Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Tai ilgalaikio imuniteto koronavirusui neturėsime ir „imuniteto pasų“ idėją galime pamiršti? Mokslininkai turi blogų žinių dėl COVID-19 ir apsauginių antikūnų

2020-06-25 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (330)
    Share

Praėjusią savaitę paskelbtuose tyrimuose Kinijos mokslininkai išreiškė abejonę dėl ilgalaikio imuniteto koronavirusui SARS-CoV-2 – ir tuo pačiu kai kurių valstybių palaikomai „imuniteto pasų“ idėjai.

Pirmojo tyrimo, pateikto priešpublikacinėje svetainėje„medRxiv“, autoriai padarė išvadą, kad žmonėse, persirgusiuose COVID-19, apsauginiai antikūnai ilgai neišlieka. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra dar nerecenzuotas ir moksliniame žurnale kol kas nepaskelbtas straipsnis, tad tyrėjai teigia duomenis paviešinę tam, kad paskatintų diskusijas šia tema.

Tyrime mokslininkai trijose Uhano ligoninėse gulėjusių 1470 pacientų kraujo mėginiuose ieškojo specifinių koronaviruso antikūnų. Ankstesnis tyrėjų cituojamas tyrimas skelbia, kad bendri antikūnai, sudarantys pirmąją gynybos liniją prieš koronavirusą (IgM), yra aptinkami praėjus maždaug septynioms dienoms po užsikrėtimo, o tuo tarpu kovai su virusu jau labiau specializuotų antikūnų (IgG kraujyje ir IgA gleivinėje) susidarymas gali trukti iki dviejų savaičių.

Dr. Xinghuanas Wangas iš Uhano universiteto Zhongnano ligoninės su kolegomis taip pat įvertino 3832 sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbusių vienoje Uhano ligoninėje – bet kurių SARS-CoV-2 testas buvo neigiamas, kraują – o taip pat 19 555 Uhano gyventojų ir 1616 ligoninėse gulėjusių ligonių, kurie nebuvo užsikrėtę COVID-19, kraujo mėginius.

Tyrimo dalyvių kraujyje koronaviruso ir jo antikūnų buvo ieškoma nuo vasario 29 iki balandžio 29 dienos. Vidutiniškai COVID-19 pacientams tai buvo daroma 41 dieną po to, kai jiems pirmą kartą pasireiškė simptomai.

Kai dar nežinota apie koronavirusą

Kadangi koronavirusas masiškai ėmė plisti Uhane, autoriai pateikė prielaidą, kad dauguma tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros darbuotojų neišvengiamai susidūrė su virusu pirmosiomis protrūkio dienomis – 2019 m. lapkričio pabaigoje – 2020 m. sausio 20 d., kai virusas plito dar niekam nepastebint ir todėl darbuotojai nedėvėjo atitinkamų apsauginių priemonių.

Tyrėjų komanda nustatė, kad 89 proc. hospitalizuotų pacientų, sergančių COVID-19, turėjo virusui būdingus specifinius antikūnus (IgG) – palyginus su 4 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų bei bendros populiacijos – ir 1 proc. COVID-19 nesergančių pacientų.

Autoriai mano, kad sveikatos priežiūros darbuotojai buvo užkrėsti koronavirusu, tačiau jų imuniteto sistema negamino ilgalaikių antikūnų, nukreiptų prieš virusą.

Mokslininkai grindžia tokį savo teiginį nurodydami antikūnų tyrimus įvairiose šalyse (įskaitant JAV), kurie rodo, kad koronavirusu gali būti užkrėsta 10-80 kartų daugiau žmonių, nei atsispindi diagnostinių tyrimų rezultatuose. Pavyzdžiui, viename tyrime, kuriame dalyvavo Uhano gyventojai, buvo nustatyta, kad apie 10 procentų tirtų gyventojų turėjo koronaviruso antikūnus – kas yra maždaug 20 kartų daugiau nei patvirtinti atvejai mieste.

Pasak kol kas dar nerecenzuotą tyrimą paskelbusių mokslininkų, maždaug 10 procentų jų tirtų COVID-19 pacientų, kurie po 21 dieną nuo simptomų atsiradimo neturėjo antikūnų, greičiausiai juos jau buvo „praradę“ – po to, kai išgijo.

Palyginimui – pacientai, persirgę sunkiu ūminiu kvėpavimo sindromu (SARS), antikūnus turi iki 210 dienų.

Mokslininkai pripažįsta, kad jų tyrimas ribotas, nes jie neturėjo ilgalaikių duomenų apie pasveikusius COVID-19 pacientus – ir ar jie išsaugojo savo antikūnus. Be to, antikūnų tyrimai nebūtinai yra visiškai patikimi.

Jie rašo: „Labai nedaug sveikatos priežiūros darbuotojų turėjo IgG antikūnus (specializuotus kovai prieš SARS-CoV-2), nors nemaža dalis darbuotojų buvo užsikrėtę virusu. Mažai tikėtina, kad užsikrėtę SARS-CoV-2 žmonės pasigamins ilgalaikius antikūnus, skirtus kovoti su šiuo virusu“.

Mančesterio universiteto imunologijos profesorius Danielis M.Davisas, kuris su tyrimu nesusijęs, „Newsweek“ sako, kad interpretuoti tokius duomenis sunku, nes jie yra iš tų laikų, kai asmeninės apsaugos priemonės ligoninėse dar nelabai buvo naudojamos.

„Taigi, tyrėjai aiškina rezultatus taip, kad dėl to, jog sveikatos priežiūros darbuotojai buvo veikiami viruso, pastebimas antikūnų kiekis gali susikurti ne visuose užkrėstuose žmonėse. Tai ginčytina, nes daroma prielaida, kad tuo metu šioje ligoninėje viruso perdavimo greitis jau buvo didelis – o to negalima taip jau lengvai patikrinti“.

Knygos apie imuninę sistemą „The Beautiful Cure“ autorius D.M Davisas teigia: „Šiaip jau šie rezultatai yra įdomūs ir provokuojantys, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų – ir stebint didesnį skaičių žmonių. Tik tada aiškiai žinosime, kiek koronavirusu užsikrėtusių žmonių gamina antikūnus – ir kiek laiko šie išlieka“.

Paklaustas, ar sutinka su autorių išvada, Londono Šv. Jurgio universiteto Infekcijų ir imuniteto instituto profesorius Sanjeeveas Krishna – kuris taip pat nedalyvavo aptariamame tyrime – „Newsweek“ sakė: „Dalykus, kurie prisideda prie imuniteto prieš SARS-CoV-2, mokslas šiuo metu dar tik aiškinasi – tad turbūt dar per anksti daryti tokias drąsias išvadas. Pavyzdžiui, mes išsiaiškinome, kad kuo stipresnė uždegiminė reakcija į infekciją, tuo didesnis gaminamų antikūnų kiekis. Žinoma, tai taip pat siejama ir su sunkesne liga. Kiti veiksniai – tokie kaip etninė kilmė, genetiniai veiksniai ir kiek stipriai virusas įtakoja infekcijas – taip pat gali būti svarbu“.

Simptominiai ir besimptomiai

Kitame – ir recenzuotame – tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Medicine“, mokslininkai skelbia nustatę, kad besimptomiams pacientams imuninis atsakas yra silpnesnis nei pacientams, kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai.

Tyrime dalyvavo 178 COVID-19 sergantys pacientai, kurie buvo hospitalizuoti, net jei jie neturėjo vyriausybės patvirtintų simptomų. Iš visų atvejų, 37 pacientai buvo pripažinti besimptomiais – nes per paskutinių 14 dienų ar būdami ligoninėje jie neturėjo jokių simptomų. Likę 141 buvo lengvi COVID-19 atvejai.

Tuo laikotarpiu, kai virusą vis dar buvo galima aptikti jų kvėpavimo takuose, simptominiai pacientai turėjo žymiai didesnį virusui būdingų antikūnų kiekį, nei besimptomiai.

Per aštuonias savaites nuo tada, kai pacientai buvo išleisti iš ligoninės, 81 procentui besimptomių pacientų antikūnų lygis sumažėjo – palygintus su 62 procentais simptominių pacientų.

„Šiame tyrime pastebėjome, kad didelei daliai asmenų, pasveikusių nuo SARS-CoV-2, IgG (specifinių antikūnų) kiekis po 2-3 mėnesius nuo užsikrėtimo ima mažėti“, – teigia tyrimo bendraautorius ir Kinijos Chongqingo medicinos universiteto Užkrečiamųjų ligų molekulinės biologijos laboratorijos darbuotojas Ai-Long Huangas.

Dr. Xinghuanas Wangas ir kolegos savo tyrimą apibendrina taip: „Kadangi infekuotiems žmonėms ilgalaikiai apsauginiai antikūnai prieš SARS-CoV-2 nesusiformuoja, idėja nuo COVID-19 pasveikusiems asmenims išduoti „imuniteto pasus“ nėra prasminga“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
22(0)
17(4)
16(7)
13(0)
11(3)
11(1)
Savaitės
115(0)
114(0)
104(32)
Mėnesio
179(16)
136(21)
129(2)
94(0)
91(0)