Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kaip atskirti sausų akių sindromą nuo alergijos? Ir kaip akis veikia UV spinduliai?

2020-08-22 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (110)
    Share

Intensyvūs saulės spinduliai ir ryški dienos šviesa vargina ir sausina akių gleivinę dar labiau nei kompiuteris ar kitų išmaniųjų prietaisų ekranai.

Medicinos centro „Northway“ gydytojos oftalmologės dr. Donatos Montvilaitės teigimu, vasaros metu žmones dažniausiai vargina akių alergija, ultravioletinių saulės spindulių poveikis akims ir sausų akių sindromas. Specialistė perspėja, kad nors kartais šios problemos persipina, nereikėtų painioti skirtingų akių negalavimų. Laiku nediagnozavus tikrosios akių diskomforto priežasties, negydant ar gydant neteisingai, gali grėsti rimtos akių ligos ir net regėjimo sutrikimai.

Akių alergija: kaip ji pasireiškia

Akių alergija dar vadinama sezoniniu alerginiu konjunktyvitu. Tai neigiamas imuninis atsakas atsirandantis, kaip reakcija į įvairių augalų (medžių, žolių) žiedadulkes. Jos iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į bronchus, kontaktuoja su oda ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

„Dažniausiai skundžiamasi akių niežuliu, ašarojimu, vokų pabrinkimu, nedideliu akių paraudimu, negausiu vandeningai gleivingu sekretu akių skliaute, deginimo jausmu, perštėjimu, šviesos baime“, – vardina alergijos simptomus gydytoja.

Alerginis konjuktyvitas, deja, gali būti ne tik sezoninis, bet ir nuolatinis, lėtinis. Pasak patyrusios specialistės, nors pastarojo simptomai dažniau išreikšti silpniau nei sezoninio alerginio konjunktyvito, su paūmėjimais ir atoslūgiais jis gali varginti ištisus metus.

Šiuo atveju dažniausi ligos sukėlėjai būna dulkių erkutės (būna miegamajame lovose, kilimuose), naminiai gyvūnų (ypač katės ir šunys), mikroskopiniai grybai (pelėsiai, augantys drėgnose, mažai vėdinamose patalpose, 15-30°C temp.) ir kt.

„Yra žmonių, kurie yra alergiški ne tik žiedadulkėms, bet tuo pačiu metu ir namų dulkių erkėms ar kitiems alergenams. Tokiu atveju jį vargina užsitęsę nepraeinantys alerginiai simptomai“, – pasakoja oftalmologė.

Kas tai yra sausų akių sindromas ir kaip jį atskirti nuo akių alergijos

Sausų akių sindromas (SAS) – tai daugiafaktorinė ašarų takų ir akių paviršiaus liga, kai akies paviršius pažeidžiamas dėl padidėjusio ašarų plėvelės osmoliariškumo arba poūmio uždegimo. Akies paviršiaus pažeidimas susijęs su akies diskomfortu atsiranda dėl ašarų plėvelės stabilumo sutrikimo. Dėl to jaučiami nemalonūs simptomai – svetimkūnio jausmas, perštėjimas, „smėlis“ akyse, graužimas, jautrumas šviesai bei akies paraudimas.

„Per dieną mūsų organizme pasigamina iki 1,5 ml ašarų. Ašarose yra 97,8 proc. vandens, 0,85 proc. druskų, taip pat gamaglobulino, enzimo lizocimo, jos pasižymi baktericidinėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis.

Tikriausiai esate girdėję, kad ašarų plėvelė susideda iš 3 sluoksnių: riebalinio (lipidinio), vandeninio ir mucininio. Visi šie sluoksniai turi savo funkcijas. Sausų akių sindromas rodo, jog akies ašarų plėvelė yra nevisavertė ir tinkamai neatlieka savo funkcijų. Pastarųjų metų tyrimai įrodė, kad SAS yra uždegiminė akių liga, kuri turi panašumų su autoimuninėmis ligomis. Tai reiškia, kad esant SAS atsiranda akių paviršiaus pažeidimas ir uždegiminis procesas akyse“, – pasakoja oftalmologė.

Visame pasaulyje dėl sausų akių kenčia nuo 5 iki 34 procentų žmonių, o su amžiumi šio negalavimo paplitimas ženkliai didėja.

Esant sausų akių sindromui, dažniausiai skundžiamasi didesniu ar mažiau ryškiu akių paraudimu ir akies paviršiaus pažeidimu – išsausėjimu, žvyro pojūčiu akyse, tačiau jam nėra būdingas akių niežulys, vokų paburkimas, vandeningai gleivingas sekretas akių skliaute, – simptomai, būdingi akių alergijai. Esant SAS gali pablogėti matymas, ypač dirbant prie kompiuterio ar skaitant, bei vairuojant. Nemaža dalis pacientų skundžiasi suprastėjusia gyvenimo kokybe.

„Svarbu atminti, kad teisingai ir anksti nustatyta diagnozė labai svarbi parenkant tinkamą gydymą, o ją tiksliai nustatyti gali tik gydytojas oftalmologas“, – primena gydytoja.

UV saulės spindulių poveikis akims: kuo jis žalingas

Dr. Donatos Montvilaitės teigimu, mažas UV spindulių kiekis teigiamai veikia organizmą, tačiau labai svarbu neužmiršti, jog saulės skleidžiamų UV spindulių žala nuolat kaupiasi ir gali turėti nuolatinį poveikį mūsų akims, regėjimui bei kelti rimtą pavojų sveikatai.

„Kalbant apie saulės spindulių žalą akims, nereikėtų užmiršti, kad ne visi UV spinduliai vienodai pasiekia akį: UVB spindulius dažniausiai sugeria ragena, tad šie nepatenka į tinklainę. Kitaip nei UVB spinduliuotė, UVA praeina per rageną, akies lęšiuką ir pasiekia tinklainę.

Apie 99% UVC spinduliuotės sugeria ozono sluoksnis ir žemės atmosfera. Vienas dažnesnių akių pažeidimų, kurį sukelia UVB spinduliai pasireiškia priekinio akies segmento uždegimais – fotokeratitu, kai yra pažeidžiama ragena, ir junginės uždegimu – fotokonjunktyvitu.

Abu šiuos akių uždegimus gali sukelti tiesioginiai saulės spinduliai (kai žiūrimą tiesiai į saulę), arba atsispindėję UV spinduliai nuo vandens, smėlio, sniego. Jie pasireiškia dideliu akių skausmu, ašarojimu, šviesos baime, akių paraudimu, neryškiu matymu bei svetimkūnio pojūčiu akyse. Visi šie simptomai išnyksta gan greitai, per 1-2 dienas.

UV saulės spinduliai turi didelį poveikį ragenai – t. y. gali pažeisti ragenos endotelį. Dėl to tampa sudėtinga nešioti kontaktinius lęšius, o ilgainiui tai gali turėti neigiamos įtakos atliekamai intraokulinei operacijai, nes yra neigiamai veikiama ragenos ir junginės regeneracija“, – apie UV spindulių grėsmes pasakoja oftalmologė.

Fotojautrumas labiau yra būdingas šviesiaakiams, t.y. žmonėms turintiems šviesios spalvos akis (mėlynos, žalios), taip pat žmonėms po kataraktos operacijos, po amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymo.

Intensyvus spindulių poveikis sukelia netaisyklingą paviršinių akies audinių augimą – atsiranda mėsinga junginės klostė dažniausiai vidinėje akies obuolio pusėje, kuri ilgainiui gali užslinkti-peraugti ragenos paviršių ir trukdyti matymui, arba gerybinis gelsvos spalvos darinukas ant junginės.

„Nereikia pamiršti, kad ultravioletinių spindulių poveikis padidina ne tik odos vėžio atsiradimo riziką, bet taip pat ir akių vėžio, kaip rainelės ar gyslainės melanomos riziką, bei plokščialąstelinių junginės navikų riziką. Ilgainiui gali išsivystyti akių vokų odos vėžys, dažniausiai atsirandantis apatiniame voke (nes apatinis vokas labiausiai veikiamas UV spindulių)“, – perspėja gydytoja.

UV spinduliai turi įtakos laipsniškam lęšiuko drumstėjimui (kataraktos) atsiradimui. Todėl net debesuotomis dienomis rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės. Saulės žala akims paveikia ir užpakalinį akies segmentą – tinklainę.

Tinklainės nudegimas, taip vadinama soliarinė retinopatija – tai yra akies dugno patologija, kuri gali sukelti negrįžtamus regos pakitimus, kai be jokios apsaugos akims yra stebimas saulės užtemimas. Taip pat UV spindulių poveikis yra laipsniškas amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimo veiksnys, kuris sukelia centrinio matymo praradimą.

Ar apsaugoti akis gali padėti akiniai nuo saulės ir kaip išsirinkti tinkamus

„Saulės akiniai yra prevencinė priemonė, deja, ne visi jie gali tinkamai apsaugoti mūsų akis nuo UV saulės spindulių“, – teigia specialistė. Pasak jos, dažnai akiniai akims suteikia tik vertikalią apsaugą, o jos ne visada pakanka.

Renkantis tinkamus akinius labai svarbu jų forma, tinkama padėtis ant veido, taip pat akinių lęšiai bei saulės spindulių ekspozicijos ypatumai. Pasirinkus netinkamus akinius, UV spindulių dozė gali patekti į akis net ir juos dėvint: spinduliai gali pasiekti akis iš viršaus, iš apačios (atsispindėdami nuo įvairių paviršių) bei kitomis kryptimis (dėl difuzinės spinduliuotės).

Tad renkantis akinius reikėtų atkreipti dėmesį, kad akiniai turėtų didesnius lęšius, pilnai dengtų priekinį ir šoninius akies paviršius, kad apsaugotų ne tik akis, bet ir aplink jas esančią odą. Nereikėtų pamiršti, kad lęšiai turi būti su specialiais filtrais, apsaugančiais nuo kenksmingų saulės spindulių. Tinkami saulės akinių filtrai turi turėti apsaugą nuo UVA ir UVB saulės spindulių, o ant akinių rėmelių ar pakuotės žymėjimą UV-400, UV 100 proc. arba raides CE.

Remiantis rekomendacijomis, mūsų šalies bei vidurio Europos gyventojų akinių lęšių filtras turėtų būti 2-osios arba 3-osios kategorijos. Nulinė (0) kategorija pasižymi menka apsauga nuo saulės, šios kategorijos lęšiai skirti korekciniams akiniams šviesai jautrioms akims.

1-oji kategorija UV saulės spindulių nesugeria, tad labiau tinkami dėvėti debesuotomis, apniukusiomis dienomis. 2-oji filtro kategorijos lęšiai apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių 57-82 proc., dar didesnę apsauga turinti 3-ioji lęšių filtro kategorija puikiai tinkama vasaros metu paplūdimyje, karšto klimato šalyse nešiojamiems akiniams. 4-osios kategorijos filtras, praleidžiantis tik 8 procentus šviesos, skirtas tik specialių poreikių turintiems žmonėms.

„Labai norėčiau priminti, kad apsaugai nuo saulės kartu su saulės akiniais reikėtų pasitelkti ir galvos apdangalus – plačiabryles skrybėlaites ar kepuraites su snapeliu. Neretai jauni žmonės dėvintys kontaktinius lęšius mano, jog jiems nėra būtina apsauga nuo UV spindulių. Tiesa, kad naujieji kontaktiniai lęšiai blokuoja dalį spindulių, tačiau tai toli gražu neapsaugo akių vokų ir aplinkinės odos nuo kenksmingos saulės“, – baigdama pokalbį primena gydytoja oftalmologė.

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
28(0)
27(0)
25(5)
23(4)
19(1)
18(0)
15(1)
14(3)
11(0)
Savaitės
158(16)
85(1)
56(6)
52(3)
Mėnesio
180(10)
111(1)
107(20)