Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Gydytojas apie profilaktinius tyrimus: kurie privalomi, o kurie tik pinigų švaistymas?

2020-08-13 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (110)
    Share

Profilaktinius tyrimus savo gyvenime tikriausiai yra atlikę beveik visi. Pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, šie tyrimai bei pokalbis su gydytoju galėtų būti ta pradžia, kuri padėtų sužinoti, ką pakeisti savo gyvenime. Viskas, ką reikia žinoti apie profilaktinius tyrimus – laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“.

Kaip sakė laidos pašnekovas, jei norime paklausti bendrų klausimų, rekomendacijų ir sužinoti daugiausiai apie savo sveikatą, geriausiai pradėti pas šeimos gydytoją.

Tačiau, jei žmogų domina siauras, bet gilus ištyrimas kokios nors konkrečios organų sistemos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, reikia kreiptis pas gydytojus specialistus, kadangi šeimos gydytojai tokių tyrimų atlikti negalės.

O jeigu nesergame ir nejaučiame jokių simptomų, kaip dažnai reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasakyti, kad norime išsitirti profilaktiškai?

„Rekomenduojama pas gydytoją pasirodyti bent kartą per metus. Jauniems sveikiems žmonėms, jei jie neturi nusiskundimų ir rizikos faktorių, galima ir kartą per du metus. Su vaikais labai paprasta – jiems patikros yra privalomos kas metus. Vyresniems žmonėms, kurie turi lėtinių ligų, apsilankymas irgi yra dažnas, nes juk reikia išsirašyti kokius nors vaistus, taip juos ir pagauname. Dažniausiai nematome tų pacientų, kurie yra maždaug nuo 25 iki 40 metų“, – kalbėjo V. Morozovas.

Nemokamai Lietuvoje galima gauti 5 profilaktinius tyrimus – kraujo, šlapimo, gliukozės, elektrokardiogramą ir bendras cholesterolis.

„Jei žmogus bent juos atliktų kasmet, būtų jau gerai“, – šypsosi gydytojas.

Ką šie tyrimai gali parodyti?

Gliukozės tyrimas, pasak pašnekovo, galėtų padėti užbėgti už akių cukriniam diabetui ar metaboliniam sindromui.

Ar jo užtenka vieno? Deja, ne. Šiuo tyrimu negalima aklai pasitikėti.

„Pacientai prieš šį tyrimą dažniausiai nevalgo, pabadauja ir tada galime gauti klaidingai gerą rezultatą. Jei yra kitos metabolinės ligos, kepenų suriebėjimas – gliukozės tyrimas gali būti atliekamas du kartus per metus. Tada dažniausiai darome išplėstinius tyrimus – gliukozės toleravimo mėginį – to, ko niekas nemėgsta. Padarome gliukozės tyrimą, tada pacientas išgeria gliukozės, dvi valandas pasėdi kamputyje ir tyrimas daromas dar kartą. Tokiu atveju mes galime matyti organizmo reakciją į tam tikrą gliukozės kiekį ir spręsti, ar reikia gydymo“, – sako pašnekovas.

Pacientams be rizikos gliukozės tyrimas yra būtinas kasmet.

„Bendras cholesterolio tyrimas iš tiesų visai nebeaktualus šiandien ir likęs istoriškai. Bendras kraujo tyrimas labai geras, jei norime nustatyti mažakraujystę, bet vėlgi, pažengusią, nekalbame apie geležies trūkumą. Taip pat ir labai pažengusią onkologiją“, – pasakojo V. Morozovas.

Gydytojas profilaktinius tyrimus palygina su technine apžiūra – kol ji neatlikta, važiuoti negalima.

„Cholesterolio tyrimą reikėtų padaryti nuo 30 metų, bet ne bendrą – mums svarbiausias yra blogasis cholesterolis ir jo santykis su geruoju. Taip pat svarbu trigliceridų, tai yra tikrąja to žodžio prasme sviesto, riebalų kiekis kraujyje. Tad reikėtų pasidaryti išvestinį cholesterolio tyrimą ir pagal jį vertinti riziką bei ką mums daryti“, – kalbėjo pašnekovas.

Šlapimo tyrimas gali parodyti inkstų ligų pradžią.

Elektrokardiograma, pasak V. Morozovo, yra labai geras instrumentas, bet, deja, ji parodo tik tai, kas yra šiuo metu – koks nors ritmo sutrikimas arba tik tai, kas įvyko jau negrįžtamai.

„Labai dažnai pacientai įsivaizduoja, kad širdies kardiograma yra širdies patikrinimas, bet ji visiškai nepasako, kas bus už minutės ar valandos. Galima pasidaryti kardiogramą, ji bus gera, o už valandos įvyks infarktas“, – perspėjo V. Morozovas.

Populiariausias tyrimas – bendras kraujo tyrimas. Ką iš jo galime sužinoti?

„Parodo bendrą organizmo būklę. Pagal jį galima nustatyti tam tikrų medžiagų trūkumą. Visų pirma – geležies arba vitamino B12, galima įtarti folio rūgšties trūkumą. Iš tiesų labai dažnai gali užtekti bendro kraujo tyrimo tam, kad nustatytume mažakraujystę ar kitų medžiagų trūkumą ir dažnai nebereikia tirti kitų vitaminų papildomai.

Šis tyrimas parodo bendrą organizmo uždegiminę būklę. Jei pakinta balti kraujo kūneliai, galima spręsti, ar kažkur vyksta uždegimas. Taip pat kraujo tyrimas gali parodyti kraujo vėžį.

„Bet, jei vėžys kitur, tai bendras kraujo tyrimas greičiausiai bus pakitęs tik labai pažengus tai ligai. Yra visa grupė specifinių kraujo ligų, kurias gali nustatyti kraujo tyrimas. Taip pat tam tikri reakciniai pokyčiai, pagal kuriuos galima įtarti vienokį ar kitokį procesą. Bet dažniausiai kalbame apie ūmius susirgimus“, – pasakojo gydytojas. V. Morozovas perspėja – žmogus gali sirgti sunkia liga, o kraujas būti puikus. Ligai tik prasidėjus, daugelis tyrimų gali būti visai idealūs. Todėl reikia ir gilesnių tyrimų.

„Pavyzdžiui, gyvenant Lietuvoje, kur situacija su tuberkulioze yra tikrai prasta, pravartu būtų bent kartą per metus atlikti plaučių nuotrauką. Ypač svarbu tai padaryti visiems rūkaliams. Taip pat vidaus echoskopiją, kuri parodo visus guzelius, opas ir pan. Geras yra ir slapto kraujavimo tyrimas – išmatų tyrimas, labai pigus ir paprastas“, – sakė V. Morozovas.

Jei pajutome simptomus – reikia ne profilaktinių tyrimų

Pasidomėti ir paklausti gydytojo apie savo tyrimus, pasak pašnekovo, yra tikrai sveikintina, kadangi pacientų švietimas irgi yra gydytojo ir slaugytojo darbas. Tačiau labai blogai, jei pacientas diagnozę nusistato sau pats, siunčiasi vaistus iš neaiškių šaltinių ir užsiima savigyda.

„Jei pajutome kokius nors simptomus – mums nereikia profilaktinio patikrinimo, reikia konkretaus tyrimų spektro tai ligai, kad nustatytų, kas yra. Dažnai būna, kad pacientai, pajutę kokius nors simptomus, pasidaro profilaktinę tyrimų programą, tyrimai nieko nerodo ir tada pacientas supyksta, – sako V. Morozovas.

– Kita bėda, kad į tyrimų programas įrašomi populiarūs tyrimai, kurie yra visai nereikalingi. Pavyzdžiui, išsitirti vitaminą D yra labai madinga. Vitamino D mums trūksta visiems ir turėtume jį vartoti, bet dėl to irgi galima pasitarti su savo gydytoju.“

Vis dėlto, jei neramu, reikia ieškoti problemos ir kreiptis į gydytoją, papasakoti jam, dėl ko nerimaujama.

Kaip pasiruošti prieš profilaktinius tyrimus?

„Kai einame priduoti bendrus kraujo ar šlapimo tyrimus, visada rekomenduojama juos priduoti nevalgius. Jei yra tam tikros sąlygos, apie jas visada gydytojas perspės. Nėra labai prasminga priduoti kraują dėl gliukozės ir likti nevalgius iki 17 val vakaro, nes tada tyrimai tikrai bus neteisingi.

Negalima badauti prieš tyrimą keletą dienų, kaip dažnai mėgstama. Reikia elgtis taip, kaip įprasta. Vaistų vartojimas dažniausiai nepadaro įtakos bendro kraujo tyrimui. Šlapimo tyrimas – dažniausiai renkamas pirmas šlapimas po nakties, todėl, jei vyras keliasi 5 valandą ryto į tualetą, o po to renka 7 valandos ryto šlapimą, tai bus netikslinga, nes reikėtų pirmą ir surinkti bei pristatyti per dvi valandas. Moterims mėnesinių metu šlapimo tyrimo nerekomenduojama priduoti, nes tai iškreips rezultatus“, – į klausimus atsakė gydytojas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Žiedūnė Juškytė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(1)
29(1)
21(0)
21(4)
20(0)
15(2)
Savaitės
93(1)
61(0)
57(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
110(20)