Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Lietuva išvengė blogiausio scenarijaus, bet tai, kas prasidėjo dabar, gali situaciją pakeisti labai greitai

2020-05-31 (0) Rekomenduoja   (-11) Perskaitymai (440)
    Share

Po ilgo laiko Lietuvoje vėl galime išvysti seniai matytus vaizdus – kavines, kuriose piko metu sunku gauti staliukus, didžiąsias miestų aikštes, pilnas besišnekučiuojančių žmonių, o savaitgalio vakarais – sausakimšas gatves, pro kurias kartais sunku net praeiti. Tačiau karantinas dar tęsiamas, o apie naujus koronaviruso atvejus išgirstame kasdien. Ar toks greitas lietuvių atsipalaidavimas nesukels antros staigios koronaviruso bangos? Apie tai kalbėjome su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi Mindaugu Stankūnu ir profesoriumi Alvydu Laiškoniu.

Nežinome, kaip virusas paplitęs visuomenėje

Gydytojas infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis taip pat pastebėjo, kad pastaruoju metu daugybė žmonių pamiršo, jog karantinas Lietuvoje dar toli gražu nesibaigė.

„Rizika tikrai yra. Žmonės praktiškai nesilaiko visų karantino nurodymų, tai čia visko gali būti. Tikrai ir aš pastebėjau, kad paskutiniu metu žmonių banga tiesiog plūstelėjo, visas savaitgalis Lietuvoje buvo labai laisvas – be jokių įsipareigojimų sau ir kitiems“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Pasak profesoriaus, ar sulauksime antrosios viruso bangos rudenį, priklausys nuo to, kokį imunitetą visuomenė įgavo šiuo metu.

„Tai priklauso nuo to, kiek dabar yra persirgusių. Dabar kaip tik pradedami epidemiologiniai tyrimai, kurie turėtų parodyti, kiek Lietuvoje yra persirgusių koronavirusu, juk yra persirgusių ir besimpomėmis formomis. Nė viena šalis dar neturi patirties šioje srityje, todėl pasakyti, bus antra banga ar ne, labai sunku. Tačiau virusinės ligos dažniausiai pasireiškia bangomis ir kartojasi“, – perspėjo gydytojas infektologas.

Taip pat profesorius pamini ir tai, kad tiksliai nežinome, kaip virusas iš tiesų paplitęs visuomenėje.

„Manau, kad ramiai tikrai negalime būti. Tai, kas vyksta ligoninėse, yra testuojama ir labai greitai išaiškinama, taip pat ir visi kontaktai. O tai, kas vyksta visuomenėje, išaiškinama labai sunkiai. Man nelabai malonu, kad yra įvestos testavimo kvotos. Kuo mažiau testuojame, tuo daugiau galime praleisti besimptomėmis formomis sergančių žmonių, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.

– Visą laiką visuomenėje atrandame žmones, kurie, atrodo, kontaktų su niekuo neturėjo. Ir tie, kuriuos jūs išvardijote, registruotus koronaviruso atvejus prekybos centruose, jie atsiranda, nes tarp jų buvo sergančiųjų besimptomėmis formomis. Ir rajonuose, manau, turime žmonių, kurie serga besimptomėmis formomis. Todėl dabartiniu metu, mano galva, testavimas turėtų būti didesnis ir platesnis, nes kuo daugiau tirsime, tuo daugiau išaiškinsime.“

Todėl šiuo metu dažnai girdimas teiginys, jog Lietuvoje COVID-19 ligos plitimas yra tik židininis – tikrai neturėtų mūsų raminti. Pasak profesoriaus, užsikrėtimo atvejai iš šių židinių labai greitai gali persikelti ir į visuomenę.

Su įvežtiniais atvejais kurį laiką turėsime susitaikyti

Atlaisvinus karantino sąlygas ir leidus gyventojams labiau judėti ne tik šalies viduje, tačiau ir už jos ribų, pradėjome dažniau girdėti apie naujus įvežtinius atvejus. Prof. A. Laiškonio teigimu, tokių atvejų daugėjimo reikia tikėtis ir toliau.

„Įvežtiniai atvejai tikrai bus ir toliau. Šalys įvairiose vietose atidaro oro uostus. Žmonės ir toliau cirkuliuos. Jau dabar įvežtinių atvejų turime, ir kitos šalys turi. Jie vis atsiras, nes ne visada mūsų atliekamas temperatūros pamatavimas nurodo, kad žmogus yra neužsikrėtęs. Jis gali neturėti visai jokių simptomų, bet po kelių dienų paaiškėja, kad jis užsikrėtęs, – kalbėjo infektologas.

– Visas palengvinimas ir komunikacija, susisiekimas tarp žmonių, savaime suprantama, vėl atveš naujų atvejų.“

Pasak gydytojo infektologo, į dabartinę situaciją reikėtų atsižvelgti dviem aspektais – medicininiu, dėl kurio pratęsiamas karantinas, ir ekonominiu, dėl kurio karantiną norima sušvelninti ar visai baigti. Dabar, pasak profesoriaus, labiau atsižvelgiama į ekonominę gerovę.

„Puikiai žinote Švedijos situaciją, kuri neskelbė jokio karantino ir kitų priemonių. Bet man tenka pabendrauti su ten esančiais lietuviais gydytojais – sergamumas ir mirtingumas šioje šalyje tikrai yra didelis. Čia kaip eksperimentinė šalis – ekonomika gal ir išsilaikys, bet mirtingumas yra labai didelis, įeina į pirmąjį penketuką. Labai panašiai yra ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Todėl, manau, kad šiuo metu dvi sistemos kovoja tarpusavyje – griežtesnis karantinas, kuris kenkia ekonomikai, tada ekonomika bando jį lengvinti ir uždirbti pinigus“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.

Kaip teigia gydytojas infektologas, jei Lietuvoje užsikrėtimų atvejų vėl daugės, bus aišku, kad priimti sušvelninimai dar buvo per daug ankstyvi. Tačiau iki to gali praeiti net pora mėnesių.

„Manau, tik vasaros pabaigoje, rudenį pamatysime, kaip mums sekėsi. Vasarą bus daugiau judėjimo, daugiau susitikimų. Dėl to taip pat gali kilti antroji banga, bet turi praeiti 3-4 mėnesiai po atlaisvinimų, – sakė prof. A. Laiškonis.

– Besimptomės formos yra sunkiai išaiškinamos, nuo jų užsikrečia kiti, taip pat, galimai, besimptomėmis formomis. Gali praeiti 3-4 savaitės kol nuo besimptomio užsikrės dar vienas besimptomis, o po jo tik bus simptomatika, kuri išryškės po gero mėnesio“.

Rizika vis dar didelė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas „Delfi“ sakė, jog dėl naujų karantino sušvelninimų užsikrėtimų atvejis dramatiškai išaugti neturėtų, tačiau tai nereiškia, kad galime būti ramūs.

„Rizika, kad užsikrėtimų vėl padaugės, tikrai yra. Kai kalbame apie infekcinių ligų protrūkius reikia prisiminti, kad kol yra sukėlėjas, tol rizika prasidėti naujoms infekcijos bangoms išlieka. Nusiraminimas galbūt gali būti tai, kad nauji atvejai yra židiniuose, todėl galime spėti, kad visuomenėje nešiotojų nėra daug. Bet, kad rizika yra padidėjusi, tai tikrai akivaizdu, – kalbėjo M. Stankūnas.

– Stebimas žmonių atsipalaidavimas iš vienos pusės yra gerai, nes lietuviai šių palengvinimų nusipelnė dėl pavyzdingos elgsenos karantino pradžioje. Tačiau kai kurių per didelis atsipalaidavimas šiek tiek neramina. Ypač neramina viešoje erdvėje vis pasigirstanti nuomonė, nuomonė, kad viskas yra gerai ir laikytis rekomendacijų nebereikia“.

Profesoriaus teigimu, vos prasidėjus pandemijai, lietuviai buvo gana smarkiai gąsdinami įvairiais galimais epidemijos scenarijais. Būtent dėl to šiuo metu išgyvename per didelio atsipalaidavimo bangą.

„Lietuvoje žmonės pamatė, kad ši koronaviruso banga mūsų šalyje praėjo pakankamai nesunkiai. Todėl dabar infekcijos grėsmė yra sumenkinama, dauguma pradėjo į problemą žiūrėti šiek tiek lengvabūdiškai. Gaunu ir iš pažįstamų įvairių klausimų – tai kur tas virusas, kodėl jo nėra? Manau, tai yra problema. Lietuva koronaviruso išvengė gana lengvai ir dėl to galime pasidžiaugti. Bet, kita vertus, žmonės pradėjo mąstyti, kad visas šitas reikalas yra per daug išpūstas. Todėl yra žmonių, kurie nebesilaiko rekomendacijų ar gyvena taip, tarsi nieko nebūtų. Tačiau galime pamatyti ir gerų pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, verslo organizacijos reikalavimų laikosi labai griežtai“, – sakė LSMU profesorius.

Dėl plitimo židiniuose visiškai ramūs būti neturėtume

Pasak M. Stankūno, pačios pandemijos pradžioje kai kurie politikai, visuomenės veikėjai gana nepamatuotai prognozavo įvairius scenarijus. Pavyzdžiui, kad Lietuvoje per pirmąją koronaviruso bangą mirs 2 tūkstančiai žmonių, o tūkstančiams reikės dirbtinės plaučių ventiliacijos.

„Kadangi pats dirbu su šiomis temomis, mes irgi skaičiavome, kas būtų, jei Lietuvoje pasikartotų Italijos atvejis. Tą darėme pačioje pandemijos pradžioje. Skaičiavome, kad balandžio mėnesio pabaigoje, jei Lietuvoje vyktų tas pats, kas Italijoje, turėjo būti 4,5 tūkstančio koronaviruso infekcijos atvejų. Tačiau abejojome, kad taip iš tiesų bus, nes gana anksti ėmės prevencinių priemonių, be to teigiamą efektą suvaidino ir Lietuvos geografinė padėtis bei aplamai lietuvių mažiau intensyvus tarpusavio bendravimas, nei lyginant su italais“, – kalbėjo LSMU profesorius.

Kovo mėnesio viduryje, pasak M. Stankūno, Lietuvoje užsikrėtimų skaičius pradėjo smarkiai didėti ir buvo panašu, kad galbūt mums teks išgyventi Italijos scenarijų.

„Bet po to, kai lietuviai į karantiną pasižiūrėjo rimtai, pamatėme, kad Italijos scenarijus nuo mūsų tolsta, o nustatomų susirgimų kreivė plokštėja. Todėl, mano manymu, įvairūs bauginantys pasisakymai pandemijos pradžioje, paskleidė didelę baimę, žmonės įsivaizdavo, kad bus vos ne pasaulio pabaiga, o kai tai neįvyko, visi pradėjo galvoti, kad situacija buvo per daug išpūsta. Dėl to dabar galime turėti atvirkštinį efektą, kad žmonės kaip tik į viskas rekomendacijas ir perspėjimus žiūrės „pro pirštus“, – sakė pašnekovas.

Net ir dėl taip dažnai šiuo metu minimo židininio plitimo visiškai ramūs tikrai neturėtume būti.

„Galiu duoti pavyzdį – Lietuva šiuo metu yra tarsi sveikstantis pacientas. Mes matome, kad šio paciento situacija ir kai kurie sveikatos rodikliai gerėja. Dėl to džiaugiamės ir sakome, kad visa paciento būklė gerėja. Tačiau jokiu būdu negalime sakyti, kad pacientas jau pasveiko. Problemos vis dar yra, liga dar yra. Nesvarbu, kad ji židiniuose ir yra lokalizuota, bet problema nėra išspręsta, todėl ir atsipalaiduoti negalime, – perspėjo M. Stankūnas.

– Dažnai kalbu apie tą patį Singapūrą. Jis buvo laikomas vienu iš geriausių pavyzdžių. Tačiau užteko keleto naujų židinių ir situacija dramatiškai pasikeitė. Šiuo metu Singapūre kasdien nustatoma po kelis šimtus naujų užsikrėtimo atvejų. Židiniai, viena vertus, yra gerai, nes tai reiškia, kad plitimas yra lokalizuotas. Bet džiaugtis, kad problema išspręsta, tikrai negalime“.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės, nors Lietuvoje koronavirusas šiuo metu daugiausiai plinta židiniuose, tačiau yra ir keletas pavienių su jais nesusijusių atvejų.

„Panikuoti tikrai nereikia, židinių nėra tiek daug, jie maksimaliai lokalizuojami. Židinių suvaldymas priklauso ir nuo visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos ir darbo, ir nuo įstaigų, kuriuose jie yra, administracijos, infekcijos kontrolės specialistų, ir nuo sąlytį turėjusių asmenų, jų sąmoningumo, atsakomybės ir tai, kaip jie laikosi saviizoliacijos. Jei atvejai laiku nustatomi ir gydomi, izoliuojami, labai svarbu ir sąlytį turėję asmenys, jei jie visi laiku nustatomi, izoliuojami ir laikosi izoliacijos režimo, tai židiniai bus lokalizuoti ir sirgs žmonių tik tiek, kiek likimas lėmė tame židinyje užsikrėsti žmonių, o visuomenėje virusas neplis. Tiesiog reikia visų žmonių paprašyti, kad dirbtų atsakingai, įsiklausytų į infekcijos kontrolės specialistų nurodymus ir jų laikytųsi“, – sakė R. Lingienė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(26)
Reitingas
(-11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
34(0)
21(6)
19(3)
17(2)
13(0)
12(0)
Savaitės
134(21)
79(1)
68(3)
66(0)
65(4)
Mėnesio
175(16)
134(21)
128(2)
113(26)