Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Profesorius Kasiulevičius: galimi 3 šios koronaviruso pandemijos scenarijai ir ruošiamasi blogiausiam

2020-09-03 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (275)
    Share

Kiek aprimęs vasarą, dabar koronavirusas vėl pradėjo labiau plisti. Pastaruoju metu ypač padaugėjo naujų COVID-19 židinių biuruose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pastebėjo, kad įmonėse registruojama nuo kelių iki keliolikos naujų koronaviruso atvejų. Siekiant padėti suvaldyti šią situaciją, NVSC trečiadienį surengė nuotolinius mokymus įvairioms organizacijoms.

Vienas iš NVSC renginio pranešėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, apžvelgė COVID-19 ligą ir aptarė galimus tolesnius pandemijos plitimo scenarijus, kurių yra trys ir šiuo metu ruošiamasi blogiausiam jų.

Remdamasis istorijos pavyzdžiais, profesorius neabejojo, kad turėtų būti kelios šios pandemijos bangos. Taip pat mokslininkas atsakė ir į klausimą, kodėl Lietuvoje koronavirusas taip neišplito, kaip kitose šalyse ir papasakojo, kaip šiuo metu su pandemija sekasi tvarkytis įvairioms šalims.

Pandemijos kartojasi reguliariai

Profesorius V. Kasiulevičius kalbėjo, kad pandemijos pasaulį lydi jau labai seniai, tad ir šioji įvairias šalis sukrėtusi pandemija nėra jokia naujiena. „Pandemijos labai seniai aprašomos. Pirmosios gripo pandemijos aprašytos dar XVI amžiaus pradžioje ir jos kartojasi reguliariai, kas keletą dešimtmečių“, – sakė profesorius.

Viena garsiausių pandemijų praūžė XIX amžiaus pabaigoje. Ši pandemija irgi prasidėjo Kinijos teritorijoje ir per Rusiją paplito po visą pasaulį. Ji nusinešė apie milijoną žmonių gyvybių, o tais laikais Žemėje gyventojų buvo gerokai mažiau negu dabar. Kai kurių mokslininkų teigimu, tai buvo pirmoji koronaviruso pandemija, nors didesnė mokslininkų dalis tiki, kad tai – tam tikros gripo padermės pandemija.

Anot profesoriaus, pažvelgus į minėtosios pandemijos istoriją, galima matyti bangas, kurios buvo trys ir yra detaliai aprašytos: kada formavosi, kaip vyko, kaip plito infekcija.

„Pandemijos, be abejonės, [anksčiau] plisdavo ne tokiu žaibišku greičiu, nes tais laikais buvo neišvystytas susisiekimas taip, kaip dabar, kai turime oro uostus. Lėktuvais pandemijos plinta daug greičiau negu tais laikais.

Tais laikais, kada pandemijos pradėjo plisti intensyviai, apimdamos visus žemynus, atsirado susisiekimas, kuris padėjo joms tai daryti – geležinkeliai. XIX amžiaus antra pusė – geležinkelių klestėjimo laikas – padėjo išplatinti pandemiją keliuose žemynuose. Vos per keletą mėnesių pandemija pasiekė JAV per Rusiją iš Kinijos“, – pasakojo V. Kasiulevičius.

Kas stabdė ispaniškojo gripo išplitimą?

 

Praeitame šimtmetyje, 1918–1919 metais smogė ir ispaniškojo gripo pandemija.

„Tada buvo gripo pandemija ir pasaulis jau buvo protingesnis, jau mokėjo suprasti, ką reikia daryti, naudojosi įvairiomis apsaugos priemonėmis: kaukės buvo atsiradusios dar prieš pandemiją ir jų naudojimas išplito kai kuriuose JAV miestuose. Dabar dideli tyrimai, analizės rodo, kad tokiuose miestuose, kurie įvedinėjo socialinio apribojimo arba fizinio atstumo priemones, atšaukinėjo renginius, vengė įvairių paradų, mirčių skaičius buvo net keletą kartų mažesnis“, – teigė V. Kasiulevičius.

Vėlesnės ne tokio didelio masto, bet nemažai gyvybių nusinešusios buvo 1957, 1968 metų gripo pandemijos.

„Šiame šimtmetyje jau turėjome gripo pandemiją 2009 metais. Tai buvo vėlgi nauja gripo padermė, vadinamasis kiaulių gripas, kuris nusinešė irgi apie 300 tūkst. gyvybių visame pasaulyje“, – prisiminė profesorius.

Analizuojant istorinius duomenis, anot V. Kasiulevičiaus, matyti, kad pandemijoms būdingos pavasarinė ir rudens bangos. „Patirtis rodo, kad šaltojo sezono banga būna didesnė negu pavasarinė. Bet tai nebūtinai taisyklė. Yra buvę ir išimčių. Juo labiau, kad koronavirusas yra kitoks negu gripo. Aišku, kad tos patirties su koronavirusu mes iki šiol daug neturėjome. Nors tam tikros patirties buvo, jeigu prisimintume pirmąjį SARS virusą, kuris plito 2003 metais. Matėme, kad jis išplito net į 20 šalių.

Patirtis jį izoliuojant buvo sėkminga, mokslininkai tikėjosi, kad ir šią pandemiją lengva suvaldyti. Tačiau ši infekcija plinta greičiau, ji nepaiso jokių sienų, ribų“, – prisiminė profesorius.

Lietuvos ir kaimynių kol kas nėra tarp didelės rizikos šalių

Skaitydamas pranešimą V. Kasiulevičius apžvelgė ir naujausius koronaviruso duomenis.

„Jeigu pažvelgtume į vakar dienos epidemiologinę situaciją visame pasaulyje, matytume daug šalių, kur infekcijos skaičiai yra nemaži. Jie po truputį stabilizuojasi Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europoje, deja, situacija pastaruoju metu yra pablogėjusi. Ispanijoje skaičiai per dieną siekia beveik 200 susirgimų milijonui gyventojų. Nacionalinei sveikatos sistemai yra daug“, – neabejojo medikas.

 

Šiuo metu džiuginančių žinių Europoje nėra daug, nes naujų atvejų daugėjimas apima didesnę dalį Senojo žemyno teritorijos, ką vertinti reikėtų labai rimtai.

Ženevos universiteto Globalios sveikatos institutas reguliariai kas dvi savaites įvairiose šalyse pateikia ir koronaviruso rizikos vertinimus. Minėtojo instituto sudarytas rizikos žemėlapis rodo, kad Europoje didžiausia koronaviruso rizika yra Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje. O Lietuva ir aplinkinės šalys: Lenkija, Vokietija, Suomija, Norvegija, rugpjūčio 15 dienos duomenimis, į didelės rizikos šalis nepatenka.

„Duomenis Ženevos universitetas skaičiuoja tokiu principu: jeigu per dieną šalyje nėra 2,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, laikome, kad pandemija valdoma. Lietuvai [šis rodiklis] būtų, [jeigu turėtume] apie 70 atvejų per dieną. Tokio skaičiaus mes neturime. Turime mažesnius skaičius. Todėl mes iš esmės priskiriami prie kontroliuojamos situacijos“, – pasidžiaugė V. Kasiulevičius.

Kaip vystosi pandemija?

Pandemijos vystymasis prasideda nuo atvejų augimo, kuris dažniausiai yra eksponentinis.

„Mes matėme tą pradžią. Prisiminkime: pavasarį atvejų daugėjo gana sparčiai ir juos valdyti buvo sudėtinga. Tačiau po to visuomenės priima sprendimus. Didžioji dalis visuomenių Europos Sąjungoje priėmė gana griežtus sprendimus naudoti įvairius judėjimo apribojimus, nuotolinį darbą, mokyklos buvo uždaromos, paliekamos nuotoliniam darbui ir taip stabilizavo pandemijos situaciją. Ta intervencija paprastai duoda rezultatą po trijų savaičių. Tos šalys, kurios to nedarė arba darė blogai, turi labai didelius protrūkius“, – neabejojo V. Kasiulevičius.

Anot profesoriaus, eksponentinio susirgimų augimo Lietuvoje nėra, nes išmokome naudoti tam tikras apribojimo priemones, net jei atrodo, kad jos nėra labai intensyviai naudojamos.

„Vis daugiau žmonių naudoja apsaugos priemones, pavyzdžiui kaukes, plauna ir dezinfekuoja rankas, valomi paviršiai, žmonės stengiasi nesibūriuoti, mažiau dalyvauja uždaroje veikloje, įvairiuose susibūrimuose ir tai duoda efektą, neleidžia eksponentiškai augti naujų susirgimų skaičiui.

 

Vienas garsiausių pasaulyje ne tik medicinos, bet turbūt apskritai žurnalų „Nature“ yra publikavęs suvestinę, kur aprašo pandemijų perspektyvą. Jie teigia labai aiškiai: jeigu dauguma visuomenės, tai yra bent 60 proc., laikosi tam tikrų apribojimų, supranta rizikas ir priima teisingus sprendimus, situaciją šalyje galima valdyti“, – pabrėžė medikas.

Prognozė ateičiai

Anot profesoriaus, kaip pandemija vystysis ateityje, niekas kol kas konkrečiai negali atsakyti, bet yra keli jos vystymosi modeliai.

„Viena garsi amerikiečių organizacija, dirbanti su Harvardo universitetu, publikavo tris tolesnės pandemijos variantus. Pirmas, kada vystosi pikai ir atoslūgiai, yra vadinamas lėtinis pandemijos degimas. Tada vyksta bangavimas tam tikromis bangomis. Antras scenarijus yra, kad rudens pikas didesnis negu pavasario. Tam scenarijui mes būtent ir ruošiamės, nes jis yra blogiausias, bet nebūtinai jis pasitvirtins. Trečias scenarijus – toks vadinamas lėtinis rusenimas, kada nėra labai aiškių pikų ir atoslūgių, bet yra dar mažesnis bangavimas negu pirmam scenarijuj“, – vardijo V. Kasiulevičius.

Tiesa, sudarant galimas prognozes yra daug nežinomųjų. Visų pirma nežinoma, ar koronavirusą veikia sezonas, oras, temperatūra, drėgmė ir taip toliau.

„Duomenys kaupiasi ir jie rodo, kad tam tikras temperatūros poveikis vystytis infekcijai yra. Ultravioletinės spinduliuotės poveikis taip pat yra. Vasara ne veltui davė tą atotrūkį, nes Šiaurės platumose, kur yra pakankama drėgmė ir pakankamai daug saulės, viruso plitimas yra sudėtingesnis ir lėtesnis“, – pasakojo profesorius.

Daug diskutuojama ir dėl to, ar yra aiškus šios infekcijos sezoniškumas.

„Jeigu nagrinėsime kitus šio koronaviruso, kuris mus kankina, giminės virusus, pamatysime, kad jiems visiems būdingas sezoniškumas: jų daugiau šaltuoju laikotarpiu ir mažiau šiltuoju.

Vengrų mokslininkai net yra apskaičiavę, kaip sezoniškumo ir taikomų apribojimų lygmuo gali veikti infekcijos dydį. Pats sezoniškumas savaime, nors visi jo bijo, nėra blogiausias dalykas. Jis leidžia šiek tiek prognozuoti, kas vyksta su infekcija ir viltis, kad pavasarį situacija šiek tiek gerės. Bet bangos yra neišvengiamos, nes šaltuoju sezono metu žmonės neišvengiamai susiburia į uždaras patalpas, kuriose dėl šildymo ypatumų yra sausesnis oras ir bendrauja intensyviau. Mūsų gleivinės išsausėja ir darosi imlesnės virusui.

 

Bet suprantame vieną ir aiškų dalyką, kad visi prognoziniai modeliai turės kažkokį patvirtinimą tik tada, kai viskas įvyks. Tačiau jau dabar jie sako labai akivaizdžiai: jeigu mes nieko nedarome, matome nemažą bangą, kuri yra didesnė negu buvusi pavasarinė. Jeigu užtikriname fizinę distanciją ten, kur įmanoma, be reikalo nesibūriuojame, išsaugome galimybę dirbti, mokytis nuotoliniu būdu, yra mažiau bereikalingų renginių ir šeimos švenčių, iš karto gauname smarkų naujų atvejų mažėjimą šaltuoju sezonu. Jeigu dar prie to pridedame efektyvų testavimą – pakankamai gerą ir ankstyvą 80 proc. kontaktų išaiškinimą, ką dabar daro NVSC ir kol kas laiko šį rodiklį, tai gauname dar mažesnę bangą ir ji būna ne didesnė negu pavasarį“, – sakė V. Kasiulevičius.

Kada pasireiškia simptomai?

Koronavirusas perduodamas artimų kontaktų metu per orą lašeliniu būdu, kai asmuo čiaudi ir kosti.

„Bet reikia suprasti, kad galimas užsikrėtimas ir nuo įvairių paviršių, ant kurių virusas gali išlikti pakankamai ilgai. Vasaros metu ant tų paviršių ir ore jis išlieka trumpiau, žiemos sezonu – ilgiau. Taigi reikia turėti galvoje, kad bereikalingas įvairių paviršių, kuriuos liečia daug žmonių, lietimas irgi gali būti susijęs su užsikrėtimo rizika, todėl rankų plovimas yra labai svarbus“, – pabrėžė V. Kasiulevičius.

Koronaviruso inkubacinis periodas, kaip žinia, yra iki 14 dienų. Nors dažniausias inkubacinis periodas, anot profesoriaus, yra 4–5 paros, kai kuriose publikacijose teigiama, kad iki septynių ir daugiau parų. 97,5 proc. pacientų [simptomai] pasireiškia per 11,5 paros.

„Nėra svarbiausia tiksliai žinoti tos dienos, [kada turėjote kontaktą su užsikrėtusiuoju], bet stebėti save iki dviejų savaičių, nes mes turėjome Santaros klinikose pacientų, kuriems [simptomai] pasireiškė paskutinę – 14-ąją – parą nuo užsikrėtimo. Nors tokių pacientų yra labai nedaug“, – sakė profesorius.

 

Anot specialisto, infekcija gali pasireikšti įvairaus sunkumo simptomais. Būdingas kosulys, karščiavimas.

„Pirmiausia dažniausiai pasireiškia karščiavimas, tada gerklės skausmas, kosulys, šaltkrėtis, raumenų skausmai. Daliai žmonių pasireiškia skonio ir kvapo sutrikimai“, – vardijo V. Kasiulevičius.

Apie 15 proc. pacientų pasireiškia sunki ligos eiga: dusulys, pokyčiai abiejuose plaučiuose.

„Nors plaučiuose pokyčiai daugiau ar mažiau pasireiškia kas antram, bet labai rimti, kada gydymas ligoninėje, atsiranda trečdaliui žmonių. Nuo visų šiįų skaičiuojamų 15 procentų tų, kuriems reikalinga pagalba deguonimi, dirbtine ventiliacija arba EKMO, yra iki 5 proc. Tai nėra didelis procentas, bet yra rimtas iššūkis. Paprasto gripo komplikacijos neviršija 1 procento, o čia kas trečias pacientas atsiduria ligoninėje“, – pastebėjo profesorius.

Šiuo metu, pasak mediko, daugiausia įrodymų yra, kad koronavirusą veiksminga gydyti dviem vaistais: remdesiviru ir deksametazonu. Jie buvo ištirti atsitiktinės atrankos kontroliuojamais tyrimais.

Jokia naujiena

V. Kasiulevičius pabrėžė – koronavirusai nėra jokia naujiena pasaulyje.

„Koronavirusai kaip grupė aprašyti praeitame šimtmetyje, septintajame dešimtmetyje. Jie nėra atsiradę dabar, kaip daugelis galvoja, kad kažkas juos sukūrė specialiai ir tai atsitiko tik dabar. Jie gyvena labai seniai tarp mūsų, tarp gyvūnų seniai gyvena ir mūsų gyvūnai serga koronavirusinėm infekcijom.

Tai, kad jie pateko iš gyvūnų rezervuaro žmogui ir sukelia bent dvi infekcijas, artimas SARS-CoV-2 infekcijai, kuri dabar mums yra iššūkis, irgi yra ne paslaptis“, – sakė profesorius.

Mokslininkas paaiškino, kad COVID pavadinimas šifruojasi taip: „CO“ reiškia koroną (angl. „corona“), „VI“ reiškia virusą, o „D“ – ligą (ang. „disease“), o „19“ žymi 2019 metus, kada virusas buvo pirmą kartą nustatytas ir išskirtas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Balčiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(1)
31(1)
28(4)
25(0)
21(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
63(0)
56(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
111(20)