Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Susirgus užpuola nuovargis, apatija, lengva depresija ir dingsta apetitas: iki šiol galvota, kad tai šalutinis ligos poveikis, bet pasirodo, tiesa yra visai kitokia

2020-05-11 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (440)
    Share

Visi žinome, kaip jaučiamės susirgę. Sirgdamas žmogus jaučiasi pavargęs, šiek tiek apimtas depresijos, turintis mažesnį apetitą nei įprastai, jį lengviau supykina ir žmogus būna jautresnis skausmui bei šalčiui.

Tai, kad susirgus atsiranda tam tikri psichologiniai ir elgesio pakitimai, nėra naujiena. Kalbant medicininiais terminais, negalavimo simptomai apima tam tikrus pojūčius, kurie juntami susirgus. Gyvūnų elgesio specialistai ir neuroimunologai naudoja terminą „ligos elgesys“, kad apibūdintų elgesio pokyčius, kuriuos sukelia liga.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai į šiuos simptomus žiūri tarsi į nemalonų šalutinį ligos poveikį. Tačiau pasirodo, šie pokyčiai gali būti kovos su infekcija dalimi.

Mokslininkai šiuos pojūčius, patiriamus sergant, vadina „nuovargiu-apatija“ (angl. lassitude). Ir tai yra svarbi dalis to, kaip žmogaus organizmas kovoja siekdamas įveikti ligą.

Žmogaus imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmų rinkinys, kuris padeda slopinti ir įveikti organizmus – tokius kaip bakterijas, virusus ir parazitines kirmėles, kurie sukelia infekciją.

Tiesa, imuninės sistemos aktyvavimas iš organizmo reikalauja didelio kiekio energijos. Tai sukelia eilę problemų, kurias smegenys ir organizmas privalo išspręsti, kad su infekcija galėtų kovoti efektyviai. Iš kur atsiranda ši papildoma energija? Ką reikėtų daryti, norint išvengti dar daugiau infekcijų ir sužeidimų, kurie padidintų imuninės sistemos energijos poreikį?

Karščiavimas yra svarbus imuninės sistemos atsakas į infekcijas, tačiau kūno temperatūros pakėlimas reikalauja labai daug energijos. Ar galima kažką padaryti, kad būtų sumažintos šios energijos sąnaudos?

Valgyti ar nevalgyti – tai yra pasirinkimas, kuris nulemia organizmo kovą su infekcija. Viena vertus, maistas suteikia organizmui energijos, o kai kuriuose maisto produktuose yra medžiagų, kurios padeda pašalinti patogenus. Tačiau maistui virškinti taip pat reikalinga energija, dėl ko visi ištekliai yra atimami iš imuninės sistemos. Be to, vartojant maistą kyla rizika kartu su maistu gauti dar daugiau patogenų. Tad ką reikėtų valgyti sergant ir kiek?

Mes, žmonės, sirgdami esame labai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. Ką reikėtų daryti, norint sulaukti šeimos narių ir draugų pagalbos sergant? Mokslininkai mano, kad žemiau išvardinti pokyčiai, įvykstantys susirgus, padeda šias problemas išspręsti automatiškai:

  • Nuovargis sumažina žmogaus fizinį aktyvumą, tokiu būdu tausojant energiją imuninei sistemai;
  • Padidėjęs jautrumas pykinimui ir skausmui sumažina riziką pasigauti daugiau infekcijų ir sužeidimų, kurie tik dar labiau apkrautų imuninę sistemą;
  • Padidėjęs jautrumas šalčiui verčia ieškoti šilumos šaltinių ir rengtis šilčiau, kad organizmui pačiam nereikėtų kelti temperatūros;
  • Apetito pokyčiai ir kitokio maisto rinkimasis verčia valgyti (arba nevalgyti) taip, kad organizmui būtų padedama kovoti su infekcija;
  • Liūdesio, depresijos ir apailėtinumo jausmas duoda signalą šeimos nariams ir draugams, kad jums reikia pagalbos ir paramos.

Žinoma, visi šie pokyčiai priklauso nuo konteksto. Šį straipsnį skaitantys tėvai tikriausiai žino tą jausmą, kai apima ligos pojūtis, tačiau jo stengiamasi nepaisyti, nes reikia rūpintis vaikais. Atrodo logiška mažiau valgyti maisto, kad prioritetas būtų teikiamas imuninei sistemai, kai ji turi pakankamai energijos išteklių, tačiau būtų neproduktyvu vengti maisto, kai sergantis žmogus atsiduria ties badavimo riba.

Tad kaip organizmas sukelia šiuos naudingus pokyčius, reaguodamas į infekciją?

Turimi įrodymai demonstruoja, kad žmonių organizmai turi reguliuojančią programą, kuri laukia, tyrinėja požymius, kurie pasireiškia organizmui pasigavus infekciją. Kai ši programa aptinka infekcijos požymius, ji siunčia signalus įvairiems funkciniams mechanizmams smegenyse ir organizme. Šie savo ruožtu pakeičia savo darbą taip, kad būtų naudingi kovojant su infekcija. Šie visi pokyčiai kartu ir sukelia liguistumo jausmą.

Tokią koordinuojančią programą mokslininkai vadina emocija – pakitusią apdorojimo programą, kuri aptinka tam tikros pasikartojančios situacijos požymius. Kai susiklosto tam tikra situacija, emocija koordinuoja svarbų elgesį ir psichologinius mechanizmus, padedančius spręsti iškilusią problemą.

Įsivaizduokite, kad einate mišku ir galvojate, kad esate vieni, tačiau staiga išgąsdina garsai, sufleruojantys apie netoliese esantį didžiulį gyvūną. Jūsų akių vyzdžiai išsiplečia, klausa ima gaudyti kiekvieną, net ir mažiausią garsą, širdies ir kraujagyslių sistema ima dirbti stipriau – kadangi organizmas pasiruošia bėgti arba gintis. Šiuos koordinuotus psichologinius ir elgesio pokyčius sukelia viduje slypinti emocinė programa, kuri reaguoja į tai, ką jūs tuo metu laikote baime.

Kai kurios koordinuojančios programos puikiai veikia kartu su įprastais pojūčiais, kurie sudaro emociją. Tuo tarpu kitos programos turi funkcijas, kurių įprastai nelaikome „emocinėmis“.

Kai kurie psichologai mano, kad šios „emocijos“ evoliucionavo kaip atsakas į nustatytas situacijas, kurios reguliariai įvykdavo evoliucijos metu ir paveikdavo išgyvenimo ar reprodukcinius mechanizmus.

Toks mąstymas padėjo mokslininkams suprasti, kodėl tam tikros emocijos apskritai egzistuoja ir kaip jos veikia. Pavyzdžiui, patogeno pasibjaurėjimo programa aptinka požymius, kurie praneša apie netoliese esančią infekciją. Įsivaizduokite, kad užuodžiate išmatų tvaiką – pasibjaurėjimo emocija koordinuoja jūsų elgesį ir psichologiją taip, kad būtų išvengta rizikingo darinio.

Dar vienas pavyzdys yra gėdos emocija, kuri ieško požymių, kad kažką padarėte tokio, dėl ko jūsų socialinės grupės nariai gali jus nuvertinti. Kai aptinkate tokius požymius, kaip antai artimas žmogus ima priekaištauti dėl to, kad jį įskaudinote, gėdos jausmas padeda pritaikyti psichinį žemėlapį ir suprasti, kas verčia kitus jus nuvertinti. Ateityje jūs galite imti vengti gėdą sukeliančių veiksmų.

Visa tai turi ne tik teorinės, bet ir praktinės naudos. Žvelgiant iš medicininės pusės, yra naudinga žinoti, kada nuovargis atlieka savo darbą – ir kai jis neveikia. Sveikatos priežiūros specialistai tokiu atveju gali geriau atskirti, kada jiems reikia įsikišti į tam tikras nuovargio dalis, o kada ne.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
34(0)
21(6)
19(3)
17(2)
13(0)
12(0)
Savaitės
134(21)
79(1)
68(3)
66(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)