Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kaip veikia placebo efektas ir kodėl krakmolo tabletės išgydo net erekcijos problemas? Pagrindiniai veiksniai, kurie prisideda prie pasveikimo be vaistų

2020-07-19 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (110)
    Share

Placebas yra medicininis gydymas arba procedūra, kuria siekiama apgauti klinikinio eksperimento dalyvį. Jame jokių veikliųjų ingredientų nėra, tačiau individas dažnai patiria fizinį poveikį, rašo medicalnewstoday.com.

Patikimi klinikiniai tyrimai be placebo neįmanomi. Kadaise stebinęs placebo poveikis dalyviams dabar atsidūrė daugelio tyrimų dėmesio centre.

Placebo poveikiu vadinama placebo įtaka žmogui. Netgi neaktyvus gydymas ne kartą parodė išmatuojamą teigiamą poveikį sveikatai. Placebo efekto galia laikoma psichologiniu reiškiniu.

Keli faktai apie placebą

Placebo poveikis tirtas tūkstančiuose medicininių eksperimentų ir daugelis gydytojų pripažįsta reguliariai skiriantys placebą.

Vaistus gaminančios kompanijos prieš patvirtinant vaistus privalo įrodyti, kad jų vaistai veikia geriau nei placebas.

Nustatyta, kad placebas veikia pačias įvairiausias ligas.

Tablečių spalva gali keisti placebo poveikio galią, o didesnės tabletės sukelia stipresnį poveikį nei mažesnės.

Kai kurie mano, kad placebo poveikį galima paaiškinti evoliucine biologija.

Kas yra placebo poveikis?

Placebo poveikis apibūdina bet kokį psichologinį ar fizinį efektą, kurį individas patiria gydomas placebu. Placebas tapo svarbia visų gerų klinikinių tyrimų dalimi.

Pirmuosiuose klinikiniuose tyrimuose naujo vaisto galimybės buvo vertinamos lyginant su žmonių grupe, negaunančia jokių medikamentų. Tačiau išsiaiškinus, kad paprastas tuščios tabletės vartojimas gali sukelti placebo poveikį, dabar manoma, kad būtina turėti trečią tyrimo dalyvių grupę. Ši papildoma grupė geria tabletę, kurioje nėra veikliųjų medžiagų, kad būtų matuojamas atsakas. Šios grupės dalyviai gauna, pavyzdžiui, cukraus tabletę.

Vaistas yra patvirtinamas tik tada, kai jis turi didesnį poveikį nei placebas.

Buvo įrodyta, kad placebas sukelia išmatuojamus fiziologinius pokyčius, tokius kaip širdies susitraukimų dažnio ar kraujo spaudimo padidėjimas. Tačiau placebas labiausiai veikia tas ligas, kurių simptomų sunkumą nusako pats žmogus, pavyzdžiui, depresiją, nerimą, dirgliosios žarnos sindromą ir lėtinį skausmą.

Placebo intervencijos stiprumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, placebo injekcijos poveikis stipresnis nei tabletės. Dvi tabletės veikia geriau nei viena, kapsulės yra stipresnės už tabletes, o didesnės tabletės sukelia didesnes reakcijas nei mažos. Vieno tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad net tablečių spalva turi įtakos placebo rezultatams. Raudona, geltona ir oranžinė yra siejama su stimuliuojančiu poveikiu, o mėlyna ir žalia yra siejamos su raminamuoju poveikiu.

Mokslininkai jau ne kartą įrodė, kad tokios intervencijos kaip „butaforinė“ akupunktūra yra tokia pat veiksminga, kaip ir įprasta akupunktūra. Butaforinės akupunktūros metu naudojamos įtraukiamos adatos, kurios neprasiskverbia į odą.

Placebas gali sumažinti daugelio ligų, įskaitant Parkinsono ligą, depresiją, nerimą ir nuovargį, simptomus.

Taip pat placebo efektas priklauso ir nuo kultūros. Gydant skrandžio opas, placebo poveikis mažesnis Brazilijoje, tačiau didesnis šiaurės Europoje ir ypač didelis Vokietijoje. O štai kalbant apie hipertenziją, Vokietijoje placebo poveikis yra žemesnis nei bet kur kitur.

Kaip tai veikia?

Placebo efektas įvairiems žmonėms reiškiasi skirtingai, tas pats pasakytina ir apie skirtingas ligas. Placebo įtakos priežastys nėra iki galo suprantamos. Turint omenyje reakcijos skirtumus, tikėtina, kad čia veikia daugiau nei vienas mechanizmas.

Žemiau yra pateikiami keturi veiksniai, kurie, kaip manoma, prisideda prie placebo poveikio.

1. Lūkesčiai ir sąlygojimas

Dalis placebo poveikio galios slypi pačiuose jį vartojančio žmogaus lūkesčiuose. Šie lūkesčiai gali būti susiję su gydymu, substancija ar gydymą skiriančiu mediku.

Šie lūkesčiai gali sumažinti streso hormonų kiekį ar perklasifikuoti simptomus. Pavyzdžiui, „aštrus skausmas“ gali būti suvokiamas kaip „nemalonus dilgčiojimas“.

Kita vertus, jei žmogus nesitiki, kad vaistas veiks, arba tikisi šalutinio poveikio, placebas gali sukelti ir neigiamus padarinius. Tokiais atvejais placebas yra vadinamas nocebu.

Kai kurie mano, kad prie placebo poveikio gali prisidėti ir klasikinis sąlygojimas. Žmonės tiesiog įpratę gerti vaistus ir dėl to jaustis geriau. Kitaip tariant, pats vaistų gėrimas skatina teigiamą atsaką.

Sąlygojimas ir lūkesčiai yra atskiri mechanizmai, tačiau panašu, kad jie tarpusavyje susiję.

2. Placebo poveikis ir smegenys

Smegenų tomografija parodė, kad placebo analeziją patiriančių žmonių nervų sistemos aktyvumas pastebimai pakito. Į tai buvo įtrauktos tokios smegenų dalys, kaip kamienas, nugaros smegenys, sutelktinis branduolys ir migdolinis kūnas.

Stiprus placebo atsakas taip pat siejamas su dopamino ir opioidų receptorių aktyvumo padidėjimu. Abi šios cheminės medžiagos susijusios su atlygio ir motyvacijos zonomis smegenyse. Ir priešingai, buvo nustatyta, kad nocebas mažina dopamino ir opioidų receptorių aktyvumą.

Kai kurie iš šių neurologinių pokyčių atsiranda tose smegenų zonose, kurios dažnai gydomos antidepresantais. Antidepresantų tyrimuose tai gali sudaryti 50-75 procentų placebo atsako.

3. Psichoneuroimunologija

Psichoneuroimunologija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis. Ji nagrinėja tiesioginį smegenų aktyvumo poveikį imuninei sistemai. Kaip šuniui, išgirdusiam skambučio garsą, paveikiamas seilių išsiskyrimas, taip ir pelėms kažkoks konkretus stimulas gali priversti prislopinti imuninę sistemą.

Jau seniai žinoma, kai pozityvus nusiteikimas gali padėti atitolinti ligas. Pastaraisiais metais šis pseudomokslas tapo mokslo faktu. Sveikatos pagerėjimo lūkestis gali turėti įtakos žmogaus imuninės sistemos veiksmingumui.

Tai, kaip smegenys veikia imuninę sistema, yra labai sudėtinga. Ir tik visai neseniai pradėtas formuoti šio reiškinio paaiškinimas. Egzistuoja tikimybė, kad ši sąveika vaidina svarbų vaidmenį placebo efekte.

4. Evoliucionavęs sveikatos reguliavimas

Žinduolio kūnas sukūrė naudingus fiziologinius atsakus į patogenus. Pavyzdžiui, pakilusi kūno temperatūra padeda pašalinti bakterijas ir virusus. Tačiau kadangi toks organizmo atsakas turi savo kainą, smegenys nusprendžia, kada panaudoti konkretų atsaką.

Pavyzdžiui, paskutiniais nėštumo mėnesiais ar tuo metu, kai badaujama, organizmas į patogenus nereaguoja padidėjusia temperatūra, nes karščiavimas gali pakenkti vaisiui ar sunaudoti daugiau energijos, negu badaujantis žmogus jos turi.

Evoliucionavusio sveikatos reguliavimo teorija skelbia, kad stiprus tikėjimas vaistais ar intervencija gali sumažinti simptomus. Smegenys „nusprendžia“, kad nereikia sukelti deramo atsako, tokio kaip karščiavimas ar skausmas.

Pavyzdžiai

Vienu metu placebas buvo naudojamas tik eksperimentuose kaip kontrolinis patikrinimas. Tačiau dėl jo gebėjimo daryti pokyčius organizme, dabar jis plačiai tiriamas kaip gydymo metodas.

Placebo efektas reiškiasi gydant tokius sveikatos sutrikimus:

Skausmas

Placebo gebėjimas sumažinti skausmą vadinamas placebo analgezija. Manoma, kad tai veikia vienu iš dviejų būdų. Arba placebas inicijuoja natūralių skausmą malšinančių medžiagų, vadinamų endorfinais, išsiskyrimą, arba jis keičia skausmo suvokimą.

Be to, nustatyta, kad tikri analgetikai yra kur kas veiksmingesni, jeigu žmogus žino, kad jam duodamas šis medikamentas, užuot jį vartojus be asmens žinios. Tokiu atveju placebo efektas gali būti laikomas pagalba tikrajai intervencijai.

Depresija

Manoma, kad antidepresantų poveikis daugiausiai priklauso nuo placebo efekto. Vienas tyrimas parodė, kad placebo antidepresantai buvo veiksmingi dvylika savaičių, o tai rodo galimai ilgalaikį placebo poveikį.

Nerimo sutrikimai

Placebo efektas ypač dominuoja vaistų nuo nerimo bandymuose, dėl to stipriai veikia naujų medikamentų formų atradimą ir bandymus.

Kosulys

Vaistų nuo kosulio tyrimai rodo, kad 85 procentus kosulio sumažėjimo lemia gydymas placebu ir tik 15 procentų priskirtina veikliajai medžiagai.

Erekcijos disfunkcija

Vieno tyrimo metu jo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmajai grupei buvo pasakyta, kad jie gaus gydymą nuo erekcijos disfunkcijos, antrajai – kad gaus placebą arba tikrą gydymą, trečiajai – kad gaus placebą.

Visos trys grupės iš tikrųjų gavo placebą (krakmolo tabletes), tačiau erekcijos disfunkcijos problema sumažėjo visose trijose grupėse be pastebimo skirtumo tarp jų.

Dirgliosios žarnos sindromas

Metaanalizė parodė, kad placebo atsako rodiklis dirgliosios žarnos sindromą turinčių žmonių atveju varijuoja nuo 16 iki 71,4 procento. Taip pat buvo pastebėta, kad placebo poveikis didesnis bandymuose, kuriuose dalyviai turi vartoti vaistus rečiau. Be to, mažesnio nerimo laipsnio pacientai yra jautresni placebo poveikiui.

Kitas tyrimas parodė, kad net tada, kai dalyviai žinojo, kad vartoja placebą, dirgliosios žarnos sindromas palengvėjo.

Parkinsono liga

Vienuolikos klinikinių tyrimų apžvalga parodė, kad 16 procentų jų dalyvių su Parkinsono liga placebo grupėse pajautė reikšmingą pagerėjimą, kuris kartais truko iki šešių mėnesių.

Epilepsija

Medikamentų nuo epilepsijos bandymuose dalyvavusiems pacientams atsakas į placebą reiškėsi nuo 0 iki 19 procentų. „Atsakas į placebą“ šiame bandyme buvo apibrėžiamas kaip 50 procentų sumažėjęs jiems normalių priepuolių dažnis. Placebo naudojimas

Gydytojai visame pasaulyje klinikiniais tikslais naudoja placebą dėl jo poveikio įvairioms ligoms. Danijoje 2008 metais atliktas tyrimas parodė, kad 48 procentai gydytojų skiria placebą mažiausiai dešimt kartų per metus. Dažniausiai tai buvo antibiotikai virusinėms ligoms ir vitaminai nuovargiui.

Panašus Izraelyje atliktas tyrimas nustatė, kad 60 procentų jų skyrė placebą, siekdami sulaikyti pacientus nuo nepagrįstai norimų vaistų, arba jeigu pacientui „reikia nuraminimo“.

Ar tai etiška?

Vis dėlto placebo vartojimas kelia etinius klausimus. Juk tai darydamas, gydytojas klaidina pacientą. Kita vertus, jeigu placebas pasiekia numatytą poveikį, jį reiktų laikyti veiksmingu gydymu.

Kitas argumentas teigia, kad skiriant placebą pacientui gali būti atidedamas teisingos rimtos diagnozės nustatymas.

Medicininėje praktikoje yra daugiau etiškai pagrįstų placebo naudojimo būdų, nors, kaip ir bet kurios kitos etinės diskusijos, argumentai dėl ir prieš placebo vartojimą gali tęstis dar ilgai.

Pavyzdžiui, placebas gali būti naudingas gydant nudegimus. Skausmo malšinimą opioidais dėl su tuo susijusio kvėpavimo slopinimo ne visada galima naudoti. Šiuo atveju fiziologinio skysčio injekcija, pateikiama kaip galingas skausmą malšinantis preparatas, gali sumažinti paciento kančias.

Placebo galios panaudojimas

Dabartiniai ir būsimi mokslininkai tiria būdus, kaip išnaudoti placebo poveikį, užuot bandę juo abejoti ar jį paneigti. Įrodyta, kad placebas veikia daugelyje situacijų. Jeigu jį galima naudoti kartu su farmacinėmis intervencijomis, teoriškai placebas gali pagerinti medicininį gydymą.

Klinikinis onkologas ir medicinos profesorius Robertas Buckmanas reziumuoja: „Placebas yra ypatingas medikamentas. Atrodo, kad jis turi poveikį beveik visiems žmonijai žinomiems simptomams ir yra veiksmingas ne mažiau kaip trečdaliui pacientų, o kartais net ir iki 60 procentų. Rimto šalutinio poveikio placebas neturi, jo neįmanoma perdozuoti. Trumpai tariant, placebui tenka apdovanojimas kaip labiausiai pritaikomam, visapusiškiausiam, veiksmingiausiam, saugiausiam ir pigiausiam vaistui žmonijos farmakopėjoje“.

Placebo efekto galia suteikia jaudinantį šansą ieškoti naujų galimybių.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(6)
30(0)
23(1)
19(0)
18(0)
18(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
80(5)
76(3)
74(0)
72(2)
Mėnesio
176(1)
131(0)
128(0)
116(32)
108(1)