Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Susirgti odos vėžiu gali bet kas, o kas keturias minutes nuo jo miršta žmogus

2020-05-05 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (330)
    Share

Kasmet pirmąjį gegužės pirmadienį visa Europa mini euromelanomos dieną. Pasaulyje nuo odos vėžio kas keturios minutės miršta žmogus, todėl neatsitiktinai Lietuvoje jau trylika metų organizuojama kampanija, skirta kovai su šia liga.

Melanoma atsiranda dėl nevaldomo ląstelių, vadinamų melanocitais, augimo ir dauginimosi. Šia liga susirgti gali bet kas, tačiau rizika padidėja, jeigu šeimoje jau yra buvę melanomos atvejų. Metastazavusi melanoma gana reta liga, tačiau jos pasekmės ligoniui gan liūdnos. Palyginus su kitomis vėžio rūšimis, melanoma serga jauni žmonės: net 20% visų atvejų sudaro 15-39 metų amžiaus žmonės.

Kaip pastebi gydytoja dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, odos vėžys gali atsirasti bet kokiame amžiuje, todėl kasmet visame pasaulyje gegužės mėnuo yra skirtas priminti šios ligos pavojingumą ir riziką.

„Jeigu turite didesnę riziką, šeimoje yra sirgusiųjų odos vėžiu, jeigu esate daug kartų nudegęs ir šviesios odos – be abejo reikėtų kreiptis į gydytojus. Ypač jeigu jums yra virš 35-erių metų, tai kartą per metus reikėtų pasitikrinti visus apgamus. Piktos, agresyvios melanomos yra būtent tokios – atsiranda iš niekur sveikoje odoje, auga greitai ir jų mes labiausiai bijome. Kartais melanoma gali atsirasti net per savaitę. Jeigu net mažas įtarimas, kad kažkas ne taip, reikia kreiptis į specialistus“, – teigia Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, gydytoja dermatovenerologė, Inovatyvios dermatologijos centro vadovė, med. m. dr. prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Melanoma gali išaugti iš pakitusio apgamo arba bet kur sveikoje odoje. Tipiška šios ligos pradžia – nedidelė, tamsiai ruda ar juoda dėmelė odoje arba greitai kintanti apgamo išvaizda, jo forma, spalva, dydis. Jeigu melanoma pradeda skverbtis gilyn į odą, ji gali niežėti ir kraujuoti. Dažniausiai nuo melanomos galima apsisaugoti, o anksti nustačius ligą – ją pilnai išgydyti. Nediagnozuota ir negydoma melanoma gali išplisti į kitas kūno dalis ar organus, kaip kepenis, plaučius, kaulus, net smegenis.

„Kuo anksčiau melanoma yra diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus pagydyta ir pacientas pasveiks. Gydymą mes turime modernų, daug efektyvesnį nei jis buvo prieš dešimt metų. Melanomos gydyme mes daug dažniau taikome nebe chemoterapinį gydymą, o renkamės taikinių terapiją ar imunoterapiją. Pastaroji būtent ir yra nukreipta į mūsų organizmo imuninio atsako skatinimą, kuris vaistų pagalba pats savarankiškai ima kovoti su vėžinėmis ląstelėmis“, – sako NVI klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas, gydytojas onkologas chemoterapeutas med. m. dr. Vincas Urbonas.

Gydytojai vienbalsiai tvirtina, jog šiandien melanomos gydymas yra smarkiai pažengęs į priekį. Net ir metastazavusių melanomų gydyme yra gerų naujienų: jas galima gydyti taikant taikinių terapiją ar imunoterapiją.

Visiems pacientams yra atliekamas genetinis tyrimas, ieškant BRAF geno mutacijos. Jei ji yra randama – taikinių terapija bus veiksminga. Mutavęs BRAF genas skatina nekontroiliuojamą vėžinių ląstelių dalijimąsi, o taikinių terapija slopina BRAF baltymą, signalizuojantį melanomos ląstelėms nekontroliuojamai dalytis ir augti. Pasak gydytojų, net 40-50% odos melanomų atvejų yra būdinga BRAF geno mutacija.

„Gydymo būdą skiriame pagal genų mutacijos nustatymą, o jis pasitaiko kas antram odos melanoma sergančiam pacientui. Šie pacientais kaip ir priklauso tai geresnei rizikos grupei, nes turi daugiau gydymo galimybių, kaip taikinių terapija, imunoterapija. Tiems, kurie neturi tos genų mutacijos, mes galime pasiūlyti tik imunoterapiją“, – teigia med. m. dr. V. Urbonas.

Moderniomis technologijomis džiaugiasi ne tik onkologai, bet ir gydytojai dermatologai. Jų kasdienybę taip pat ženkliai palengvina naujos kartos aparatai, įranga, leidžianti dar nuosekliau ištirti paciento kūną, apgamus, greičiau nustatyti galimas patologijas.

„Šiai dienai mokslas tikrai pažengęs, o inovacijos žengia koja kojon kartu. Tai yra didžiulė pagalba gydytojams dermatologams. Šiandien jau turime skaitmeninę įrangą, skaitmeninius dermatoskopus, su kuriais gali ne tik pažiūrėti apgamą, įvertinti, bet ir dirbtinio intelekto pagalba aparatas gali aptarti, tai ką matai ir, be abejo, visą informaciją archyvuoti. Džiaugiamės ir įranga, leidžiančia skenuoti viso kūno odą, jog galime nufotografuoti visus paciento apgamus ir juos sekti, stebėti“, – sako prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(1)
44(0)
40(9)
27(3)
25(0)
19(0)
18(8)
12(3)
11(2)
Savaitės
78(9)
68(4)
66(4)
62(2)
Mėnesio
168(16)
134(2)
104(1)
84(3)