Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ar buvo reikalingas karantinas? Štai ką sako mokslas

2020-06-15 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (275)
    Share

Nuo pat griežtų suvaržymų ir karantino įvedimo pradžios mokslininkai bandė apskaičiuoti galimus SARS-CoV-2 viruso plitimo padarinius, lyginant su scenarijais, kai apribojimai nebūtų įvedami arba įvedami tik švelnūs jų variantai. Praėjus kiek laiko ir karantinui artėjant į pabaigą, jau galima įvertinti įvairių šalių priimtus sprendimus ir jų padarinius. Situaciją apžvelgia Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto absolventė Barbora Šnaraitė, prof. dr. Olga Štikonienė ir prof. Remigijus Leipus.

Užsienio patirtys

Dar šių metų vasario pabaigoje Londono imperijos koledžo (Imperial College London) mokslininkų grupė, vadovaujama epidemiologo Neilo Fergusono, apskaičiavo galimus COVID-19 infekcijos padarinius Jungtinėje Karalystėje bei JAV ir perspėjo Didžiosios Britanijos vyriausybę, kad nesiėmus griežtų apsaugos ir apribojimų priemonių COVID-19 virusas šioje šalyje gali nusinešti 510 000 gyvybių, o infekuotų žmonių skaičius blogiausio scenarijaus atveju gali siekti 60 proc. populiacijos.

Išsamios lentelės, sudarytos visoms pasaulio šalims, padėjo susidaryti vaizdą, kaip galėtų pasikeisti valstybių demografinė situacija išsipildžius skirtingo griežtumo apribojimų scenarijams. Tai privertė Didžiosios Britanijos vyriausybę kovo viduryje įvesti daug griežtesnius socialinės distancijos apribojimus visiems, ne tik vyresniems kaip 70 metų, gyventojams ir kitus suvaržymus. Kovo 30-ąją mokslininkai paskelbė, kad įvesti suvaržymai turėtų sumažinti mirčių skaičių nuo 510 000 iki 20 000 (šiuo metu oficialiai skelbiama apie 40 000 mirčių nuo COVID-19 infekcijos Jungtinėje Karalystėje).

Įvairiausi viruso plitimo, modeliavimo, poveikio ir kiti aspektai nagrinėjami gausybėje mokslinių straipsnių. Be kitų klausimų, mokslininkai bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek įvairios nefarmacinės intervencijos priemonės (t. y. nemedicininės priemonės, kurios taikomos asmenims, visuomenei ir aplinkai) padėjo ir padeda sumažinti COVID-19 užsikrėtimų ir mirusiųjų skaičių.

Nefarmacinės intervencinės priemonės

Londono imperijos koledžo mokslininkų straipsnyje pateikiami 11 Europos valstybių (Austrijos, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos) duomenys ir nefarmacinių intervencijos priemonių poveikis. Šis straipsnis pasirodė kovo 30 d., kai daugelis valstybių buvo ką tik įvedusios ir pradėjusios įgyvendinti griežtus karantino žingsnius. Darbe, naudojant Bajeso hierarchinį modelį, buvo bandyta sumodeliuoti, kokią įtaką nefarmacinės intervencijos galėjo turėti mirčių nuo viruso skaičiui.

Apskaičiuota, kad įvesti apribojimai padėjo išvengti apie 59 000 mirčių tose 11 valstybių (95 proc. patikimumo intervalas 21 000–120 000). Tarp jų Italijoje ir Ispanijoje iš viso išvengta atitinkamai 38 000 (13 000–84 000) ir 16 000 (5400–35 000) mirčių. Tuo tarpu valstybėse, kur epidemija nebuvo tiek pažengusi, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Danijoje, potencialiai išvengta atitinkamai tik 10 ir 69 mirčių.

Kaip teigia viena iš studijos autorių profesorė, statistikė ir epidemiologė Christl Donnelly, šis tyrimas aiškiai parodė tokių apribojimų kaip socialinės distancijos laikymasis ir kt. naudą. Šie apribojimai sumažino viruso plitimo galimybę ir susirgimo ar net mirties tikimybę.

Nemažai mokslininkų bandė išsamiai atsakyti, kurios nefarmacinės intervencijos priemonės buvo efektyviausios. Šalių apribojimų spektras apima: 1) mokymosi įstaigų uždarymą, 2) valstybių sienų uždarymą, 3) masinių susirinkimų draudimą, 4) žmonių būriavimosi draudimą, 5) renginių vietų, restoranų, parduotuvių uždarymą, 6) judėjimo suvaržymą, 7) veiklos darbo vietose apribojimą.

Ciuricho ir Bazelio mokslininkų atlikta 20 šalių statistinė analizė (remiamasi duomenimis iki 2020 m. balandžio 11 d.) parodė, kad didžiausią įtaką COVID-19 infekcijai turėjo renginių vietų, restoranų, parduotuvių uždarymas, darbo vietų uždarymas buvo antras pagal efektyvumą, trečias – sienų uždarymas.

Prevencinių priemonių reikšmingumas

Įdomų tyrimą atliko Ilinojaus universiteto mokslininkai. Remdamiesi 9 valstybių (Ispanijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Singapūro, Vokietijos) duomenimis, jie ištyrė 6 priemones: kelionių suvaržymus, kaukių dėvėjimą, valstybių sienų uždarymą, socialinio atstumo laikymąsi, mokyklų uždarymą ir centralizuotą karantinavimą.

Mokslininkai pritaikė populiarų SIR (imlūs–užsikrėtę–išgiję) modelį. Remdamiesi duomenimis iki balandžio 13 d., jie parodė, kad kelionių apribojimai ir socialinio atstumo laikymasis buvo statistiškai nereikšmingi (95 proc. reikšmingumo lygmuo). Be kitų įžvalgų, autoriai pažymėjo, kad „brangūs“ apribojimai, tokie kaip sienų uždarymas, gali būti efektyviai pakeisti kitais – pvz., mokyklų uždarymu, kaukių dėvėjimu, centralizuota karantinavimo sistema ir pan.

Šių metų gegužės mėnesį žurnalo „Nature“ publikacijoje buvo pristatyta išsami COVID-19 plitimo įvairiuose Kinijos regionuose analizė. Tarptautinė mokslininkų komanda sudarė kelionių tinklu paremtą SEIR (imlūs–paveikti–užsikrėtę–išgiję) modelį ir, remdamasi išmaniųjų telefonų duomenimis, analizavo žmonių judėjimo suvaržymo ir kitų apribojimų poveikį viruso plitimui.

Tyrimas atskleidė, kad neįvedus apribojimų atvejų skaičius Uhane galėjo išaugti 52, o kitose Kinijos provincijose – net 125 kartus. Įvedus karantiną trimis savaitėmis anksčiau (Uhane karantinas buvo paskelbtas 2020 m. sausio 23 d.) susirgimų galėjo sumažėti 66 proc., tuo tarpu tris savaites pavėlavus jų galėjo būti net 18 kartų daugiau. Be to, skaičiavimai parodė, kad ankstyvas atvejų aptikimas ir jų izoliacija net 5 kartus sumažino susirgimų skaičių, o socialinio atstumo užtikrinimas buvo ne toks reikšmingas, tačiau vis tiek sumažino galimus susirgimus maždaug 2,6 karto. Kelionių apribojimai turėjo dar mažesnę įtaką, tačiau padėjo išvengti viruso išplitimo į kitus Kinijos regionus. Straipsnio autoriai pabrėžė, kad siekiant geriausio ilgalaikio rezultato efektyviausias būdas yra kelių intervencijos priemonių derinimas.

Gauti rezultatai nėra ir negali būti labai tikslūs: dažniausiai patikimumo intervalai yra platūs, priemonės tarpusavyje susijusios ir vienos iš jų laikymasis gali lemti kurią nors kitą, jų efektyvumas gali priklausyti nuo karantino fazės, kiekvienos valstybės gyventojų amžiaus struktūros ir daugybės kitų veiksnių.

Šie rezultatai yra tik keli iš šimtų kasdien pasirodančių pirminėse straipsnių versijose (preprint) ir žurnaluose (net ir specializuotuose COVID-19 skirtuose žurnaluose). Tačiau, tikėtina, kiekvienas toks tyrimas padės vyriausybėms geriau suprasti šio viruso plitimo eigą ir pasirinkti efektyviausius veiksmus, stabdančius epidemiją.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(14)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
101(0)
27(0)
26(0)
24(0)
16(0)
15(0)
14(3)
13(0)
12(0)
Savaitės
115(0)
106(32)
57(0)
Mėnesio
178(16)
136(21)
129(2)
94(0)
90(0)