Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja apie tai, koks maistas iš tikrųjų sukelia vėžį: kuriuos produktus tuoj pat turėtumėte išmesti

2020-04-26 (0) Rekomenduoja   (-5) Perskaitymai (330)
    Share

Šiuolaikiniai žmonės gana nemažai žino apie sveiką mitybą, fizinio aktyvumo naudą, tačiau, kalbant apie vėžio prevenciją, vis dar yra nemažai ir klaidingos bei mitais apipintos informacijos, kuria daugelis tiki. Laidoje „Delfi diena“ ekspertės papasakojo apie tikruosius kancerogenus, kur galime jų rasti ir ar iš viso įmanoma kancerogenų išvengti.

Pašnekovių teigimu, labai svarbu kuo sveikesnis gyvenimo būdas, tiesa, jis turi būti paremtas ilgaamžiškumu – iš trumpalaikių dietų ar konkrečių produktų atsisakymo nereikia tikėtis didelio efekto. Taip pat ir kalbant apie maistą, kuriame yra kancerogenų. Jeigu suvalgysime šiek tiek apskrudinto maisto, tai dar toli gražu nereiškia, kad susirgsime vėžiu.

Kai kurių kancerogenų negalima išvengti

Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė laidos pradžioje trumpai atsakė, kas yra tie kancerogenai.

„Kancerogenai yra medžiagos arba kažkokie fiziniai poveikiai, biologiniai veiksniai, kurie gali sukelti vėžį žmogui“, – paaiškino ji.

Tiesa, kaip sakė pašnekovė, kancerogenų šiais laikais gana sunku išvengti. „Tikrai negalima visiškai išvengti. Pavyzdžiui, oro tarša. Ją galima kažkiek reguliuoti, bet visiškai išvengti negalime. Taip pat yra veiksniai, apie kuriuos net mokslas nežino. Žinoma, jeigu lygintume žinias, kurios buvo prieš kokius 50 metų ir dabar – skirtumas nepalyginamas, tačiau tikrai yra gausybė neatsakytų klausimų.“

Ar cukrus – kancerogenas?

Laidoje skaitytojai taip pat galėjo užduoti klausimus, o vienas dažniausių – apie cukraus žalą. Dietologė Lilija Jasevičienė tikino, kad pavojingiausia tuomet, kai ilgą laiką vartojame labai nesveikus produktus, kuriuose yra daug vadinamojo blogo cukraus – blogųjų angliavandenių.

„Cukrus yra klausimas, kurį būtų galima pavadinti „numeris vienas“. Kiekvienas pacientas, ateinantis į konsultaciją, teiraujasi, ar cukrus yra kancerogenas? Ne, jis tiesiogiai nesukelia vėžio, bet ar cukrus maitina vėžines ląsteles? Kalbant apie cukrų, mes turime kalbėti apie ilgalaikį poveikį. Šiuo metu pridėtinio cukraus yra dedama beveik visur: net duonoje, pomidorų padaže. Cukraus suvalgome labai daug ir taip pat žmonės dabar labai daug sėdi, todėl ilgalaikiame poveikyje, pavyzdžiui, per 20-30 metų, išsivysto lėtinės ligos: cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas.

Lėtinių ligų poveikyje didėja rizika susirgti vėžiu. Todėl tikrai galima sakyti, kad pridėtinio cukraus reikėtų vengti. Cukrus yra labai plati sąvoka. Cukrus – angliavandenis, tačiau reikia žinoti, kad yra gerieji ir blogieji angliavandeniai. Kadangi žmogui būtinai reikia su maistu gauti įvairių medžiagų – riebalų, angliavandenių, baltymų – tai kalbant apie angliavandenius, mums reikia rinktis geruosius angliavandenius: daržoves, vaisius, mažai apdorotus grūdinius produktus (duonos gaminiai, makaronai)“, – kalbėjo dietologė.

Skrudintas maistas ir duona – kancerogenai?

Taip pat skaitytojai klausia, ar, pavyzdžiui, juoda duona yra kancerogenas.

„Juoda duona nėra kancerogenas. Apsisaugant nuo vėžio – labai svarbus maisto gaminimo būdas. Kancerogenas – apskrudęs maistas. Kalbant apie juodą duoną, galbūt nereikėtų plutos valgyti, bet pati juoda duona nėra kancerogenas. Yra pasaulinės vėžio maitinimosi rekomendacijos, kurios aiškiai nurodo, kaip reiktų maitintis sveikam žmogui, kad sumažėtų rizika susirgti vėžiu.

Maisto gaminimo būdas yra pabrėžiamas, kaip vienas iš tokių veiksnių, kai reikėtų valgyti kuo mažiau apskrudintą maistą, kitaip sakant, virtą arba troškintą, bet tai nereiškia, kad lengvai apkepto maisto visiškai negalima valgyti.

Tokias taisykles žmogus turi taikyti ilgą laiką – tai negali būti dieta. O kalbant apie nesveiką maistą, tai nereiškia, kad jeigu vieną kartą suvalgysiu kažkokį gruzdintą maisto produktą ir susirgsiu vėžiu“, – atsakė L.Jasevičienė.

Profesiniai kancerogenai

Vienas iš skaitytojams rūpimų klausimų taip pat buvo susijęs su kancerogeninėmis medžiagomis, kurių neva labai daug yra kosmetikos priemonėse. G.Smailytės teigimu, labiausiai vis tik reikėtų tikėti moksliniais duomenimis. Taip pat pašnekovė įvardijo kelis darbus, kurie gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

„Aš nesu tikra dėl teiginio, kad labai daug kancerogenų yra kosmetikos produktuose. Taip, turbūt jų yra, bet kalbant apie reguliavimo procesą, kaip viskas vyksta, kai yra įvertinama, kad medžiaga yra kancerogeninė, o tai daro Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra, yra paskelbiami tie duomenys. Kas yra daroma toliau, tai jau kiekvienos šalies reikalas – tai jau politiniai sprendimai. Jeigu nusprendžiama, kad tos medžiagos reikia vengti, yra įvedami tam tikri draudimai. Taip pat yra ir su profesiniais kancerogenais.

Yra daug specialybių, kurių poveikiai pripažinti kancerogeniniais: dažytojo darbas, baldų gamyba, medžio apdirbimo pramonė, avalynės gamyba, Tai, ką aš kalbu, tas kancerogeniškumas buvo įvertintas 7-8-ajame dešimtmetyje ar dar anksčiau. Po to, kai buvo paskelbti moksliniai duomenys, priimti teisės aktai, kuriuose nustatyti tam tikri reikalavimai, todėl šiomis dienomis darbo aplinkoje tų kancerogenų yra ženkliai sumažėję“, – laidoje sakė G.Smailytė.

Maitinimosi taisyklės

Dietologė Lilija Jasevičienė „Delfi“ laidoje atsakė, ar skiriasi maitinimosi taisyklės, kurių turi laikytis jau vėžiu sergantis žmogus nuo tų, kuriomis remiamasi norint apsisaugoti nuo vėžio.

„Žmonės dabar labai domisi mityba ir apsisaugojimu, nes galima rasti labai daug informacijos internete, publikacijose, knygose, kur rašoma, kad maisto produktas apsaugo nuo vėžio ar padeda išvengti. Tačiau reikia atskirti dalykus: yra vėžio prevencija, kuri kalba apie tai, kad yra ilgalaikis gyvenimo būdas, kuris mažina vėžio riziką, antras momentas – pacientas, kuris jau serga. Jo maitinimosi rekomendacijos labai skiriasi nuo tos informacijos, kuri yra labiausiai prieinama visuomenėje.

Čia jau yra klinikinė mityba ir būtent tada individualiai kiekvienas pacientas turi vis kitokią mitybą, nes vėžys skiriasi: gali būti pažeistas žarnynas, todėl bus kitoks medžiagų įsisavinimas, taip pat vėžio gydymo būdai (chemoterapija ir pan.) vėlgi duoda tam tikrus simptomus. Trečias etapas vyksta tuomet, kai pacientas pasveiksta ir svarbu rūpintis, kad vėžys neatsinaujintų arba sumažėtų rizika jam atsinaujinti – tai vėlgi priklauso nuo to, koks vėžys, kokia forma. Tada maitinimosi taisyklės tampa panašesnėmis į tas, kurios yra skirtos vėžio prevencijai, jeigu pacientas gali jas pritaikyti, tada gali sekti tas, kurios yra labiau prieinamas“, – tikino dietologė.

„Visi poveikiai žmogaus gyvenimo eigoje sumuojasi ir kai kalbame apie vėžį, o apie vėžį dažniausiai kalbame kaip apie vyresnio amžiaus žmonių ligą, tų poveikių yra pačių įvairiausių: oro tarša, mityba, taip pat turi įtakos saulės spinduliuotė“, – laidoje taip pat pridūrė G.Smailytė.

Mitybos mitai

Tiesa, yra ir mitų, kuriais žmonės vis dar tiki, tačiau jie tikrai nėra teisingi.

„Yra labai daug mitų. Labai dažnai žmonės, kurie bijo ir vengia cukraus, pradeda vengti ir sveikojo cukraus, sveikų angliavandenių, kurie yra vaisiuose, daržovėse, nes tikima, kad ten daug cukraus, bet ten cukrus yra naudingas, jo mūsų organizmui reikia. Dar vienas mitas yra susijęs su daržovių valgymu, neva valgydami vien daržoves sustiprinsime imunitetą. Vėlgi galime sakyti, kad tai, kas yra jau per daug sveika, pasidaro nebesveika. Organizmui reikia įvairių maisto medžiagų. Taip pat nereikia pamiršti, kad gali būti gretutinių susirgimų. Tai nereiškia, kad žmogus, sergantis vėžiu, daugiau neturės kitų ligų. Gali būti tam tikri skrandžio sutrikimai, padidintas cholesterolis“, – atsakė dietologė.

Paklausus, ką pirmiausia išmestų iš šaldytuvo, jeigu ten rastų, dietologė įvardijo perdirbtus maisto produktus.

„Pirmiausia reikėtų vengti perdirbto maisto – kuo labiau. Visas perdirbtas maistas turėtų būti kuo rečiau vartojamas, reikia skaityti etiketes, kad maiste nebūtų tų vadinamųjų transriebalų, kurie gali būti margarino sudėtyje. Sveikas maitinimasis ir gyvenimo būdas užima gana daug laiko, nes tuomet maistą kuo dažniau reikėtų gaminti namuose. Kalbant apie maisto įvairovę, dažniausiai pas mus suprantama taip, kad norint sveikai maitintis pirmiausia reikia kažko atsisakyti.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(15)
Reitingas
(-5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Pocytė Agnė Vasiliauskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(2)
16(0)
15(0)
13(1)
12(0)
10(0)
Savaitės
78(9)
70(4)
68(4)
64(2)
Mėnesio
168(16)
135(2)
105(1)
84(3)