškiai parodo taikinį, į kurį dabar nukreiptos viso pasaulio akys.

Mokslinių straipsnių apie naująjį koronavirusą gausa yra iš tiesų nemenka. Štai Lėveno universiteto (Belgija) Biologinių sistemų fakulteto mokslininkas Haraldas Brussow susistemino virusologines, klinikines ir epidemiologines žinias, apie COVID-19 sukėlėją surinktas iki vasario pabaigos, ir jas publikavo recenzuojamame žurnale „Microbial Technology“.

Kilmė

2019 metų gruodžio pabaigoje Kinijos medikai Uhane – milžiniškame transporto ir verslo mazge, kuriame gyvena 11 mln. žmonių – keliems pacientams nustatė plaučių uždegimo atvejus, kurie epidemiologiškai buvo susieti su vienu šio miesto maisto turgumi, kuriame prekiauta skerdienomis ir gyvais gyvūnais. Iškart kilo įtarimas, kad susidurta su dar viena zoonotine infekcija, kuri peršoko į žmonių populiaciją, panašiai, kaip 2002 metais tai padarė Sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) sukėlėjas. SŪRS atveju pavyko nustatyti, kad gyvūninis viruso šaltinis yra šikšnosparnis, o galimas tarpinis šeimininkas – civeta.

Naujasis koronavirusas vadinamas keliais skirtingais vardais: mokslinėje literatūroje dažnai sutiksite 2019-nCoV pavadinimą. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas jam vėliau suteikė SARS-CoV-2 pavadinimą. Pasaulio sveikatos organizacija jo sukeliamai ligai suteikė pavadinimą COVID-19. Visuose šiuose pavadinimuose galima įskaityti, jog kalba eina apie koronavirusą.

Viruso išskyrimas ir jo genomo sekos surašymas

Trys Kinijos mokslininkų grupės per rekordinį laiką – greičiau nei per mėnesį – sugebėjo virusą identifikuoti, išskirti ir surašyti jo genų seką. Didžiulė mokslininkų grupė, kurios veiklą koordinavo Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkas W.Tanas, aštuonias pilnas viruso genų sekas išgavo iš devynių pacientų – tai buvo padaryta taikant arba tiesioginį RNR išskyrimo iš bronchų-alveolių išskyrų ir sekos surašymo metodu, arba taikant klasikinį viruso išskyrimo iš žmogaus kvėpavimo takų epitelio ląstelių metodą.

Aštuonių skirtingų genomų tarpusavio panašumas siekė 99,98 procentus – iš 30 000 nukleotidų ilgio RNR grandinės skyrėsi tik keturi nukleotidai. Toks iš žmonių organizmų išskirto viruso panašumo lygis nėra būdingas RNR virusams, kurie žmonių populiacijoje cirkuliuoja jau ilgą laiką.

Pagal gautus duomenis mokslininkai padarė išvadą, kad buvo vienas konkretus viruso peršokimo iš gyvūno į žmogų atvejis. Genetikų manymu, jis nutiko 2019 m. lapkritį. Naujajam koronavirusui labiausiai giminingo viruso nešiotojai yra rytų Kinijoje gyvenantys šikšnosparniai, tačiau iš šių šikšnosparnių naujai išgauto viruso seka su SARS-CoV-2 sutapo tik 87,9 procentais. Todėl virusų taksonomijos ekspertai mano, jog SARS-CoV-2 yra nauja virusų rūšis, priklausanti Sarbekovirusų (trumpinys SŪRS giminingų betakoronavirusų) 2 kladui.

SARS-CoV-2 ir „klasikinio“ SŪRS genomų panašumas yra dar mažesnis – tik 79 procentai. Nors vis dar manoma, kad šikšnosparniai yra labiausiai tikėtinas naujojo koronaviruso peršokimo šaltinis, spėjamo viruso peršokimo metu šie gyvūnai jau žiemojo, o Huanano maisto turguje Uhane epidemijos pradžioje šikšnosparniais prekiaujama nebuvo, tad įtariama, kad turėtų būti ir kažkoks tarpinis viruso šeimininkas, kurio organizme ir įvyko „pasirengimas“ peršokimui į žmogaus organizmą. Tuo metu Uhano maisto turguje buvo galima nusipirkti ežių, barsukų, gyvačių, karvelių. Būta mokslininkų pareiškimų, kad tarpiniai viruso šeimininkai buvo gyvatės ir skujuočiai, bet tvirtų įrodymų šiems teiginiams taip ir nebuvo pateikta.

Ląstelių kultūrų laboratorijose dažna naudojamos HeLa ląstelės buvo atsparios naujajam koronavirusui, tačiau į šias ląsteles įterpus žmogaus, šikšnosparnio arba civetos (bet ne pelės) baltymo ACE2 geną virusai įgijo gebėjimą šias ląsteles užkrėsti – tai reiškia, kad lygiai kaip ir 2002 metų SŪRS epidemijos metu naujasis koronavirusas užkrečiamas ląsteles atpažįsta būtent pagal šį baltymą.

Jau 2020 metais palyginus trijuose Kinijos miestuose gyvenančių COVID-19 pacientus susargdinusio viruso genomus (viso jų buvo 27) nustatyta, kad panašumas tarp genomų yra labai didelis, tačiau, kaip bebūtų keista, pradiniam viruso genomui artimiausias buvo ne Uhane, o Guangdonge gyvenusių pacientų viruso.

Klinikinio stebėjimo duomenys

Vieno tyrimo autoriai stebėjo 41 pacientą, hospitalizuotą Uhane po laboratorinės COVID-19 diagnozės. Šioje ankstyvojoje protrūkio fazėje didesnioji pacientų dalis (73 proc.) buvo vyrai, pusė jų sirgo lėtinėmis ligomis, 66 proc. sergančiųjų turėjo kontaktų su Uhano maisto turgumi. Dažniausiai stebėti simptomai buvo karščiavimas (98 proc.), kosulys (76 proc.), raumenų skausmas ir nuovargis (44 proc.). Kvėpavimo sutrikimai pasireiškė 55 procentams tiriamųjų, ūmus kvėpavimo sutrikimo sindromas – 29 procentams, 32 pacientus reikėjo perkelti į intensyvios slaugos skyrių, 15 proc. jų mirė. Pacientams pasireiškė limfopenija (limfocitų kiekio kraujyje sumažėjimas).

Nuo sausio 1 iki sausio 20 d. buvo vykdomas kitas pacientų stebėjimo Uhano ligoninėje tyrimas: buvo stebimi 99 pacientai, kuriems laboratoriškai nustatyta 2019-nCoV viruso infekcija. Šioje epidemijos fazėje tiesioginių kontaktų su Uhano maisto turgumi jau turėjo mažesnė pacientų dalis (49 proc.), bet tarp sergančiųjų vis dar dominavo vyrai (67 proc.). Vidutinis pacientų amžius buvo 55 metai. Pusė stebimųjų sirgo lėtinėmis ligomis.

83 proc. šio tyrimo pacientų pasireiškė karščiavimas (83 proc.), kosulys (82 proc.), apsunkęs kvėpavimas (31 proc.). Vaizdinimo technologijomis 75 proc. pacientų nustatytas abipusis plaučių uždegimas. 17 proc. pacientų pasireiškė ūmus kvėpavimo sutrikimo sindromas, kuris 11 proc. pacientų pablogėjo – jie mirė nuo daugybinio organų nepakankamumo.

Trečioje klinikinio stebėjimo ataskaitoje buvo aprašyti 138 pacientai, kuriems Uhane laboratoriškai nustatyta 2019-nCoV infekcija. Stebėjimo trukmė – nuo sausio 1 iki sausio 28 d. Nuo dviejų ankstesnių tyrimų šis skyrėsi dviem svarbiais aspektais. Pirma – tik 9 proc. pacientų prisipažino turėję tiesioginį kontaktą su Uhano maisto turgumi. Antra – pasiskirstymas pagal lytis buvo apylygis.

Dažniausiai pasireiškiantys ligos simptomai – karščiavimas (99 proc.), nuovargis (70 proc.), sausas kosulys (59 proc.), apetito praradimas, raumenų skausmas, kvėpavimo apsunkimas. Visų pacientų plaučiuose pastebėti šešėliai abiejose pusėse. Gydymo intensyvios terapijos skyriuje prireikė 26 proc. pacientų, mirė 4 proc. tiriamųjų. Lėtinėmis ligomis (hipertenzija, kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu) sirgo pusė pacientų.

Pažymėtina tai, kad 41 proc. šiame tyrime stebėtų pacientų virusu galimai užsikrėtė ligoninėse – tarp jų buvo 40 proc. medicinos sistemos darbuotojų.

Iki vasario 9 dienos Kinijoje užsikrėtimas 2019-nCoV virusu buvo nustatytas tik 9 vaikams iki metų amžiaus – visų jų šeimose taip pat buvo užsikrėtusių. Visų vaikų ligos eiga buvo lengva.

Epidemiologija

Visuomenės sveikatos planavimo tikslais būtina žinoti esminius statistinius naujojo koronaviruso užkrečiamumo duomenis. Pirmoji epidemiologinė analizė Uhane buvo atlikta 425 pacientų pagrindu, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad viruso epidemiologinės savybės gali kisti tos pačios epidemijos metu, dėl mutacijų gali pasikeisti viruso savybės.

Per tris pirmąsias infekcijos fazes (iki sausio 1 d., nuo sausio 1 iki sausio 11, nuo sausio 12 iki sausio 22 dienos) vidutinis pacientų amžius laikėsi stabilus (56-61 m.), tarp stebimųjų nebuvo pacientų iki 15 metų. Pamažu lyčių pasiskirstymas tarp pacientų išsilygino, mažėjo procentinė dalis pacientų, turėjusių tiesioginį kontaktą su Uhano maisto turgumi. Apie ankstesnius kontaktus su asmenimis, galimai sirgusiais kvėpavimo takų infekcijomis, pranešė mažiau nei 30 proc. naujų pacientų.

Pagal pradinius duomenis mokslininkai nustatė, kad vidutinė viruso inkubacinio periodo trukmė yra 5,2 dienos, su polinkiu į ilgesnę pusę (95-oji procentilė – 12,5 d.). Penkiose vietovėse įvertinus žinomų ligos atvejų ir antrinių atvejų pasireiškimą nustatytas 7 dienų intervalas. Nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki kreipimosi į medikus vidutiniškai praeidavo 5 d., nuo kreipimosi į medikus iki hospitalizavimo – 12 dienų.

Infekcijos pradžioje Uhane sergančiųjų kiekis dvigubėjo kas savaitę. Apskaičiuota, kad kiekvienas sergantysis užkrėsdavo 2,2 sveikų žmonių.

Aprašytas vienas atvejis, kuomet šeima iš Šenženo miesto aplankė giminaičius, gyvenusius Uhane. Vienas iš aplankytos šeimos narių likus keturioms dienos iki giminaičių atvykimo praėjo karščiuoti, kosėti, dusti. Per tą laiką simptomai išsivystė dar keturiems šeimos nariams, du iš jų teko gildyti į ligoninę. Iš šešių svečių, atvykusių iš Šenženo, keturiems suaugusiems pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, dusulys, viduriavimas) dar būnant Uhane (viešnagė truko 5 dienas). Vaikams nepasireiškė jokie simptomai.

Pažymėtina ir tai, kad susirgo ir Šenžene buvęs, niekur nekeliavęs šios šeimos narys – jam simptomai pasireiškė po 4 dienų nuo šeimos grįžimo. Šis atvejis įrodo, kad virusas iš žmogaus žmogui perduodamas labai efektyviai. Viruso dalelių aptinkama daugumoje nazifaringinių tepinėlių ir pusėje gerklės tepinėlių ir viename šios šeimos kraujo mėginyje, bet ne šlapimo ir išmatų mėginiuose.

Epidemiologinei kontrolei svarbu gali būti tai, kad PGR metodu pavyko aptikti virusą 90 proc. pačių Honkongo pacientų surinktose savose seilėse. Mililitre seilių buvo vidutiniškai nuo 103 iki 108 viruso kopijų per visą hospitalizacijos laiką, bet vienam pacientui viruso dalelių seilėse buvo galima aptikti net 11 dienų nuo išrašymo.

88 pacientų, kurie gyveno ne Uhane, tačiau neseniai keliavo į Uhaną, stebėjimas parodė, kad vidutinis inkubacijos periodas yra 6,4 dienos. Viršutinė inkubacijos periodo trukmės riba – 11 dienų. Tai – svarbi riba nustatant karantino trukmę.

Plitimas

Naujasis koronavirusas plinta itin sparčiai. Sausio 19 dieną užsikrėtimas buvo nustatytas pirmam pacientui JAV, vakarinėje pakrantėje. Pacientui pasireiškė kvėpavimo takų sutrikimai po apsilankymo pas gimines Uhane. Jau hospitalizavus jam pasireiškė viduriavimas, išmatose buvo nedidelė viruso koncentracija.

Tai yra labai svarbus pastebėjimas: jis gali rodyti, kad virusas gali laikytis ne tik plaučiuose, bet ir žarnyne, kas šiaip jau nėra įprasta koronavirusams. Ir kartu tai yra ženklas, kad gali keistis viruso simptomatika ir oro-lašelinį plitimo kelią gali papildyti fekalinis-oralinis. O tokių pokyčių scenarijus yra visai tikėtinas, mat ACE2 baltymas, per kurį virusas jungiasi prie žmogaus ląstelių, yra gausiai išreikštas žarnyno enterocituose.

Tam tikrų šio viruso sukeliamų simptomų pokyčių buvo pastebėta ir dar Kinijoje. Pavyzdžiui, daugumai iš pirmųjų 62 2019-nCoV pacientų Pekine pagrindinis nusiskundimas buvo viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimas. Be to, 9 procentus pacientų kamavo viduriavimas. Gydymo intensyvios terapijos skyriuje prireikė tik vienam.

Išanalizavus visus tuo metu žinomus 72 314 atvejus Kinijos mokslininkai apskaičiavo, kad mirtingumo nuo šio viruso lygis yra 2,3 procento. Tačiau atmetus atvejus, užfiksuotus Hubėjaus provincijoje (kurioje yra ir Uhanas), mirtingumas krito iki 0,4 procentų. Kelta hipotezė, kad esant ilgesnei viruso perdavimo grandinei sukeliami simptomai būna lengvesni, tačiau Italijos situacija (21 157 atvejų, 1441 mirčių – 6,8 proc., kovo 14 d. duomenimis) rodo, kad veikiausiai taip nėra.

Sausio 24 d. dviem Vokietijos piliečiams išsivystė ligos simptomai po to, kai jie susitiko su verslo partneriu iš Kinijos, kuriam simptomai išsivystė tik skrydžio atgal į Kiniją metu. Be to, užsikrėtė ir dar du žmonės iš Vokietijos, susitikę su vienu iš minėtų pirmųjų Vokietijos pacientų, dar iki šiam išsivystant simptomams. Tai aiškiai parodo, kad liga gali būti perduota net tuo metu, kai jos klinikiniai požymiai dar nepasireiškę.

Kinijos mokslininkai modeliavo griežtos kelionių lėktuvais ir traukiniais ribojimo į Uhaną ir iš jo politikos poveikį koronaviruso plitimui visoje Kinijoje. Šios griežtos sąlygos pradėtos taikyti sausio 24 dieną. Skaičiavimai rodo, kad į kitus didžiuosius Kinijos miestus jau buvo išvykęs pakankamai didelis užkrėstųjų kiekis (900 užkrėstųjų, 5 miestai), kad prasidėtų antrinė vietinių epidemijų banga.

Buvo prognozuojama, kad Uhano epidemija piką pasieks tik balandį, o vietinės epidemijos kituose Kinijos miestuose atsiliks 1-2 savaitėmis, tačiau dabartiniai iš Kinijos skelbiami skaičiai rodo, kad infekcijos plitimas toje šalyje jau yra iš esmės suvaldytas.

Anot mokslininkų, 25 procentais sumažintus žmonių judėjimą epidemijos mastą galima būtų sumažinti 50 procentų, o jos piką atitolinti mėnesiu. Vienas svarbus nežinomasis šiame modelyje buvo (ir iki šiol yra) naujojo koronaviruso sezoniškumo savybės. Kvėpavimo takų infekcijoms būdingas žieminis sezoniškumas – atšilus orams su jomis susiduriama rečiau.

Kitas Kinijos mokslininkų tyrimas rodo, kad 800 užkrėstųjų iš Uhano iškeliavo ne į kitus Kinijos miestus, o į kitas valstybes – daugiausiai Tailandą ir Japoniją. Dėl to būtent šiose valstybėse reikalingos griežčiausios epidemijos ribojimo priemonės. Į Europą dėl kol kas nepaaiškintų priežasčių virusas smarkiausiai įsisuko per Šiaurės Italijos regioną.

Mokslininkams itin stiprų susirūpinimą kelia infekcijos plitimas Afrikos regione: šio žemyno valstybės palaiko labai glaudžius ryšius su Kinija, tačiau didelė dalis jų neturi pakankamai ligoninių ir visuomenės sveikatos priežiūros išteklių, kad užtikrintų pakankamas priemones epidemijos kontrolei. Kita vertus, kai kurių epidemiologų manymu, smarkus epidemijos plitimas Afrikoje ir Pietų Amerikoje yra mažai tikėtinas. Kol kas nėra žinoma, ar virusas geba plisti žemės ūkio ekonomikose, kur gyventojų tankis yra mažesnis.

Gydymas

Kol kas specifinio gydymo nuo COVID-19 nėra, tačiau Kinijos medikai iš darbo Uhane ir kituose miestuose patirties sukūrė empirinį gydymo modelį ir pacientų rūšiavimo algoritmą. Šis rūšiavimo algoritmas siūlo atskirti namie besigydančius pacientus ir pacientus, gydomus nuo įprastinio, su koronavirusu nesusijusio plaučio uždegimo.

Įtarus virusinės kilmės plaučių uždegimą atliekamas laboratorinis koronaviruso tyrimas, tiriamąjį pacientą laikant izoliacijos sąlygomis. Patvirtinus užsikrėtimo koronavirusu diagnozę pacientas perkeliamas į specialiai tokių pacientų gydymui skirtą ligoninę.

Dusulio ir kvėpavimo nepakankamumo vystymosi atveju turi būti duodama kvėpuoti didesne deguonies koncentracija. Virusine pneumonija sergantys pacientai gydomi vaistu umifenoviru – jis Kinijoje ir Rusijoje yra patvirtintas gripo gydymui. Tiesa, ir mokslinis, ir klinikinis umifenoviro efektyvumo prieš koronavirusą pagrindimas yra silpnas. Dėl to būtini skubūs specifinių vaistų nuo koronaviruso tyrimai ir bandymai.

Vienas iš perspektyvių kelių – modifikuoti vaistus, bandytus kitų koronavirusų, SŪRS ir MERS, protrūkiu metu. Keturi ne struktūriniai baltymai, kurie buvo analizuojami kaip taikiniai SŪRS ir MERS protrūkiu metu, išliko iš esmės nepakitę ir naujojo koronaviruso genetiniame kode, todėl tai būtų daug žadantis tyrimų kelias.

Tačiau šiuo metu vis dar vyksta pacientų atranka vaistų nuo MERS kokteiliui bandyti: lopinavirui (antiretrovirusinis proteinazės inhibitorius), ritonavirui (citochromo P450 inhibitorius, ilginantis lopinaviro poveikį) ir interferonui b1b.

Kinijoje registruota nemažai paraiškų bandyti įvairius junginius ar jų kombinacijas prieš naujojo koronaviruso infekciją. Ir šių junginių spektras labai platus – nuo antivirusinių nukleotidų analogų ir virusų proteazių inhibitorių iki tradicinių augalinių kiniškų vaistų. Itin svarbu šių preparatų tyrimus pradėti kuo skubiau, kol yra pakankamai informatyvių pacientų ir epidemija nėra pasibaigusi. Pasaulio sveikatos organizacija visiems šiems tyrimas siūlo taikyti standartizuotą klinikinį protokolą, kad visų bandomųjų vaistų efektyvumas galėtų būti palygintas tarpusavyje.

Jau turinti laboratorinius viruso neutralizacijos testus Kinijos mokslininkai išbandė kai kurių preparatų in vitro poveikio prieš naująjį koronavirusą bandymus. Perspektyviausiai jų bandymuose pasirodė nukleotidų analogas remdesiviras ir vaistas nuo maliarijos chlorokvinas. Abu preparatai mažomis mikromolinėmis koncentracijomis pasižymėjo koronavirusą inhibuojančiu poveikiu.

Remdesiviras veikia RNR transkripcijos lygmenyje – kuomet viruso dalelės jau būna patekusios į ląstelės vidų. Chlorokvinas turi būti vartojamas pačioje infekcijos pradžioje: jis gali stabdyti viruso prisijungimą prie užkrėsto organizmo ląstelių.

Pažymėtina, kad remdesiviras bandymuose in vitro ir bandymuose su pelėmis prieš MERS koronavirusą pasirodė geriau nei lipinaviro ir ritonaviro kombinacija: MERS užkrėstoms pelėms remdesiviras pagerino plaučių funkciją, sumažino viruso paplitimą plaučiuose ir sumažino sunkių plaučių patologijų tikimybę. Be to, profilaktiškai suleidus remdesiviro makakoms, kurios vėliau buvo laikomos MERS virusu užterštoje aplinkoje, smarkiai sumažėjo šio viruso titras beždžionių plaučiuose, jos buvo apsaugotos nuo plaučių veiklos sutrikimų, kas buvo įvertinta ir histologiniais, ir rentgeno tyrimais, lyginant su kontroliniais gyvūnais. Remdesiviro suleidus po 12 valandų nuo kontakto su MERS, jo apsauginis poveikis makakoms buvo silpnesnis.

Vasario pradžioje Kinijoje jau buvo pradėti iškart du randomizuoti, placebu kontroliuojami klinikiniai remdesiviro tyrimai: į vieną ketinama įtraukti 308 pacientus su lengvais arba vidutinio sunkumo COVID-19 simptomais, į kitą – 453 pacientus su sunkia ligos eiga. Pacientų atranką ketinama užbaigti iki balandžio pabaigos ir gegužės mėnesio, atitinkamai.

Klinikiniai antivirusinių vaistų efektyvumo ir saugumo tyrimai yra labai svarbūs: manoma, kad SŪRS epidemijos metu pradėjus vartoti nepatikrintus vaistus pacientams buvo pridaryta daugiau žalos, nei jų negydant apskritai.

Prevencija ir kontrolė

Vakcinų nuo SŪRS ir MERS šiuo metu nėra. Kaip ir SŪRS epidemijos atveju, su COVID-19 teks kovoti taikant visuomenės sveikatos priemones. Pirmoji priemonė, kurios ėmėsi Kinijos valdžia Uhane – maisto turgaus Uhane uždarymas. Kadangi tokioje aplinkoje žmonės artimai kontaktuoja su gyvais gyvūnais, tai yra ideali aplinka zoonotinėms infekcijoms persikelti ir gyvūnų žmonėms. O kadangi tokiuose Kinijos maisto turguose į žmones persimetė jau antras koronavirusas, tokių prekybos vietų griežtesnė kontrolė apskritai yra būtina.

Kita vertus, laukinių gyvūnų vartojimas maistui yra sena kinų medicinos tradicija. Kinų medicinos filosofijoje yra toks maisto ir vaisto homologiją parodantis posakis: „Kai valgai alkanas, tai maistas. Kai valgai sirgdamas, tai vaistas“. Ir ši homologija yra taikoma, pavyzdžiui, skujuočiams, kurie valgomi sergant reumatu, „meridianų obstrukcija“, kepenų ligomis ar norint pagerinti regėjimą.

Be to, pastaruoju metu laukinių gyvūnų valgymas Kinijoje tapo savotišku geros socialinės padėties ženklu. Tad išnaikinti tokius tradicinius įsitikinimus nebus paprasta: griežti ribojimai gali paskatinti prekybą juodojoje rinkoje, todėl kai kurie mokslininkai rekomenduoja ne griežtą draudimą, o griežtą prekybos maistu turguose kontrolę.

Kitas itin skubus poreikis – apsaugoti medicinos sistemos darbuotojus nuo infekcijos, kurią skleidžia užsikrėtę pacientai. Kadangi naujų pacientų antplūdis jau pats savaime smarkiai padidins krūvį medikams, bet koks medicininio personalo „iškritimas“ padėtį labai smarkiai apsunkintų. O chirurginės veido kaukės toli gražu nėra pakankama apsauga – medicinos personalas nuo infekcijos turėtų saugotis N95 standarto kaukėmis, akiniais, apsauginiais kostiumais.

Tuo tarpu rekomendacijos visuomenei yra kartojamos jau po daug kartų kiekvieną dieną: dažnai su muilu ar dezinfekcinėmis priemonėmis plautis rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo. Moksliniai tyrimai nerodo, kad chirurginės kaukės neužsikrėtusiems asmenims yra efektyvi apsaugos nuo užsikrėtimo priemonė. Tuo tarpu rankų plovimo efektyvumas saugantis nuo infekcijos yra įrodytas.

SŪRS epidemija buvo suvaldyta visuomenės stebėsenos būdu ir taikant visuomenės sveikatos priemones: izoliuojant pacientus, karantinuojant su pacientais bendravusius asmenis. Tos pačios priemonės bus svarbios valdant ir dabartinę epidemiją, kur dėl kur kas didesnio išplitimo pareikalaus imtis griežtesnių priemonių – pavyzdžiui, asmenų judėjimo į ir iš infekcijos židinių apribojimo, kaip kad buvo Uhane, arba ribojant tarptautinį judėjimą, kaip kad šiuo metu daroma Europoje ir JAV.

Ši infekcija, dėl kurios jau paskelbta pandemija, bus rimtas išbandymas viso pasaulio sveikatos apsaugos sistemoms – net ir labiausiai išsivysčiusių valstybių. Be to, ji turėtų motyvuoti didinti fundamentalių sveikatos apsaugos tyrimų finansavimą, ypač virusų peršokimą iš gyvūnų į žmones, taip pat įvertinant kintančio klimato sąlygas.

Viruso gyvybingumas aplinkoje

Prieš maždaug mėnesį mokslininkai, norėdami įvertinti, kiek laiko naujasis koronavirusas geba gyvybingas išsilaikyti ant paviršių, galėjo remtis tik patirtimi, susijusia su SŪRS ir MERS. Anuokart jų išvada buvo 9 paros.

Dabar jau galima remtis ne informacija apie „panašių virusų“ gyvybingumą, o apie SARS-CoV-2. Tiesa, tyrimas kol kas tik įkeltas į publikavimui rengiamų darbų archyvą, jis kol kas nėra oficialiai publikuotas.

Taigi, mokslininkų išvados yra tokios: ant nerūdijančio plieno ir plastikinių paviršių šis virusas išlieka gyvybingas iki 72 valandų. Ant kartono – iki 24 valandų.

Įdomu tai, kad kai kurie paviršiai naujajam koronavirusui yra labai nesvetingi. Pavyzdžiui, ant vario jis gyvybingumą išlaiko iki keturių valandų.

Šiuos gyvybingumo laikus svarbu žinoti dėl to, kad sergantis žmogus gali nusičiaudėti ar nusikosėti, ir iš jo viruso dalelės gali patekti ant rankenų, turėklų, stalų paviršių, indų ar maisto, o tuomet juos sau gali „pasiimti“ sveikas žmogus.

Tiesa, svarbu žinoti, kad mokslininkų pateikti skaičiai yra nustatyti griežtomis laboratorinėmis sąlygomis. Realioje aplinkoje padėtis gali būti kitokia, greičiausiai – ne tokia palanki virusams. Mat juos neigiamai gali paveikti šiluma ar Saulės ultravioletinė spinduliuotė.

Kol kas nėra žinoma, kiek šis virusas išsilaiko ant kilimų ar audinių, bet, anot šį tyrimą atlikusių mokslininkų, patirtis su anksčiau tirtais virusais rodo, kad jie ilgiau laikosi ant lygių, kietų paviršių nei ant audinių.

Kalbant apie apkosėtą maistą, anot tyrimo autorių, jį vartoti santykinai saugu: pagrindinis viruso patekimo į organizmą kelias yra per kvėpavimo takus, o ne per virškinamąjį traktą. Bet, anot jų, viešosiose maitinimo įstaigose naudojami indai ir stalo įrankiai yra visai kitas reikalas – palietus juos, o vėliau pasikasius veidą ar akis tikrai galima užsikrėsti, jei tie įrankiai nenuplauti ir nedezinfekuoti pakankamai kruopščiai arba jeigu juos ką tik lietė sergantis asmuo.




 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(44)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(44)
Visi šio ciklo įrašai:
2020-03-21 ->
2020-03-17 ->
2020-03-16 ->
2020-03-16 ->
2020-03-16 ->
Ką dabar mokslininkai jau žino apie naująjį koronavirusą
2020-03-11 ->
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(0)
45(3)
34(0)
30(1)
23(2)
20(1)
13(3)
11(0)
10(3)
Savaitės
156(16)
76(4)
59(7)
58(3)
Mėnesio
179(1)
111(1)
106(20)
102(17)