Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Antrosios koronaviruso bangos gali ir nebūti: virusologė pasakė, nuo ko tai priklausys

2020-05-10 (0) Rekomenduoja   (-2) Perskaitymai (330)
    Share

Kada galime sulaukti antrosios koronaviruso bangos ir kaip tam ruoštis? Apie tai laidoje „Delfi Rytas“ pasakojo Kembridžo universiteto doktorantė, virusologė Ingrida Olendraitė.

Antrosios bangos galbūt ir nebus

Skaičiai Lietuvoje nuteikia teigiamai, Italijoje atvejų taip pat mažėja. Pašnekovės paklausus, ar jau galime teigti, kad pirmoji koronaviruso banga mažėja, I. Olendraitė atsakė, kad priklauso nuo to, apie kokią šalį kalbėsime, bet Lietuvoje ši banga tikriausiai mažėja.

„Kada ateis antroji viruso banga ir kokio stiprumo ji bus, priklausys nuo pačių žmonių elgesio ir to, kiek viruso dar yra tarp mūsų. Tikriausiai rudeniui reikia ruoštis, o gal tos bangos ir išvis nebus, nes jau išmokome tvarkytis ir priimti, jau žinome, kas tas virusas yra ir kaip su juo elgtis“, – sakė virusologė.

Pasak pašnekovės, kaip kavinių, kirpyklų atidarymas paveiks statistiką ir kiek dėl šių veiksmų išaugs naujų atvejų, pamatysime maždaug už savaitės, nes užsikrėtus reikia maždaug 7 ar daugiau dienų, kad pasireikštų simptomai.

Kaip teigia I. Olendraitė, nors ir norisi kuo greičiau atlaisvinti karantiną, bet tarp įvairių atlaisvinimų reikėtų išlaikyti tam tikrus laiko tarpus.

„Jei tarp įvairių atlaisvinimo priemonių būtų palikti didesni laiko tarpai, būtų aiškiau, kas sukėlė atvejų padidėjimą. Galbūt tai dėl to, kad žmonės labiau pavargo nuo karantino ir nebesilaiko jo, ar dėl to, kad atidarėme kavines ir parduotuves. Mano nuomone, su atidarytomis parduotuvėmis ir kavinėmis viskas turėtų būti gerai, nes žmonės saugosi“, – kalbėjo pašnekovė.

Apie 40 proc. žmonių simptomų nejaučia

Virusologė patikina – į lauką išeiti tikrai galima, tik reikia laikytis atstumo, taip pat dėvėti kaukę.

Iš pradžių kalbėta, kad pagrindinis koronaviruso simptomas yra pakilusi temperatūra bei sausas kosulys. Vėliau pradėta kalbėti apie skonio ir kvapo praradimą, dabar vis dažniau girdime, kad vienas iš koronaviruso simptomų gali būti bėrimai.

Pašnekovė primena, kad kai kuriems žmonėms pasireiškia ir viduriavimas, bet tokių atvejų fiksuojama labai nedaug – maždaug iki 5 procentų.

„Apie 40 proc. žmonių gali išvis nejausti jokių simptomų“, – kalbėjo I. Olendraitė.

Kaukių nenešioja, bet laikosi atstumo

Virusologė pasakoja, jog šiuo metu laboratorijoje, kurioje dirba, mokslininkams eiti neleidžiama, išskyrus tiems, kurie tiria koronavirusą.

„Nors pati dirbu su virusais Jungtinėje Karalystėje, bet šiuo metu į laboratoriją mūsų neleidžia, nes nedirbu su koronavirusu. Visas universitetas stengiasi sumažinti kiek įmanoma labiau žmonių apsilankymą universitete, todėl prašėme visų studentų, kurie gali, važiuoti namo, – sakė I. Olendraitė.

– Iš namų pradėjome dirbti labai anksti, tada dar atėmė įėjimo kortelę, kad tikrai niekas nevaikščiotų ir nesibūriuotų, nes mokslininkai tikrai yra tokie žmonės, kurie, jei tik galėtų, įlįstų į laboratoriją.“

Todėl šiuo metu, Kembridžo laboratorijoje, kurioje ir dirba pašnekovė, norint užsiimti savo projektu reikia prašyti leidimo. Tiesa, juos gali gauti tik tie, kurie tiria koronavirusą. Kitiems, norint grįžti į darbą, reikės dar šiek tiek palaukti.

Virusulogės paklausus, kokia padėtis šiuo metu Kembridžo apylinkėse, pašnekovė atsakė, kad visi į situaciją reaguoja pakankamai normaliai.

„Žmonių gatvėse yra, Kembridžo apylinkėse kaukių žmonės beveik nenešioja, tačiau visi labai rimtai laikosi atstumo, vaikšto po vieną ar du. Visuose prekybos centruose padarytas vienos krypties vaikščiojimas tarp lentynų, taip išvengiant susibūrimo“, – kalbėjo I. Olendraitė.

Pašnekovės teigimu, net ir paprasta medžiaginė kaukė sudaro tam tikrą barjerą ir bent šiek tiek sugeria oro lašelius. Vis dėlto yra ir blogų kaukės savybių.

„Kaukės padeda, bet tai nėra panacėja, kuri išsprendžia problemą. Be to, žmonės vis tiek pasikrapštys nosį, prisilies, todėl nėra taip, kad jos visiškai apsaugo. Dėl to iš pradžių ir pati PSO jų nelabai rekomendavo, – sakė pašnekovė.

– Jei su kauke vaikštome visą dieną, joje susidaro daug virusų, vėliau ta kaukė liečiama, galbūt neišplaunama, todėl reikia tą vertinti atsargiai. Bet privalumas yra tas, kad tie, kurie neturi įpročio čiaudėti ar kosėti į alkūnę, kaukė nuo to šiek tiek apsaugos.“

Paklausus pašnekovės, kaip mano, ar pasaulis ko nors išmoks po pandemijos, I. Olendraitė atsakė, kad reikia tikėtis, jog žmonės nepamirš dažniau plauti rankų. Taip pat davė pavyzdį, kaip tai padeda apsisaugoti ir nuo gripo.

„Gripo pandemijos metu buvo stebima, kad žmonės bent du kartus per dieną su muilu nusiplautų rankas. Tarp šių žmonių, kurie buvo stebimi, kad plautų rankas, susirgimų buvo 47 proc. mažiau nei tarp tų, kurie nebuvo stebimi dėl rankų plovimo“, – sakė virusologė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(-2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Pocytė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(1)
44(0)
40(9)
27(3)
25(0)
19(0)
18(8)
12(3)
11(2)
Savaitės
78(9)
68(4)
66(4)
62(2)
Mėnesio
168(16)
134(2)
104(1)
84(3)