Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

6 koronaviruso prevencijos patarimai, kurie veikiausiai yra neefektyvūs: pirštinės parduotuvėje nereikalingos ir kodėl neverta sukti sau galvos dėl maisto pakuočių dezinfekavimo

2020-09-10 (0) Rekomenduoja   (28) Perskaitymai (165)
    Share

Per ilgesnį nei pusmečio laikotarpį prikaupus gana didelį žinių kiekį specialistai užtikrintai išvardintų efektyviausius apsaugos nuo COVID-19 būdus: dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis atstumo nuo kitų žmonių, vengti žmonių susibūrimo vietų, ypač jei tos vietos yra uždaroje patalpoje, rašo „Science Alert“.


©KlausHausmann | pixabay.com

Per pusmetį sveikatos apsaugos profesionalai pakankamai daug sužinjo apie tai, kaip virusas plinta. Tapo akivaizdu, kad kai kurios apsaugos priemonės, kurios buvo rekomenduojamos ankstyvą pavasarį, rudenį jau neturėtų būti rekomenuojamos – jos nepasiteisino.

Pavyzdžiui, labai tikėtina, kad rekomendacija kelioms dienoms „karantinuoti“ visas per kurjerius atsiųstas pakuotes yra gerokas lazdos perlenkimas, tvirtina Šiaurės Karolinos universiteto epidemiologė Rachel Graham.

„Niekada nesukau sau galvos dėl siuntinių karantinavimo“, – tvirtino mokslininkė. Štai šeši anksčiau dažnai skelbti apsisaugojimo nuo koronaviruso būdai, dėl kurių nebereikėtų sukti sau galvos – na, bent jau taip tvirtina R.Graham ir kiti medicinos profesionalai.

1. Pirštinės parduotuvėje nereikalingos

Per paviršius koronavirusas plinta ne taip lengvai, kaip manyta anksčiau, tvirtina JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras. Nors teoriškai žmogus gali užsikrėsti palietęs užterštą paviršių ar objektą, o po to tomis pačiomis rankomis rankomis paliesdami savo burną, nosį, akis. Pirštinių – vienkartinių ar bet kokių kitokių – dėvėjimas gali pasirodyti kaip nesudėtingas būdas apsisaugoti nuo potencialiai užkrečiamos medžiagos patekimo ant rankų. Bet bent jau amerikietiškos sveikatos apsaugos gairės šiuo metu pirštinių kasdieninei veiklai vykdyti nerekomenduoja.

 

„Pirštinių eidamas į parduotuvę nesimaunu, bet būtinai kruopščiai nusiplaunu rankas grįžęs iš parduotuvės“, – leidiniu „The Washington Post“ sakė Kalifornijos univeristeto (JAV) epidemiologas Paulas Volberdingas.

Kai kurie ekspertai nerekomenduoja mūvėti pirštinių ir dėl to, kad jos žmonėms gali suteikti apgaulingą saugumo jausmą apsipirkimo metu.

„Žmonėms gali kilti minčių, kad pirštinės yra neįveikiamas skydas, nors taip nėra. Jos yra dar vienas užkrato pernešimo šaltinis“, sakė Amerikos infekcinių ligų bendrijos epidemiologė Ravina Kullar, pridūrusi, kad pirštines užsimovę žmonės gali būti linkę savo veidą liesti dar dažniau nei be jų.

2. Nesukite sau galvos dėl maisto pakuočių dezinfekavimo

Rudenį Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnai aptiko koronaviruso pėdsakų ant šaldyto maisto pakuočių.

Tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos Ypatingų sveikatos situacijų programos vadovas Michaelas Ryanas mano, jog tai veikiausiai nėra priežastis nervintis.

„Žmonėms nereikėtų bijoti maisto, maisto pakuočių, maisto apdorojimo ir maisto pristatymo“, – spaudos konferencijoje praėjusį mėnesį sakė M.Ryanas.

Meino universiteto (JAV) chemijos ir biomedicinos inžinierė Caitlin Howell sakė, jog mažai tikėtina, kad virusas išgyventų ant šaldyto maisto.

„Tai yra įmanoma, tačiau virusas už normalios žmogaus kūno temperatūros ribų nėra labai stabilus. Viruso ataušinimas ar šaldymas padeda pailginti laikotarpį, kurį virusas būna užkrečiamas – manome, dėl to mėsos perdirbimo įmonės tapo infekcijos platinimo karštaisiais taškais – tačiau perdavimas per paviršius, panašu, yra gana retas – net tada, kai paviršiai yra ataušinti ar sušaldyti“, – leidiniui „Business Insider“ tvirtino mokslininkė.

 

Arizonos valstijos imunobiologė Elizabeth Connick sakė, kad ji savo maisto – nei šaldyto, nei įprasto – pakuočių neplauna ir nedezinfekuoja.

„Kokią savaitę taip dariau, bet paskui nusprendžiau, kad jei virusas būtų perduodamas per paviršius, jo atvejų būtų daugiau. Nemanau, kad ant pakuočių viruso yra daug“, – sakė E.Connick.

3. Trys dienos karantino bibliotekos knygoms – visiškai pakankamai

Laikas, kurį virusas išlieka gyvybingas ant įvairių paviršių, yra priklausomas nuo medžiagos, iš kurios pagamintas tas paviršius. Pavyzdžiui, vieno tyrimo autoriai nustatė, kad nuo audinių ir popieriaus virusas išnyksta per tris valandas.

Įvertinus šiuos duomenis, R.Graham teigimu, nereikėtų per daug sukti galvos dėl knygų karantinavimo prieš grąžinant jas į apyvartą.

Birželį atlikti tyrimai parodė, kad viruso dalelės nuo įprastinio bibliotekų turto išnyksta per tris dienas.

 

Mokslininkai tikrino, koks yra viruso gyvybingumas ir ant kietų, ir ant minkštų knygų viršelių, ir ant užverstos knygos puslapių. Tikrintas viruso gyvybingumas ant knygos aplankalų bei plastikinių DVD dėžučių.

Rezultatai parodė, kad jau po paros viruso ant DVD dėžučių ir knygų viršelių nebeliko. Po trijų dienų jo nebebuvo įmanoma patikti ant popieriaus užverstoje knygoje ir knygų aplankalų.

„Taigi, daugiau nei trys dienos vėdinimo yra pernelyg didelis atsargumas“, – teigė R.Graham.

4. Pašto karantinuoti apskritai nereikia

Būtų neėėtikėtina, jei vos ant vieno laiško būtų tiek viruso dalelių, kiek pakaktų ligai sukelti, aiškina R.Graham. Štai dėl ko pašto dėžutės turinio karantinavimas, labai tikėtina, yra visiškai nereikalingas.

Be to, jei pašto dėžutė yra lauke, visai tikėtina, kad vasaros kaitra ją gerokai „pakepina“ ir sunaikina bet kokį viduje esantį virusą, pridūrė epidemiologė.

5. Valytojams ir remontininkams galima lankytis jūsų namuose

Nuo pat infekcijos pradžios žmonės vengė kviestis svečius į savo namus. Tačiau dauguma ekspertų tikina, jog nėra nieko blogo kartas nuo karto į savo gyvenamąsias patalpas įsileisti valytojus ir remonto paslaugų tiekėjus.

JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamųjų ligų instituto direktorius Anthony Fauci leidinio „The Washington Post“ žurnalistams sakė, kad jo namuose kartą per dvi savaites apsilanko valytoja. „Ji visą buvimo mano namuose laiką dėvi kaukę ir pirštines“, – sakė A.Fauci.

 

E.Connick ir A.Fauci taip pat teigė, kad buvo į namus išsikvietę kirpėjus.

6. Baseine maudykitės be baimės

Baseinai nėra „populiarūs“ koronaviruso plitimo taškai, nes šis virusas neplinta vandeniu – ypač, jei tas vanduo yra chloruotas, mat dezinfekuojantys cheminiai junginiai turėtų nuslopinti viruso aktyvumą vandenyje. Tokias žinias pateikia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras.

„Vertinant apskritai, kvėpavimo takų patogenai vandenyje neišgyvena“, – leidiniui „Business Insider“ yra sakęs Mičigano universiteto (JAV) Visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Josephas Eisenbergas.

Be to, kadangi koronavirusas yra kvėpavimo takų infekcijos sukėlėjas, užsikrėtimo procesas įvyksta ne virusą prarijus, o jo įkvėpus. Todėl, anot J.Eisenbergo, plaukimas yra santykinai saugus užsiėmimas pandemijos metu.

Kita vertus, Vanderbilto univeristeto (JAV) prevencinės medicinos profesorius Williamas Schaffneris rekomenduoja vengti persirengimo kambarių.

„Persirengdami dėvėkite kaukę, stenkitės persirengti kuo greičiau. Turėtumėte vengti ilgiau trunkančio, artimo kontakto su kitais žmonėmis uždarose patalpose“, – sakė W.Schaffneris.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(28)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(28)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
78(4)
24(4)
21(0)
20(5)
19(0)
19(3)
17(0)
10(1)
Savaitės
171(1)
105(1)
100(20)
71(0)
69(2)
Mėnesio
128(0)
124(0)
114(32)
105(1)
102(17)