Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Gydytoja patarė, ką karantino metu kas rytą reikėtų atlikti kiekvienam

2020-04-30 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (55)
    Share

Karantino metu, kai sporto salės uždarytos ir rekomenduojama vengti bet kokio kontakto su svetimais žmonėmis, dažniausias fizinis aktyvumas yra vaikščiojimas maršrutu sofa – šaldytuvas – lova. Kaip fizinį aktyvumą išlaikyti ir per karantiną, laidoje „Sveiki! Su gydytoju Morozovu“ pasakojo gydytoja reabilitologė Brigita Paulienė.

Be kasdienės mankštos – mąstyti bus daug sunkiau

Pasak gydytojos, žmogaus prigimtinė funkcija, kurią privaloma išlaikyti, yra vaikščiojimas. Nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių per dieną – privaloma. Kai žmogus eina, juda visi kaulai ir raumenys, taip pat ir visi vidaus organai.

Dėl to ir rytinė mankšta itin svarbu. Beje, 10 tūkstančių žingsnių turėtų būti nueinami ne namuose trepsint. Geriausia – išeiti į kiemą, jei tik galima. Tai svarbu todėl, kad žingsniuoti reikia plačiais žingsniais ir mosikuojant rankomis, kad judėtų visas kūnas.

„Ėjimas yra nuostabi gydomoji mankšta visiems negaluojantiems su sąlyga, kad jie taip darys be skausmo ir kvėpuodami per nosį ir pilvu“, – kalbėjo B. Paulienė.

Kaip teigė gydytoja, sėdint karantine ir nejudant reikia baimintis ne tik dėl priaugto svorio. Tačiau net ir mėnuo nejudėjimo ir fizinio pasyvumo mūsų kūnui jau yra praradimas. Nekalbant apie tai, jei nejudėsime du mėnesius.

„Visi, kurie buvo sveiki, linkiu, kad ir iki šiol tokiais liktų. Visi, kurie sportavo, labai gerai jaučia, kad net ir savaitės pertrauką. Dėl to kiekvieno atsakomybės klausimas, kaip jis nori jaustis po mėnesio“, – sakė gydytoja.

Sportuojant išsiskiria endorfinai, žinoma, tik tada, jei žmogus pats nori judėti. Išsiskyrę endorfinai gerina nuotaiką.

„Norėčiau patarti mokytojams, kurie veda pamokas su vaizdu ir garsu virtualiai, kad per pamoką mokiniams lieptų pajudėti. Kitaip jie tos informacijos neįsisavins, nes smegenis jos priimti bus tiesiog nepajėgios“, – pasakojo pašnekovė.

Ta pati taisyklė galioja ne tik mokiniams – reikėtų nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių per dieną, kad galėtume normaliai mąstyti ir dirbti.

Judėti galima ir namuose

Tačiau kaip visą tai padaryti karantino sąlygomis? Gydytoja duoda pavyzdį iš savo studentiškų laikų. Pasak jos, normalus žingsnis norint išjudinti visą kūną yra metras. Todėl net ir mažame studentiškame kambaryje galima nužingsniuoti sparčiais dideliais žingsniais 10 tūkstančių. Beje, ir vaikščioti reikia taip, kad nugara šiek tiek sušlaptų, tačiau ne taip smarkiai, kad veidas pamėlynuotų.

„Jei kažkam jau po kelių minučių sunku, tai pradėkime tokiu tempu nuo 5, vėliau 10, vėliau 15 minučių. Kai pusę valandos tokiu tempu vaikščioti nesunku, aš jau sveikinu“, – sakė Brigita Paulienė.

Svarbu prisiminti 3 dalykus vaikštant: taisyklingą žingsnį, tempą ir kvėpavimą. Bet kuris norintis pabandyti turėtų užsidėti rankas ant šonkaulių.

„Plaučiai yra krūtinės ląstoje po šonkauliais. Reiškia, šonkauliai turi judėti. Bet kuris, norintis pabandyti, turėtų uždėti delnus ant šonkaulių ir įkvėpti taip, kad šonkauliai delnus pakeltų, juosmuo tuo metu išsiplėstų. Ir vaikščioti reikėtų tuo tempu, kuriuo einant juda pilvas, o ne pečiai“, – patarė gydytoja.

Kaip sako pašnekovė, sveikas judėjimas vyksta būtent tada, kai kvėpuojama taisyklingai. Pagrindinė taisyklė – nugara turi sudrėkti, bet veidas neturi pamėlynuoti.

Tačiau pasitaiko ir klaidų. Pirma ir labai dažna, kaip sako pašnekovė, tai nepadarytas apšilimas. Taip pat ėjimas turėtų būti su tam tikru pasisukimu, dėl to prieš einant būtina prasukti visus sąnarius.

Antra klaida – eiti vaikščioti be tempimo pratimų.

Karantino metu žmonės nebegali atlikti gydomųjų mankštų pas gydytojus, todėl padėti turi patys sau namuose. Vis dėlto tai įmanoma. Gydytoja pataria – pradėkite nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, prasukite sąnarius. Beje, sukti reikia ne tik nugarą, tačiau ir čiurnas, riešus ir t.t.

„Įtampa nervuose sumažės, kai bus daroma be skausmo. Jei žmogus surakintas ir jam sunku net keltis, žmogus turėtų atsigulti pagal galimybes ant nugaros ir padaryti tempimo pratimus. Viena koja sulenkta, kita ištiesta, pakėlė, kiek neskauda, palaikė 30 sekundžių ir nuleido. Svarbiausia – kiek neskauda“, – sakė gydytoja.

Labai svarbu viską daryti savo tempu ir neperspausti. Kasdien privalu prajudinti visus sąnarius ir tik tada stuburą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(6)
30(0)
23(1)
19(0)
19(0)
18(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
80(5)
76(3)
74(0)
72(2)
Mėnesio
176(1)
131(0)
128(0)
116(32)
108(1)