Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Tai, kas vyksta, tik pati pradžia? Jeigu padėtis nepasikeis, sulauksime dar žiauresnių pandemijų

2020-04-23 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (275)
    Share

Kol kas tiksliai nežinoma, ar dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių nusinešusios naujojo koronaviruso pandemijos šaltinis buvo šikšnosparniai, ar pangolinai, bet viena aišku – didžiulę sumaištį atnešusi liga atėjo iš gyvūnų pasaulio.

Sąlygas žmonėms užsikrėsti nuo gyvūnų sukūrė žmonių veikla, o specialistai perspėja, jog ateityje galima tikėtis ir kitų panašaus pobūdžio pandemijų, jeigu padėtis nepasikeis. Ligos, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų, vadinamos zoonozėmis.

Tokios ligos toli gražu nėra naujiena. Pavyzdžiui, prie zoonozių priskiriama tuberkuliozė, pasiutligė, toksoplazmozė, maliarija ir daugelis kitų susirgimų.

Kaip nurodo Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa (JTAP), 60 proc. žmonėms būdingų užkrečiamųjų ligų yra kilusios iš gyvūnų.

Tarp „naujai iškilusių“ ligų, tokių kaip Ebolos karštligė, ŽIV/AIDS, paukščių gripas, Zikos virusinė infekcija arba ūmus kvėpavimo takų sutrikimas (SARS), sukeliamas kitokio tipo koronaviruso, zoonozės sudaro apie 75 procentus.

„Zooninių ligų atsiradimas dažnai siejamas su aplinkos pokyčiais arba ekologiniais sutrikdymais, kaip antai: intensyvėjantis žemės ūkis ir žmonių gyvenviečių plėtra arba brovimasis į miškų ir kitokias buveines“, – sakoma 2016 metų JTAP ataskaitoje.

„Aplinkos pokyčius paprastai lemia žmogaus veikla – pradedant pakitusia žemėnauda, baigiant klimato pokyčius“, – nurodoma dokumente.

Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio tyrimų instituto (INRAE) specialistė Gwenael Vourc'h taip pat sako, kad žmogaus veikla sudaro sąlygas patogenams peršokti nuo vienos rūšies ant kitos.

„Atsižvelgiant į žmonių populiacijos augimą ir vis intensyvesnį planetos išteklių naudojimą, naikinama vis daugiau ekosistemų ir dėl to daugėja kontaktų“, – aiškino ji.

Vienas svarbiausių veiksnių yra miškų naikinimas, plečiant žemės ūkio naudmenas ir intensyvinant gyvulininkystę.

Prijaukinti gyvūnai dažnai tampa „tiltu“ patogenui pereiti iš gamtinių populiacijų žmonėms. Gyvulininkystėje plačiai vartojami antibiotikai taip pat sudarė sąlygas išsivystyti šiems itin veiksmingiems vaistams atsparioms bakterijų atmainoms.

Urbanizacija ir buveinių fragmentacija taip pat smarkiai trikdo pusiausvyrą tarp rūšių, o šylant pasaulio klimatui ligas pernešantys gyvūnai gali būti priversti migruoti į naujas teritorijas.

Beprecedentis tempas

Manoma, kad naujasis koronavirusas praeitų metų pabaigoje pasklido iš laukinių gyvūnų turgaus vidurio Kinijos mieste Uhane.

Mokslininkų nuomone, jis atsirado šikšnosparniuose, bet galėjo būti perduotas per kitą rūšį, pavyzdžiui, pangolinus – nykstančius gyvūnus, kurių mėsa ir žvynai kai kur Azijoje labai vertinami.

Vis dėlto tyrėjai dar neturi aiškaus atsakymo, kaip virusas persimetė žmonėms.

Aišku viena – kad šią pernašą paskatino žmonių veikla.

„Procesas, per kurį mikrobas – pavyzdžiui, virusas – iš tokių stuburinių kaip šikšnosparniai populiacijos perduodamas žmonėms, yra sudėtingas, bet skatinamas žmonių“, – sakė JT biologinės įvairovės ekspertų komisijos IPBES vykdomoji sekretorė Anne Larigauderie.

„Žmonės savo veiksmais sukuria galimybių mikrobams įgyti glaudesnį sąlytį su žmonių populiacijomis, – pridūrė ji. – Pasaulio gamtos pokyčių tempas per pastaruosius 50 metų neturi precedento per žmonijos istoriją, o svarbiausias tiesioginis gamtos pokyčių variklis yra žemėnaudos pokyčiai.“

Neskaitant dabartinio koronaviruso protrūkio, IPBES nurodo, kad zoonozės pasaulyje kasmet pareikalauja apie 700 tūkst. žmonių gyvybių.

Praeitą savaitę amerikiečių tyrėjų paskelbta studija, atlikta dar prieš naujojo koronaviruso protrūkį, rodo, kad trijų ketvirtadalių žmonėms nuo gyvūnų persimetusių virusų pirminiai šeimininkai buvo graužikai, primatai ir šikšnosparniai.

Tačiau naminiai gyvūnai taip pat perneša apie 50 proc. žinomų zoonozių sukėlėjų.

Kalbant apie nykstančius gyvūnus, ši studija rodo, kad žmonėms daugiausiai virusų perduoda rūšys, kurių „populiacijos silpsta dėl per didelio naudojimo arba buveinių nykimo“.

Kalifornijos universiteto veterinarijos mokyklos tyrėja Christine Johnson, studijos pagrindinė autorė, šį procesą sieja su žmonių pastangomis „keisti gamtovaizdį““.

„Be to, tai didina kontaktų tarp žmonių ir laukinių gyvūnų dažnį bei intensyvumą, sukuriant tobulas sąlygas virusų pernašai“, – sakė ji.

„Pasaulinė tragedija“

Pasak A. Larigauderie, šis koronaviruso protrūkis gali būti tik ledkalnio viršūnė.

„Stiprėjančios žemėnaudos pokyčių tendencijos kartu su stiprėjančiomis prekybos ir tarptautinių kelionių tendencijomis, kaip prognozuojama, lems pandemijų dažnėjimą ateityje, – sakė ji. – Būtini transformuojantys pokyčiai, kad būtų rastas sprendinys šiai pasaulinei tragedijai.“

G. Vourc'h irgi pasisako už sisteminį atsaką.

„Neskaitant būtiniausio atsako į kiekvieną epidemiją, privalome galvoti apie savo modelį... iš naujo apmąstyti savo ryšį su gamtinėmis ekosistemomis ir jų teikiama nauda“, – pabrėžė ji.

2016 metų JTAP ataskaitoje akcentuojama, kad „ekosistemų tvarumas suteikia pagrindą žmonijos sveikatai ir vystymuisi“, taip pat nurodoma, kad jau esama veiksmingų strategijų, leidžiančių valdyti mažiausiai dėmesio sulaukiančias zoonozes. Vis dėlto pagrindinis stabdys atrodo esantis „investicijų stygius“.

86 metų Jane Goodall didžiąją savo gyvenimo dalį pašventė gyvūnų tyrimams ir apsaugai, ypač rūpindamasi šimpanzių populiacija Tanzanijoje. Ji atvirai kalba, kam tenka kaltė dėl dabartinės sveikatos apsaugos krizės.

„Buvo prognozuota, kad taip nutiks – ir tai nutiks vėl, kol išmoksime pamokas“, – perspėja britė primatų tyrėja.

„Būtent mūsų nepagarba gamtai ir gyvūnams, su kuriais turėtume dalytis mūsų planeta, sukėlė šią pandemiją“, – pridūrė J. Goodall.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
33(3)
31(7)
25(9)
23(2)
19(3)
15(0)
13(1)
Savaitės
62(9)
Mėnesio
647(32)
262(38)
149(17)
118(28)