Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

UK dirbantis Lietuvos gydytojas apie tai, kas darosi šioje šalyje ir pacientų potvynį: Lietuva atsilieka maždaug dviem savaitėmis, tad dar pamatysite, ko nematę - pamirškite kaltus, tiesiog ruoškitės

2020-04-16 (8) Rekomenduoja   (26) Perskaitymai (110)
    Share

Jungtinėje Karalystėje dirbantis vilnietis Tadas Kananavičius (54 m.) pripažino, kad didžiausia pagalba medikams būtų supratimas, su kokia liga susidūrė žmonija.

COVID-19 infekciją sukeliantis virusas yra klastingas, inkubacinis periodas gali trukti iki 14 dienų ir ilgiau, bent trečdaliui ligonių nepasireiškia jokie simptomai arba jie būna silpni.

Koronavirusas yra pavojingas, bet tai ne Ebola virusas, kai kiekvienas užsikrėtęs žmogus numiršta. Evoliucine prasme, tai labiau prisitaikęs virusas, kuris nenužudęs šeimininko plinta vis labiau. Virusas nepripažįsta valstybės sienos.

„Iš pirminio židinio ištrūkęs virusas anksčiau ar vėliau pasieks kiekviena šalį. Nesvarbu kam nepasiseks jį parvežti – Petrui, Marytei, Jonui, vis tiek kas nors parvyks – su simptomais ar be jų“, – teigė gydytojas T.Kananavičius.

COVID-19 infekcijos mirtingumas nėra didelis, bet niekas neturi imuniteto, todėl vienu metu suserga daug žmonių.

Jungtinė Karalystė nėra išimtis, todėl didžiausias darbo krūvis tenka medikams. Jiems tenka priimti morališkai sunkius sprendimus, koks ligonis yra tinkamas intensyviai terapijai, o kas turi mažai vilčių pasveikti.

„Kviesčiau visus nesilaikančius karantino arba neįvertinančius pavojaus susimąstyti, ar tikrai jaučiatės nepažeidžiami ir norite dalyvauti tokioje loterijoje?“, – ragino gydytojas T.Kananavičius.

Jungtinės Karalystės Volslo ligoninėje anesteziologu konsultantu dirbantis T.Kananavičius pasakojo, kad pandemija yra kaip potvynis – pacientų kasdien vis daugiau, o jų būklė – vis sunkesnė.

Volsle gyvena apie 300 tūkstančių žmonių. Beveik Kauno dydžio mieste yra vienintelė ligoninė, kur vyksta visos operacijos, išskyrus širdies, krūtinės ląstos operacijas, taip pat nėra atliekamos transplantacijos, nėra kraujagyslių chirurgijos.

Prieš pandemiją Volslo ligoninės reanimacijos skyriuje buvo 14 lovų, skirtų dirbtinei plaučių ventiliacijai, artimiausiu metu ketinama padidinti tokių lovų skaičių iki 108.

Nuo 2004-ųjų dirbantis Jungtinėje Karalystėje vilnietis gerai pažįsta tiek šios šalies, tiek Lietuvos medicinos sistemą, nes nėra atitrūkęs nuo tėvynės reikalų. T.Kananavičius taip pat yra Lietuvių gydytojų ir odontologų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, asociacijos prezidentas.

Už užsienio lietuvių telkimą T.Kananavičius yra gavęs „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą. Beveik prieš 16 metų išvykęs dirbti į užsienį lietuvis atsidūrė ne viename svarbiame poste.

Nuo 2009 metų T.Kananavičius buvo paskirtas klinikiniu direktoriumi, atsakingu už anesteziologiją, intensyviąją terapiją ir lėtinio skausmo gydymo tarnybą, o pastaruoju metu yra klinikinis operacinių vadovas.

– Kaip atrodo situacija Jungtinėje Karalystėje, kovojant su koronavirusu? Kiek ji skiriasi nuo Lietuvos? – paklausiau gydytojo T.Kananavičiaus.

– Yra vienas esminis skirtumas, kurį lemia tai, į kokį pandemijos etapą įžengė valstybė, ir laikas, kada tai įvyko. Pagal užsikrėtusiųjų skaičių ir jo pokyčius Lietuva atsilieka maždaug dviem savaitėmis nuo Jungtinės Karalystės.

Paskelbusi karantiną kovo 16 dieną, Lietuva gyvena jau kitu ritmu, o duomenys apie žmonių elgseną mus neretai pasiekia dar iš tų laikų, kai nebuvo jokių suvaržymų.

Vis dar braižomi maršrutai. Manau, Lietuvos valdžia gerai įvaldė sekimo ir kaltųjų ieškojimo taktiką, bet gyvename pasaulyje, kur koronavirusui neliko kliūčių.

Kur kas yra svarbiau tinkamai pasiruošti ligonių antplūdžiui, kuris greičiausiai bus ir Lietuvoje, nebent nutiktų kas nors ypatingo. Juk sergančiųjų skaičiaus ir mirtingumo kreivė Lietuvoje yra panaši į kitų šalių.

Piko metu be papildomų lovų, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų reikės ir daugiau medikų, todėl juos reikia apsaugoti ir išsaugoti.

Man buvo skaudu skaityti ministro Aurelijaus Verygos mintis apie tai, kodėl Lietuvoje tiek daug koronavirusu užsikrėtusių medikų. Esą jie po užsienius važinėja, virusus parveža sau ir kitiems. Iš pradžių tuo nepatikėjau, bet perklausęs LRT mediatekoje supratau, kad ministras buvo tokios nuomonės.

Atrodo, teisėsaugos pareigūnams Lietuvoje taip pat svarbu rasti kaltininką. Ukmergės pavyzdys rodo, kad einama lengviausiu keliu – kadangi viruso nenuteisi, tai gal tada galima kokį mediką apkaltinti? Kad visuomenė žinotų, kas kaltas.

Siūlau į šią situaciją žvelgti iš kito kampo ir prisiminti kitą infekcinę ligą – tymus. Tymais taip pat labai lengvai užsikrečiama, nors nuo tymų padeda apsisaugoti veiksmingi skiepai. Bet Lietuvoje yra daug skiepų priešininkų. Būna ir taip, kad likę be tymų skiepo žmonės užsikrečia tymais ir užkrečia kitus. Leiskite paklausti, kur žiūri Lietuvos teisėsauga?

– Į ką dar būtina atsižvelgti?

– Yra tam tikri koronaviruso plitimo etapai. Iš pradžių daug kas juokėsi iš Jungtinės Karalystės, tačiau pasigilinus šios šalies oficialiuose šaltiniuose akivaizdu, kad planas nė kiek nepasikeitė, nes veiksmų būdai priklauso nuo užsikrėtusiųjų ir sergančiųjų skaičiaus, taip pat nuo COVID-19 mirtingumo rodiklio.

Pasaulyje viskas yra susiję. Nėra prasmės medžioti žmogų, kuris įvežė koronavirusą. Tačiau susipažinęs su Lietuvos žiniasklaida matau, kad vis dar sudaromi maršrutai, kur kas užsuko, praėjo ar pabuvojo, kokioje kavinėje lankėsi. O tai reiškia, kad raportuojama apie senus įvykius, kai dar nebuvo paskelbta karantino.

– Lietuvoje daug medikų užsikrėtė koronavirusu. Ką tai rodo?

– Kai ministras negali užtikrinti medikams būtinų apsaugos priemonių, jis duoda suprasti, kad medikai yra patys kalčiausi, nes visur važinėja, todėl ir serga koronaviruso sukelta infekcija.

Toks požiūris – tai mediko profesijos paniekinimas. Tai yra nepagarba mediko profesijai.

Jei ieškoma kaltų, kas ką užkrėtė koronavirusu, nieko gero nebus, nes šis patogenas plinta ten, kur yra žmonių, nė vienas nesame apsaugoti. Jeigu „užsicikliname“ ieškodami kaltųjų, nežiūrime, kas bus toliau.

O kas bus toliau? Kaip dažnai užduodate sau tokį klausimą? Pateiksiu pavyzdį iš ligoninės, kurioje dirbu. Iki pandemijos reanimacijos skyriuje turėjome 14 reanimacinių lovų. Dabar ketiname bendrą reanimacinių lovų skaičių, pritaikytų plaučių ventiliacijai, padidinti iki 108.

Dedame daug pastangų, kaip pritaikyti narkozės aparatus ilgalaikei plaučių ventiliacijai, kaip gauti papildomų ventiliatorių. Tai rimtas pasiruošimas. COVID-19 infekcija yra klastinga, nes viskas prasideda nuo kelių atvejų, o vėliau pritrūksta medikų personalo, nes vienu metu ligoninę užplūsta pacientai, kuriems reikia gyvybiškai svarbios medicinos įrangos ir personalo, kuris galėtų juos prižiūrėti.

Tas etapas, kai medžiojame pirmuosius koronavirusu užsikrėtusius pacientus, braižome jų maršrutus, Lietuvoje seniai turėjo pasibaigti.

Situacija Lietuvoje yra rimta, turime įvertinti ir tai, kad bent dešimt kartų daugiau yra žmonių, kurie yra užsikrėtę, bet patys neserga, nes tai – besimptomiai atvejai arba su lengvais požymiais kurie nebuvo testuoti.

Vadinasi, Lietuvoje būtina pereiti prie kito etapo ir spręsti kitus uždavinius – kaip atskirti pacientų srautus, kaip koordinuoti medikų darbą, sukaupti būtinų medicinos priemonių ir medikamentų atsargas.

– Kas pasikeitė jūsų ligoninėje, prasidėjus pandemijai?

– Yra taikomos priemonės, mažinančios kontaktų skaičių. Kadangi mūsų ligoninėje gydoma daug pacientų, kurie užsikrėtę koronavirusu, skubios operacijos dėl vėžio yra keliamos į privačias ligonines, tai padeda atskirti ligonius, kurie dar neturi koronaviruso ir taikyti būtiną chirurginį gydymą.

Konsultacijos poliklinikoje vyksta tik nuotoliniu būdu.

Yra kaupiamos medicinos priemonės, kurios naudojamos reanimacijoje, sudaromos vaistų atsargos, kad didelį skaičių pacientų galėtume užmigdyti ir pradėti ventiliuoti plaučius. Tai – būtini pasiruošimai.

Visi gydytojai anesteziologai mūsų ligoninėje padalinti į keturias komandas, mes dirbame pamainomis po 13 valandų.

Bendraudamas su daugeliu kolegų, dirbančių Lietuvoje, galiu pasakyti, kad ne visi stengiasi perimti Jungtinės Karalystės medikų patirtį, bet yra ir tokių, kurie tikisi išrasti dviratį, nors tai jau padaryta.

Kaip buvo elgiamasi Jungtinėje Karalystėje, kai koronavirusu užsikrėtusiems pacientams pritrūko lovų? Londone neseniai buvo įrengta ligoninė, turinti 2 tūkstančius lovų ventiliuojamiems pacientams. Tai padaryta pertvarkius konferencijų centrą. Birmingeme, Mančesteryje, Glazge taip pat buvo pasielgta.

– Kuo gali būti naudingas karantinas?

– Tai, ką išgirstu apie karantiną iš Lietuvoje likusių draugų, susidariau įspūdį, kad ne visi aplinkiniai griežtai jo laikosi. Aš labiausiai nerimauju, kad pikas dar tik ateis, socialinė izoliacija yra būtina, ji turi būti taikoma be jokių išlygų. Tai – pirmas dalykas, kurį visiems būtina suprasti.

Daugelyje šalių įvestas karantinas, bet jis yra skirtas ne tam, kad išgaudytume visus niekšus, atgabenusius koronavirusą. Karantinas padeda atitolinti infekcijos užsikrėtimo laiką, geriau pasiruošti būsimam pacientų srautui.

Ko medikai gali pasimokyti iš Šiaurės Italijos? Šiame regione veikė viena moderniausių sveikatos apsaugos sistemų. Bėda ta, kad ji ėmė šlubuoti, nes vienu metu patekusių į ligonines pacientų skaičius buvo milžiniškas. Trūko ne dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų, bet ir medikų, kurie juos uždėtų.

Pandemijos metu kiekvienas ligoninės darbuotojas yra aukso vertės. Kai Lietuvoje parlamentarai abejojo, ar verta karantino metu ligoninėse dirbančioms valytojoms kelti atlyginimą, tai rodė, kad jie nesupranta, kas vyksta. Man nepriimtina, kai gerai dirbantys žmonės yra niekinami.

– Ar Jungtinėje Karalystėje medikai jaučiais saugūs? Ar netrūksta respiratorių, kaukių, pirštinių, specialios aprangos?

– Kurį laiką buvo sutrikimų, nes viskas buvo saugoma sandėliuose. Tai buvo tiekimo bėdos. Tačiau Jungtinėje Karalystėje niekas medikams nesiūlė po darbo pamainos susidėti vienkartinės priemones į maišelį ir naudoti antrą kartą. Kita vertus, nėra pasaulyje tobulos valstybės.

– Ar žinoma, kiek ilgai dar truks karantinas Jungtinėje Karalystėje?

– Daug kas priklauso, kaip interpretuojami duomenys. Sergančiųjų skaičius atspindi tai, kiek šalyje padaroma tyrimų. Jungtinėje Karalystėje tyrimų atliekama kur kas daugiau nei Lietuvoje. Bet aišku tik tiek, kad atliktų tyrimų skaičius negali viršyti sergančiųjų skaičiaus. Yra žinoma, kad Islandijoje, taip pat Vokietijoje atliekama labai daug tyrimų dėl koronaviruso. Islandijos duomenys yra įdomūs tuo, kad pusė koronaviruso nešiotojų yra besimptomiai, vadinasi, jie nežino, kad yra užsikrėtę.

Vokietijoje yra mažas mirtingumo rodiklis, nes yra daroma daug tyrimų. Tuo tarpu Baltarusijoje daug žmonių miršta nuo plaučių uždegimo, bet baltarusiai sako, kad neturi koronaviruso, nes jie beveik nedaro tyrimų.

Nors diagnozuotų atvejų daugėja Jungtinėje Karalystėje, bet yra požymių, kad socialinė izoliacija duoda naudos. Todėl karantino būtina laikytis – nesvarbu, kokias pareigas eina žmogus.

Buvo netgi priversta atsistatyti vyriausioji pareigūnė Škotijoje, kuri atsakinga už sveikatos apsaugą ekstremaliose situacijoje, nes per karantiną nuvyko į savo sodybą, esančią kaimo vietovėje, o žurnalistai tai aprašė.

Su virusu nepasiginčysi, todėl kontaktų mažinimas – tai vienintelis būdas mažinti koronaviruso plitimą.

Iš tikrųjų karantinas baigsis ne tada, kai nuspręs koks nors politikas, o tada kai susidarys tam tikras visuomeninis imunitetas ir mažės naujų atvejų skaičius.




 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(92)
Neverta skaityti!
(66)
Reitingas
(26)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Danutė Jonušienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(2)
49(4)
19(0)
17(1)
14(8)
14(0)
11(6)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
118(28)