Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Mokslininkė įvardijo veiksnius, lemiančius Alzheimerio atsiradimą: gąsdina tai, kad liga jaunėja

2020-08-18 (0) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (220)
    Share

Skaičiuojama, kad Europoje 2040 metais bus 13 milijonų susirgimų, susijusių su Alzheimerio liga. Kaip teigia šią ligą ir kitas neurodegeneracines ligas tirianti mokslininkė dr. Rima Budvytytė, tokius susirgimus lemia apie 20–30 veiksnių. Liūdniausia, kad šias ligas ankstyvojoje stadijoje itin sunku diagnozuoti, o išgirdus diagnozę – gali būti per vėlu.

Neurodegeneracines ligas tirianti 36 metų Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemijos instituto bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. Budvytytė už savo mokslinę veiklą buvo pripažinta „L'oreal Baltic“ programos „Moterims moksle“ apdovanojimuose.

„Neurodegeneracinės ligos, kaip sufleruoja pavadinimas, yra neuronų degeneracinės ligos – neuronai degraduoja. Įvairiose smegenų dalyse turime pažeidimą, kuris daro įtaką kognityvinėms žmogaus funkcijoms.

Neurodegeneracinės ligos yra būtent tos, kurios yra susijusios su smegenų pažeidimu: Alzheimerio liga, Parkinsono liga. Yra ir kitų ligų – Hangtintono liga, Amiotrofinė šoninė (lateralinė) sklerozė. Kitos ligos nėra tokios paplitusios, bet šios trys – dažniausios“, – pasakoja dr. R. Budvytytė.

Simptomai, pasakoja ji, atsiranda ligai progresuojant. Žmonės susiduria su atminties, kalbos, suvokimo, psichologinės būsenos sutrikimais. „Turbūt viena iš neurodegeneracinių ligų pagrindinių problemų yra tai, kad jas mes nustatome, vėlyvoje stadijoje, kai jos jau yra stipriai suprogresavusios. Pradžioje asmuo nejaučia jokių simptomų, o kai jau liga yra detektuojama, dažniausiai būna per vėlai.

Dabar visų mokslininkų didžiausias iššūkis yra diagnozuoti šią ligą kuo anksčiau, ankstyvesnėje stadijoje, kad būtų galima ją sustabdyti arba pristabdyti. Kuomet smegenys dar nėra degradavusios, nes kai jos pažeistos, būna per vėlu ką nors daryti“, – akcentuoja mokslininkė.

Kol kas neaišku, kas sukelia ligą

Pastaraisiais metais prognozuojama, kad ateityje žmonijos laukia onkologinių susirgimų bei širdies ir kraujagyslių ligų bumas. Dr. R. Budvytytė pastebi, kad padaugės ir neurodegeneracinių ligų.

„Gerėjant gyvenimo kokybei, vidutinė žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Senstant populiacijai, neurodegeneracinių ligų tik daugės. Epidemiologiniais duomenimis, Europoje 2040 metais bus 13 milijonų susirgimų, susijusių su Alzheimerio liga. Tai sudaro 2,5 proc. visos Europos populiacijos. Tai milžiniški skaičiai“, – sako pašnekovė.

Anot jos, ant Europos pečių užguls milžiniški finansiniai iššūkiai. Ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga skiria daug pastangų neurodegeneracinių ligų tyrimams, gydymui, terapijoms ir diagnostikos metodų kūrimui. Kitaip – Europos laukia didelis finansinis nuosmukis.

„Įrodyta, kad šios ligos statistiškai jaunėja. Anksčiau neurodegeneracinės ligos būdavo diagnozuojamos asmenims, kuriems yra sulaukę 70 metų ir daugiau, o dabar 60 ir daugiau. Tai lemia mūsų gyvenimo būdas, stresinės situacijos, skubėjimas, nesveika mityba. Atrodo, tai paprasti dalykai, bet jie turi įtakos. Ši liga sporadinė, ji nėra paveldima. Yra pavieniai atvejai, kurie paveldimi. Bet dažniausiai liga atsiranda be aiškios priežasties, dėl mūsų gyvenimo kokybės ir gretutinių ligų“, – sako dr. R. Budvytytė. Anot jos, yra net keli atvejai pasaulyje, kai Alzheimerio liga buvo diagnozuota 40 metų asmenims.

Mokslininkams kol kas nėra tiksliai aišku, kodėl žmonės suserga neurodegeneracinėmis ligomis. Tačiau yra nustatyti veiksniai, kurie daro įtaką tokių ligų atsiradimui. „Tai standartiniai dalykai: miego kokybė, fizinis aktyvumas, protinis aktyvumas – tai turi įtakos. Fizinis ir protinis aktyvumas yra vieni iš pagrindinių veiksnių. Terapijos tikslais kitose šalyse ligoniams yra palaikomas ir fizinis, ir protinis aktyvumas. Įrodyta, kad moterys serga dažniau. Taip pat rizikos grupė – žmonės kurie serga kraujagyslių, širdies ligomis, cukriniu diabetu“, – sako dr. R. Budvytytė.

Anot pašnekovės, mitybos veiksnys yra nagrinėjamas ne viename moksliniame tyrime. Įrodyta, kad asmens mityba gali turėti įtakos neurodegeneracinių ligų eigai. „Tikrai yra studijų, kurios turi mokslinių įrodymų, kad sveikos mitybos principai tikrai veikia, tai lemia ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą. Tai nėra mitas, tai labai rimta priežastis, todėl Amerikoje yra labai daug sergančių. Jie nepasižymi sveikos mitybos principais“, – pastebi mokslininkė.

Štai ką stresas daro mūsų smegenims

Vienas veiksnys mus lydi itin dažnai – stresas. „Kai žmogus patiria stresą, jo kūnas nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Ląstelėse, smegenyse prasideda uždegiminiai procesai. Jie lemia įvairių baltymų kaupimąsi smegenyse“, – pasakoja dr. R. Budvytytė.

Baltymų kaupimasis smegenyse, paaiškina mokslininkė, yra tarsi pasekmė – organizmas kovoja su uždegimu ir baltymai yra kaip apsauginė reakcija. „Bet ta apsauginė reakcija būna priešinga, nes būtent tie susikaupę baltymai ir pažeidžia neuronus. Tai lyg užburtas ratas“, – perspėja pašnekovė.

Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų išsivystymui įtakos turi net ir asmens socialinis statusas. Mokslininkė pastebi, kad išsilavinimą turinčių žmonių smegenys yra geriau ištreniruotos. Taip pat ji teigia, kad fizinį, žemesnės kvalifikacijos darbą dirbantys žmonės mažiau gali skirti dėmesio savo mitybai. Anot dr. R. Budvytytės, tai susiję su finansiniais pajėgumais ir laiko stoka.

Užkirsti kelią neurodegeneracinėms ligoms gali padėti kryžiažodžiai. Dr. R. Budvytytė rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms spręsti kryžiažodžius, mat jie padeda žmonėms išlikti protiškai aktyviems. Taip pat mokslininkė pataria skaityti knygas, būti fiziškai aktyviems – jei gretutinės ligos neleidžia sportuoti, specialistė pataria vis tiek išeiti į lauką, pasivaikščioti. Taip pat ji rekomenduoja propaguoti sveiką mitybą.

Pasiteiravus, ar dabartinė jaunoji karta, kuri mažiau laiko leidžia fiziškai aktyviai, gali tikėtis padidėjusio susirgimų neurodegeneracinėmis ligomis procento, mokslininkė sutinka, kad toks spėjimas – realus. „Šiuo metu gal tai yra spėjimas, bet ką rodo dabartiniai rezultatai, tai tikrai galime sakyti, kad tai galėtų turėti įtakos Alzheimerio ligos skaičiaus didėjimui ateityje. Vaikai dabar yra sėslūs, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, skaito mažiau knygų. Tėvai turėtų juos prižiūrėti, kad jie bent turėtų fizinės veiklos, kad kompiuteryje būtų smegenų lavinimo žaidimų“, – rekomenduoja specialistė.

Lietuvoje taip pat gerai kaip ir kitur

Už savo tyrimą neurodegeneracinių ligų srityje mokslininkė gavo apdovanojimą. „Mano tyrimas susijęs su neurodegeneracinių ligų mechanizmo tyrimais. Neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio, Parkinsono, pasižymi neuronų praradimu smegenyse. Neuronų praradimas yra siejamas su tam tikrų netvarkingų baltymų kaupimusi smegenyse. Vienas iš neuronų pažaidos mechanizmų yra šių baltymų sankaupų tiesioginis poveikis ląstelės plazminei membranai. Mano projektas būtent ir skirtas tirti tokių netvarkių baltymų ir fosfolipidinių membranų sąveiką, kuri gali padėti suprasti neurodegeneracijos priežastis.

Tyrimas dar tęsiasi ir tęsis dar ilgai. Kuo mes daugiau sužinome, tuo daugiau klausimų kyla. Ši liga yra labai kompleksinė. Tai nėra kaip pavyzdžiui pneumokokinė infekcija, kur yra vienas sukėlėjas, todėl jį antibiotikais nužudome ir išgydome pacientą. Yra gal 20–30 veiksnių, kurie lemia neurodegeneracines ligas. Tai kompleksinė liga, sunku surinkti informaciją į vieną, nes skirtingų sričių mokslininkai tiria Alzheimerio ligą. Tai daro ne tik neurologai“, – paaiškina mokslininkė.

Gauti apdovanojimą, neslepia pašnekovė, didelė garbė. Anot jos, tai tarsi įrodymas, kad tyrimai, kuriuos ji daro, yra aktualūs ir reikalingi. Tačiau mokslininkė priduria, kad ir be jokių apdovanojimų toliau tęstų savo veiklą.

Dr. R. Budvytytė pasakoja, kad po doktorantūros studijų Vilniuje, ji išvyko 4 metams į Danijos Kopenhagos universitetą. „Visą laiką ten dirbdama žinojau, kad grįšiu į Lietuvą ir tęsiu tyrimus čia. Man atrodė, kad savoje šalyje irgi reikalingi žmonės, kurie vystytų mokslą. Grįžau į naujai pastatytą Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centrą. Čia galiu atlikti mokslinius tyrimus, nes šis centras turi modernią įrangą, atitinkančią visus aukščiausius mokslo centrams keliamus reikalavimus. Šiame centre dirba aukšto lygio mokslininkai, kurie suformuoja kokybiško mokslo atmosferą“, – sako mokslininkė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
21(2)
14(1)
14(0)
10(0)
10(2)
Savaitės
93(1)
61(0)
57(3)
52(0)
52(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
115(1)
109(20)