Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Pamirškite mitus, kaip ištraukti erkę: jei vadovausitės specialistės taisyklėmis, net infekuota erkė gali jūsų neužkrėsti

2020-08-22 (0) Rekomenduoja   (40) Perskaitymai (165)
    Share

Erkės – vienas didžiausių mūsų priešų gamtoje. Kodėl taip svarbu skiepytis ir ar atvėsus erkės tikrai nepuola? Apie tai – laidoje „Delfi rytas“ pasakojo medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Ne sukti, o traukti į viršų ir kuo greičiau

Kai ant kūno randama įsisiurbusi erkė, žmogus patiria stresą ir, pasak M. Žygutienės, prisiminti, ar prieš, ar pagal laikrodžio rodyklę reikia ją ištraukti, labai sudėtinga.

„Iš tiesų traukti reikia staigiu judesiu į viršų ir nesukinėjant. Tos vietos niekuo netepame, nors yra įvairių teiginių, kad reikia tepti riebalais ar alkoholiu, neva erkė lengviau pasiduos. Viso šito nereikia daryti – traukti reikia „sausu būdu“, nieko netepliojant ir staigiu judesiu į viršų“, – patarė entomologė.

Jei turime kokį specialų traukiklį ar pincetą – idealu, bet, jei jo neturime, mūsų pirštai irgi tinka jai ištraukti.

Svarbiausia, kad erkė būtų pašalinta kuo greičiau. Erkinis encefalitas į organizmą perduodamas per pirmąsias 10 minučių nuo įsisiurbimo, tačiau Laimo ligai perduoti reikia kur kas daugiau laiko. Tad ištraukus erkę kuo skubiau, galite apsisaugoti nuo Laimo ligos net tada, jei šis gyvis buvo infekuotas.

„Seniau buvo mitas, kad, jei liko erkės galiukas, užsikrėtimas vyksta toliau, bet taip tikrai nėra. Liko, tai liko. Galimi du pasirinkimai – jei labai erzina, galima kreiptis, kad būtų pašalinta, o šiaip organizmas pašalins tą likutį lygiai taip pat, kaip ir rakštį“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiemet sergamumas didesnis nei pernai

Pasak pašnekovės, erkių Lietuvoje yra labai daug, o ir išplitusios jos per visą šalį, tad neturime nei saugių rajonų, nei saugių parkų.

„Net ir miesto parkuose jos išplitusios ir, aišku, sergamumo rodikliai gana aukšti. Praėjusiais metais per visus metus užregistravome 711 erkinio encefalito atvejų. Tai buvo didžiausias per istoriją sergamumo rodiklis 100 tūkstančių gyventojų. Įsivaizdavome, kad šiais metais bus mažiau. Galbūt taip ir bus, tikėkimės. Bet per pusę metų buvo 137 atvejai, o pernai per pusę metų – 99 atvejai“, – sakė M. Žygutienė.

Tikrą sergamumą, pasak entomologės, pamatysime dar vėliau, nes iki spalio sergančiųjų skaičius, kaip ir kasmet, tik augs.

„Šie metai yra specifiniai: nevažiuojame atostogauti į kitas šalis, visą laiką leidžiame čia ir tikrai turėtume žinoti, kad visur yra erkių, jų sutikti galime bet kada. Tie, kurie paskiepyti, tikrai jaučiasi ramiau“, – kalbėjo laidos pašnekovė.

Deja, skiepytis galima tik saugantis nuo erkinio encefalito, mat skiepas nuo Laimo ligos dar nesukurtas.

„Beje, Laimo liga serga daug daugiau žmonių nei erkiniu encefalitu, todėl apskritai reikėtų saugotis erkės įkandimo. Paprasčiausia priemonė yra tinkama apranga. Bet tai visiškai neįdomu, nes labai paprasta“, – juokavo M. Žygutienė.

Norint apsisaugoti nuo erkės, reikėtų dėvėti ilgas kelnes, klešnės turėtų būti sukištos į ilgas kojines ar batus, viršutinio drabužio rankovės taip pat turi būti ilgos. Būtinas ir galvos apdangalas, o tai labai dažnai užmirštame.

Veikliosios medžiagos – ne mažiau nei 30 proc.

„Kalbant apie repelentus – į juos reikia žiūrėti labai rimtai ir pasirinkti tinkamai. Jei parašyta, kad tinka nuo visko, nebūtinai tai efektyvu. Erkei atbaidyti reikia stipraus repelento. Veiklioji medžiaga pavadinta DEET, jos turėtų būti apie 30 ar daugiau procentų, – sakė M. Žygutienė.

– Yra specialių purškiklių vaikams. Visi daromės vis labiau alergiški, vaikai irgi. Taigi produktą reikia pasirinkti atsargiai, kad nesukeltume didesnių bėdų. Vaikams galbūt reikėtų švelnesnių produktų, beje, vaikus reikėtų labiau saugoti. Einant uogauti, grybauti ar pasivaikščioti, reikia prisiminti, kad erkė iš medžių nekrenta, ji lipa augalais į viršų ir jos mėgstamiausias aukštis yra apie 1 metras. Vaikai kaip tik tokio ūgio yra, ir jiems erkė dažniausiai įsisiurbia į galvą, todėl aptinkama daug vėliau, nei reikėtų.“

Skiepytis dar ne vėlu

Jei nukeliavome į mišką ir įsisiurbė erkė, greitai ją ištraukėme, bet nejaučiame jokių simptomų. Ar galime būti ramūs?

„Pasižymime kalendoriuje tą dieną, kai įsisiurbė erkė, ir 30 dienų stebime savo sveikatos būklę, įsisiurbimo vietą, ar neatsiranda raudona dėmė. Tai yra Laimo ligos specifinis požymis – klaidžiojanti raudona dėmė. Jei paraudimas žirnio didumo, iki 1–1,5 cm, galima gyventi ramiai. Bet jei dėmė – 5 cm ar daugiau, reikia kreiptis į gydytoją“, – patarė M. Žygutienė.

Erkinio encefalito simptomai panašūs į gripo. Žmogų kankina pakilusi temperatūra, galvos, raumenų skausmai. Jei tai įvyksta per 30 dienų nuo erkės įsisiurbimo, reikia važiuoti į ligoninę.

Šiuo metu skaičiuojame paskutines vasaros savaites. Ar dar verta skiepytis?

„Žinoma. Idealiausias laikas yra vėlyvas ruduo, žiema ar labai ankstyvas pavasaris. Jei nutarėme skiepytis, galima ir ne idealiu laikotarpiu, – sakė entomologė.

– Klimato kaita turi didžiulę įtaką, ir nuo rudens iki šio pavasario visą laiką buvo galima aptikti aktyvių erkių, jų nebuvo daug, bet pavienių tikrai buvo. Dėl to ankstyvą pavasarį jau turėjome pirmuosius ligos atvejus.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(43)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(40)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kristina Pocytė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(1)
31(1)
28(4)
25(0)
21(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
63(0)
56(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
111(20)