Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

UK mokslininkai skelbia, kad jau yra vaistas nuo COVID-19: ko trūksta, kad šis vaistas ateitų į Lietuvą?

2020-06-19 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (220)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Antradienį britų žiniasklaidoje Jungtinės Karalystės mokslininkai paskelbė, kad atrado pigų ir prieinamą gydymą COVID-19 pacientams. Mokslininkai teigia, kad šis gydymas gerokai sumažina mirtingumą nuo infekcijos. Lietuvos ekspertai šią žinią pasitinka palankiai, bet kol kas atsargiai. Ko gi trūksta, kad ir Lietuvos COVID-19 pacientai galėtų būti gelbėjami nuo mirties?


©Shutterstock.com

Apie tai „Delfi“ kalbėjosi su Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovu prof. Laimonu Griškevičiumi.

Gydytojas sako, kad ši situacija, kalbant apie naują ligų gydymą apskritai, nėra kažkuo ypatinga, tad gydytojams prieš skiriant vaistą COVID-19 infekcija sergantiems pacientams užtektų daugiau žinoti medicininių detalių, t. y. pamatyti publikuotus viso tyrimo rezultatus. Kol kas jis tik trumpai pristatomas britų žiniasklaidoje.

„Gydytojams, kurie gydo COVID-19 sergančius pacientus, būtina pamatyti publikaciją, įsigilinti į medicininio tyrimo duomenis, ne tik pamatyti pranešimą žiniasklaidai, – komentuoja prof. L. Griškevičius. –

Nemanyčiau, kad mums yra reikalingi papildomi leidimai skirti naują gydymą. Yra ir kitų ligų bei būklių, kai gydytojai priima sprendimą pacientą gydyti vienaip ar kitaip, vadovaudamiesi medicininėje literatūroje publikuotais tyrimų duomenimis. Tai yra ganėtinai įprasta situacija.“

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį britų atradimą vadina protrūkiu gydant sunkius COVID-19 ligonius.

„Nors informacija apie deksametazono veiksmingumą yra nauja, ji atidžiai vertinama ir analizuojama. Nedelsiant bus sprendžiama, ar įtraukti šį vaistą į nacionaliniu lygiu suderintą gydymo protokolą COVID-19 ligoniams ir pradėti juo gydyti šalies pacientus. Kaip geriausia vartoti šį vaistą, gydant koronavirusine infekcija sergančius asmenis, spręs medicinos ekspertai, klinikiniai farmakologai, taip pat bus tariamasi ir bendradarbiaujama ir su kitų valstybių mokslininkais“, – teigė VVKT vadovas.

Kol kas vertina atsargiai

Prof. L. Griškevičius sako, kad iki šiol nemažai skelbtos informacijos apie preparatus, galinčius padėti COVID-19 infekcija sergantiems pacientams, buvo paneigta, todėl šiuo atveju specialistai kol kas yra atsargūs. Visgi, kaip sako Santaros klinikų Hematologijos centro vadovas, šįkart manoma, kad skelbiama informacija teisinga.

„Kol kas žinome nedaug, nes pats tyrimas nėra publikuotas, kitaip tariant, jo duomenys nėra paskelbti medicininiame žurnale. Žinome tiek, kiek yra paskelbta žiniasklaidoje, nežinome medicininių detalių“, – sakė prof. L. Griškevičius.

Gydytojas hematologas sako, kad deksametazonas daugeliui gydytojų puikiai žinomas vaistas. Britų mokslininkų duomenimis šis preparatas buvo veiksmingas sunkia COVID-19 sergantiems pacientams, t. y. tiems pacientams, kuriems reikėjo papildomo deguonies arba tiems, kuriems reikėjo netgi dirbtinės plaučių ventiliacijos.

„Paskyrus šį vaistą sumažėjo pacientų mirtingumas, t. y. mirčių skaičius nuo COVID-19 infekcijos, – sako prof. L. Griškevičius.

– Tai pirmas tyrimas, kuriuo įrodyta nauda gelbstint paciento gyvybę. Iki šiol atlikti kiti didelės apimties atsitiktinės atrankos tyrimai rodė, kad arba vaistas nebuvo veiksmingas, arba, pavyzdžiui, gydymo remdesiviru atveju, kad juo gydant sutrumpėja ligos trukmė, bet nebuvo įrodyta nauda mažinant pacientų mirtingumą.“

Tyrimas su deksametazonu parodė, kad vaistą paskyrus sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams, jų mirtingumas nuo infekcijos mažėja.

Preparatas deksametazonas prie plaučių ventiliavimo aparatų prijungtų pacientų mirtingumą sumažino trečdaliu, o pacientų, kuriems reikalingas papildomas deguonis, – penktadaliu, informuoja news.sky.com.

Duomenys apie steroidinio vaisto veiksmingumą buvo paimti iš klinikinio tyrimo „Recovery“, kurio metu vertinami įvairūs galimi COVID-19 gydymo būdai. Manoma, kad šis vaistas būtų išgelbėjęs 4–5 tūkst. gyvybių, jeigu pacientai jo būtų gavę anksčiau.

Atliekant bandymus, kuriems vadovavo mokslininkų komanda iš Oksfordo universiteto, dalyvavo maždaug 2 tūkst. pacientų. Jiems buvo duodamas deksametazonas. Dar beveik 4 tūkst. tyrime dalyvavusių pacientų jis skirtas nebuvo. Pacientams, kuriems buvo reikalingas plaučių ventiliavimas, vaistas mirties riziką sumažino nuo 40 iki 28 proc. Ligoniams, kuriems buvo būtinas papildomas deguonis, mirties rizika, vartojant medikamentą, sumažėjo nuo 25 iki 20 proc.

Jei šie rezultatai iš tiesų yra pagrįsti, prof. L. Griškevičius pritaria kitiems ekspertams, kad tai bus svarbu gydant COVID-19 infekcija sergančius asmenis.

Bet to, hematologas priduria, kad yra pozityvu ir svarbu, kad deksametazonas daugeliui gydytojų yra žinomas, plačiai naudojamas ir prieinamas (nebrangus) vaistas.

„Vaistas deksametazonas daugiausiai naudojamas kaip imunitetą slopinantis, kaip priešuždegiminis ir priešnavikinis vaistas, pavyzdžiui, gydant kraujo ligas, kraujo vėžį. Jis turi ir daugiau naudojimo būdų. Gydytojai šį vaistą žino puikiai: jo teigiamas ir neigiamas savybes, – sako prof. L. Griškevičius.

– Jeigu įvertinus medicininės publikacijoje pateiktus duomenis įsitikinsime veiksmingumu, manau, Lietuvos pacientus šiuo vaistu gydytume.“

Priešuždegiminis vaistas

Kaip akcentavo Santaros klinikų gydytojas prof. L. Griškevičius, deksametazonas nėra priešvirusinis vaistas.

„Tai yra vaistas, kuris slopina uždegiminį atsaką ir citokinų audras, – sakė gydytojas.

– Papildomo deguonies ir paciento prijungimo prie dirbtinės ventiliacijos aparato poreikis neretai kyla tada, kai kyla labai didelis uždegiminio atsako sindromas bei citokinų audros. Deksametazonas būtent slopina šias citokinų audras. Šiuo metu deksametazoną naudojame citokinų audrai slopinti, kai ji kyla dėl kitų, ne su COVID-19 susijusių, priežasčių, pvz., kitų virusinių infekcijų, autoimuninių ar kraujo ligų“.

Kaip rašoma VVKT pranešime spaudai, deksametazonas – tai sintetinis gliukokortikoidas. Jis įeina į įvairių farmacinių formų sudėtį: akių lašai, injekcinis tirpalas ar tabletės. Gali būti vienas arba sudėtyje su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Deksametazono gydomąjį poveikį nulemia tai, kad jis stipriai (maždaug 30 kartų labiau už fiziologinį gliukokortikoidą hidrokortizoną) slopina uždegimą ir imunitetą.

Šis vaistas skiriamas gydant tam tikras nervų sistemos bei plaučių ir kvėpavimo takų ligas (ūminę astmą, ūminį obstrukcinį laringitą), taip pat sergant išplitusiomis sunkiomis ūminėmis odos ligomis, tokiomis kaip eritrodermija ir paprastoji pūslinė, sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminis vaskulitas, reumatoidinis artritas, sunkus sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas.

Deksametazonu gydomi suaugę asmenys, sergantys idiopatine trombocitopenine purpura. Minėtas preparatas kartu su antiinfekciniu gydymu skiriamas ir sergant tuberkulioziniu meningitu, taip pat skiriamas gydant kai kurias onkologines ligas. Deksametazonas – receptinis vaistas ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių, kaip padidėjęs jautrumas, susilpnėjusi reakcija, depresija, nemiga, svorio padidėjimas, hipertenzija ar net širdies raumens plyšimas po neseniai ištikto miokardo infarkto, stazinis širdies pakankamumas polinkį turintiems pacientams, širdies dekompensacija.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(1)
Visi šio ciklo įrašai:
2020-06-19 ->
UK mokslininkai skelbia, kad jau yra vaistas nuo COVID-19: ko trūksta, kad šis vaistas ateitų į Lietuvą?
1
2020-06-18 ->
2020-06-17 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Žiedūnė Juškytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
82(0)
32(0)
30(0)
22(0)
17(1)
14(0)
13(0)
11(5)
10(0)
Savaitės
86(0)
79(1)
69(0)
65(4)
60(2)
Mėnesio
176(16)
134(21)
129(2)
113(26)