Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Pulmonologas papasakojo apie klastingiausią COVID-19 savybę: štai kodėl aukomis tampa net ir jaunimas

2020-04-07 (3) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (440)
    Share

Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila „Delfi“ laidoje „Sveikatos receptas“ išdėstė svarbias detales apie koronaviruso sukeltą plaučių uždegimą ir atsakė į aktualiausius klausimus apie šios ligos gydymą bei galimas komplikacijas.

Pateikiame pokalbį su gydytoju.

Kaip vystosi plaučių uždegimas ir kuo išskirtinis koronaviruso sukeltas plaučių uždegimas?

Plaučių uždegimas yra skirstomas į 2 dideles grupes, viena jų – plaučių uždegimai, kuriais žmogus suserga būdamas visuomenėje, tai yra nebūdamas gydymo įstaigoje. Kitas plaučių uždegimas, taip vadinama hospitalinė pneumonija, kuria žmogus suserga dėl kurios nors kitos priežasties patekęs į ligoninę, kai jis guli ligoninėje ir dėl to įvyksta plaučių uždegimas. Deja, antrasis ypač sunkiems ligoniams yra praktiškai neišvengiamas, net ir geriausiose ligoninėse bei turint visas priemones.

Kitas skirstymas yra šiek tiek sudėtingesnis, plaučių uždegimas galėtų būti skirstomas į bakterijų arba virusų sukeltą uždegimą. „Paprastas bakterinis uždegimas“ dažniausiai apima vieną ar dvi plaučio skiltis, apatines plaučių skiltis. Dešinysis plautis turi 3 skiltis, o kairysis turi 2 skiltis. Virusinė pneumonija, tai yra virusų sukelta, kaip pirmojo paleidžiamojo mechanizmo, taip pat ir koronaviruso sukelta. Ji gali komplikuotis bakteriniu plaučių uždegimu, tai yra įprastu uždegimu. Antra galima situacija visiems virusiniams plaučių uždegimams, taip pat ir sukeltam koronaviruso, tai vadinamas respiracinio distreso sindromas.

Tarp dviejų apskritimų yra plona membrana, kurią virusas padaro pralaidžią ne tik deguoniui ir anglies dvideginiui, kaip turėtų būti normaliomis sąlygomis, bet ir kraujo skystajai daliai. Tai yra eritrocitams, neutrofilams, plazmai ir kitoms kraujo sudedamosioms dalims. Tuo metu alveolės yra užpildomos visu tuo skysčiu ir oras su deguonimi negali patekti iš aplinkos. Skiriasi ne tik tuo, kad labai stipriai pažeidžiamas sienelės laidumas, bet dažniausiai apimama daugiau plaučio dalių negu bakterinio plaučių uždegimo atveju, labai dažnai jis apima abiejų plaučių visas skiltis.

Ar tiesa, kad koronavirusas gali ir nepažeisti plaučių? Kodėl vienu ar kitu atveju yra susergama plaučių uždegimu, o kartais pavyksta jo išvengti?

Kai kuriais atvejais net slogos ir daugelis kitų respiracinių virusų gali sukelti plaučių uždegimą ir plaučių respiracinio distreso sindromą. Laimei, plaučių uždegimas pasitaiko retai, o distreso sindromas pasitaiko dar rečiau. Nėra tikslaus atsakymo, kodėl taip atsitinka, bet manoma, kad iš dalies tai lemia genetiniai dalykai. Nors daugelis kvėpavimo takų virusų turi įvairių savybių, gali patekti į žmogaus kvėpavimo takų ląstelę tik tuo atveju, jeigu to viruso receptoriai, tai yra tam tikros medžiagos, atitinka žmogaus epitelio ląstelės, kaip raktas spyną. Jeigu taip yra, tuo metu virusas gali įeiti į epitelio ląstelę ir tuomet priverčia žmogaus organizmo ląstelę gaminti virusus.

Kai kurie virusai į ląstelę gali patekti ir šiek tiek kitu keliu, tuo noriu pasakyti, kad labai didelė tikimybė, jog tai priklauso nuo genetinių dalykų. Kai kurių tautybių žmonės tiesiog negali vartoti alkoholio, jie iš karto apgirsta, tai yra vėlgi genetiškai sąlygoti dalykai. Iš dalies tų receptorių buvimas ir jų būklė lemia, kad vienais atvejais tas virusas įeina ir stipriai pažeidžia žmogaus plaučius, kitais atvejais to neįvyksta. Dar vienas labai retas ypatumas – gali būti, kad žmogaus imuninė sistema per audringai reaguoja į virusą, tai yra paleisdama labai daug imunokompetentinių uždegiminių ląstelių į plaučius ir tos pačios ląstelės kartais tampa žalingomis.

Kalbant apie koronaviruso sukeltas komplikacijas, daugiausia vardijamos gretutinės, plaučių ligos, amžius. Ar gali viruso sukeltas uždegimas stipriai paveikti, pažeisti visiškai sveikus plaučius?

Praėjusių metų pabaigoje žurnalas „The Lancet“ publikavo naujieną, kurioje paskelbtos tendencijos iš skirtingai išsivysčiusių pasaulio šalių, kuo žmonės ten serga ir nuo ko miršta. Paskelbta, kad dažniausiomis mirties priežastimis išsivysčiusiose šalyse yra onkologinės ligos, iš jų dažniausias plaučių vėžys. Kita labai svarbi žinutė, kad plaučių uždegimas yra antra pagal paplitimą liga. Pavyzdžiui, JAV dažniausia priežastis, kodėl žmogus gulasi į ligoninę yra nėštumas ir gimdymas, kitos priežastys nuolat keičiasi, tai yra plaučių uždegimas, kraujo užsikrėtimas, kartais sąnarių ligos. Šiuolaikinė medicina turėtų suteikti pagalbą ambulatoriškai, dienos stacionare, kad žmogus kuo mažiau gulėtų ligoninėje, tačiau plaučių uždegimo atveju yra ne taip.

Tokiose šalyse išlieka stambiosios ligoninės, kurios pasiruošusios santykinai didelius plaučių ligų skyrius. Tikimybė mirti nuo plaučių uždegimo yra didelė, ypač vyresniems žmonėms, tie ligoniai turėtų būti ligoninėje, aktyviai prižiūrimi ir stebimi. Turintys gretutinių ligų, vyresni ir jaunesni susirgs viruso ir koronaviruso sukeltu plaučių uždegimu, tik proporcija ir baigtys yra skirtingos. Jauniems žmonėms, kurių plaučių struktūra ir imuninė sistema yra normali, gretutinių ligų nėra, jis dažniausiai baigsis gerai. Vyresniems žmonės dažniausiai mirties priežastis lieka plaučių uždegimas, bet jis paūmina gretutines ligas ir iki pusės visų atvejų mirties priežastis nėra tiesiogiai plaučių uždegimas, bet paūmėjusi gretutinė liga.

Kokios gretutinės ligos labiausiai „nedraugauja“ su koronaviruso sukeltu plaučių uždegimu? Kokios gali būti baigtys jeigu žmogus serga ar prieš kurį laiką sirgo gretutine liga?

Viskas priklauso nuo to, kokios yra ligos pasekmės. Kartais tuberkuliozė sukelia labai nedideles pasekmės, jeigu ji nebuvo išplitusi ir baigėsi tik keliais randeliais plaučių viršūnėse, tai didesnio poveikio eigai neturės. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nulemta rūkymo, kuri pažeidžia plaučių struktūrą, kartais net susidaro bronchektazės, bronchų išsiplėtimai ir juose jau gyvena bakterijos.

Virusas, patekęs į plaučius, kvėpavimo takus, pažeisdamas visus gynybiniu mechanizmus, labai greitai „atveria vartus“ toms bakterijoms, kurios jau yra. Viena grupė yra lėtinės plaučių ligos, kurios nulemia plaučių struktūros pažeidimą. Kitos yra imuniteto ligos, kada žmogaus imunitetas nėra pakankamas. Didelei grupei žmonių nevisavertis imunitetas yra įgimtas, o kitiems jis būna, nes žmones tenka gydyti dėl jų ligų. Dėl jungiamo audinio ligų, vėžinių susirgimų asmenys vartoja imunitetą slopinančius vaistus ir dėl to jų rizika yra daug kartų didesnė.

Ar rūkančių žmonių plaučiai jau yra pažeisti? Jeigu jie susiduria su virusu ir jo sukeltu uždegimu, susitvarkyti su šia liga gali būti daug sunkiau nei nerūkantiems žmonėms?

Plaučiai savo prigimtimi ir sandara turi labai didelį rezervą, kuris reikalingas, kai daroma sunki fizinė veikla. Tuo metu deguonies poreikis organizme keleriopai išauga, tada naudojami plaučių rezervai. Žmonėms rūkant pradedami naudoti rezerviniai dalykai ir jei žmogus nėra fiziškai aktyvus, tai jis tam tikrą laiką 10-15 metų nepastebi, kad serga ta liga. Vienintelis dalykas, plačiai naudojamas kitose šalyse, tai rūkančių žmonių reguliarus testavimas, plaučių funkcijos ištyrimas. Svarbu ne tik sužinoti, kuo jis serga, bet ir gera paskata žmogui atkreipti dėmesį į sveikatą ir rūkymo sukeltas pasekmes, taip paskatinant atsisakyti rūkymo.

Ar įmanoma pastiprinti savo plaučius? Kas yra naudingiausia mūsų plaučiams?

Pusė plaučių sudaro oras, o kitą pusę kraujas, kuriame yra visų reikiamų medžiagų ir imunokompetentinių ląstelių, tad tiesioginio plaučių stiprinimo nėra. Bendro pobūdžio rekomendacijos yra sveikas gyvenimo būdas, nerūkymas, profesinių teršalų išvengimas, normali kūno masė. Kūno masės deficitas yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti visomis plaučių infekcinėmis ligomis, kaip tuberkuliozė ar plaučių uždegimas. Žmonės, kurie sveria vienu ar dviem kilogramais daugiau, rizika susirgti ir mirti yra mažesnė negu tų žmonių, kurie sveria vienu ar dviems kilogramais mažiau. Veiksmingiausia medikamentinė prevencinė yra skiepijimas nuo gripo, kuris gali sumažinti riziką susirgti plaučių uždegimu.

Vyrauja nuomonė, kad jauni žmonės nesibaimina viruso. Kokią žinutę norėtumėte perduoti jauniems žmonėms?

Šansas, kad jauno žmogus, susirgusio koronavirusu ar gripo virusu, liga komplikuosis ir pasibaigs mirtimi, yra mažesnis, tačiau jis išlieka. Jeigu žmogui rūpi jo tėvai, sutuoktinis, vaikai, tai jis turėtų saugotis tokių dalykų.

Nuo ko yra mirštama?

Alveolė turėtų būti visiškai tuščia, pilna oro. Įkvepiant į alveolę yra įkvėpiama oro ir ten yra deguonies frakcija, kuri difuzijos būdu per membraną patenka į kraują, o iš kraujo anglies dvideginis patenka į alveolę ir yra įkvėpiamas. Įsivaizduokite, kad plaučiuose yra milijonai alveolių ir kapiliarų. Esant koronaviruso sukeltam plaučių uždegimui, kurį sukėlė viruso paleista bakterinė infekcija, reiškia, kad dalis alveolių yra užpildyta uždegiminių skysčių. Jis atsiranda iš kraujo, kraujo skystoji dalis ir uždegiminės ląstelės patenka į jį. Organizmas kovodamas ir norėdamas sunaikinti plaučiuose esančią bakteriją ten siunčia leukocitus, neutrofilus ir kitas ląsteles. Tuo metu, kai vyksta kova, alveolės yra užpildytos ir negali atlikti savo funkcijos, aprūpinti organizmą deguonimi.

Dėl didelio rezervo, dviejų skilčių uždegimas nesukelia mirtino pavojaus. Bėda atsiranda retais atvejais, kai yra respiracinio distreso sindromas, kuris reiškia, kad beveik visi plaučiai, visos alveolės yra užpildytos skysčiu. Ne tik forminiais elementais, bet ir fibrinu, kitomis „kietosiomis medžiagomis“, kurios visiškai blokuoja galimybę deguoniui patekti į pačią alveolę ir iš jos į kraujagyslę. Mirties priežastimi gali būti žmogaus uždusimas, nes organizmas negauna deguonies, paūmėjusi gretutinė liga, nes tai yra milžiniškas stresas organizmui. Cukrinis diabetas, koronarinė širdies liga, inkstų nepakankamumas, šios ligos gali paūmėti ir iki pusės atvejų jų sukelta dekompensacija tiesiogiai lemia mirties priežastį.

Kaip vyksta tolimesnis gydymas?

Respiraciniu distreso sindromo atvejų buvo daug, tad patirties plaučių gydytojai turi daug, nes gripo sezono metu mirštamumas buvo nemažas. Jeigu teikiant visą pagalbą žmogus nenumiršta, toliau plaučių „išsivalymas“ trunka labai ilgai. Ten nesusidaro fibrozė ir randai, plaučių struktūra dažniausiai išlieka nepakitusi, bet pačiose alveolėse yra fibrino, kurį vėliau atėjusios įvairios ląstelės tyrės suskaldyti ir išnešti, grąžinti į kraujotaką, atlaisvinti plaučius. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net iki 3 mėnesių, tais atvejais žmonėms reikia ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos. Pulmonologijos skyriai santykinai didėja ir įkuriami nauji padaliniai, tokie kaip intensyvios pulmonologijos padalinys Santaros klinikose. Jie reikalingi, kad būtų galima gana ilgą laiką žmonėms skirti dirbtinę plaučių ventiliaciją, kol vyksta sveikimo procesas. Žmogus gali būti jau pabudęs, bet jam neužtenka jėgų, nes būna nusilpęs, atrofavę raumenys ir tas ilgas atsistatymo laikotarpis reikalauja ventiliacijos.

Po mėnesio ar dviejų, kai baigsis epidemija, gydytojai neis ilsėtis, nors dauguma gydytojų ir slaugytojų dabar dirba nenormaliais krūviais. Reikia suprasti, kiek žmonių yra atidėta, kuriems įtariama vienokia liga, jie konsultuojami telemedicinos būdu, bet taip gydyti jų negalime. Reanimacijos skyriai bus užpildyti, ratas turės suktis toliau, o blogesniu scenarijumi, jeigu ten bus daug žmonių, tai procesas negalės tęstis dar ilgai. Intensyviosios terapijos, priežiūros padaliniai dabar iš dalies gelbsti situaciją Italijoje, nes ten pulmonologijos padaliniai vykdo ventiliaciją, bendradarbiaudami su kolegomis reanimatologais.

Buvo atsisakyta galimybės nusipirkti daugiau plaučių vėdinimo aparatų. Ar manote, kad jų reikėtų užsipirkti daugiau ir turėti rezervą?

Nematau visos šalies duomenų, bet mano žiniomis, Vyriausybės vadovas su konsultantais yra apskaičiavę ir tie skaičiai yra labai realūs, kiek tų aparatų reikia. Negaliu sakyti, kad jų trūksta. Didesnė bėda ne aparatų trūkumas, o darbuotojų trūkumas, nes visas krūvis tenka visam personalui, o dalis jo serga arba yra karantinuojami. Tai yra pačios infrastruktūros, o ne įrangos klausimas.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(14)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Ciparytė Kotryna Dagenytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(9)
39(8)
16(0)
11(1)
Savaitės
62(9)
58(2)
Mėnesio
647(32)
262(38)
149(17)
118(28)
99(0)