Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Gydytojas išvardijo, kokie COVID-19 pasireiškia vaikams, ir patarė, kada sunerimti

2020-09-18 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (330)
    Share

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebėjo, kad jau nuo pirmosios rugsėjo savaitės šeimos gydytojai sulaukė didelio skambučių srauto, padaugėjo besikreipiančių nuotoliniu būdu ir ateinančių į kontaktines konsultacijas dėl vaikams pasireiškusių peršalimo simptomų. Tėvai sunerimo, ar tai nėra koronavirusinės infekcijos požymiai.

„Didžioji dalis tų tėvelių kreipėsi dėl to, kad, vienas dalykas, jie nežino, ką daryti su tuo vaiku, kaip jį gydyti, jeigu čia yra COVID-19 atvejis. Kitas dalykas – jie nežino, ką daryti su ugdymo įstaiga, kuri nori kokio nors įrodymo, kad vaikas gali lankyti mokyklą ar darželį ir neužkrės kitų.

Abiem atvejais negalime daugiau pasakyti, negu tai, ką sakėme daugiau negu prieš metus, tuo metu, kai „covido“ dar nebuvo, ką sakėme prieš du ir prieš tris metus. Jeigu vaikas serga, nesvarbu, kokiu virusu, jeigu jis karščiuoja, jeigu jis sloguoja, jeigu jis kosėja ar viduriuoja, jeigu jis jaučiasi prastai, vaikas turėtų likti namuose. Visiškai nesvarbu, kokį virusą vaikas užneš į mokyklą“, – kalbėjo gydytojas V. Morozovas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) surengtoje vaizdo konsultacijoje mokyklų bendruomenėms.

Savo pranešime „COVID-19 liga iš šeimos gydytojo perspektyvos“ V. Morozovas atsakė į dažniausiai tėvams iškylančius klausimus apie COVID-19 infekciją ir pasakė, kokie koronaviruso simptomai pasireiškia vaikams.

Vaikai serga lengviau

Gydytojas V. Morozovas patikino, kad COVID-19 yra toks pat virusas, kaip ir kiti, o vaikai juo serga net lengviau, taip pat, kaip ir, beje, daugeliu kitų virusų.

„Šito viruso išskirtinumas yra tas, kad kuo žmogus lengviau serga, tuo trumpiau jį platina. Tai yra, besimptomis platintojas dažniausiai jį platina pakankamai trumpai, o sunkiai sergantis žmogus, kuris dėl viruso gali atsidurti reanimacijoje ir kuriam pasireikš daug ligos simptomų: plaučių uždegimas, dusulys ir pan., sirgdamas virusą platins ilgiau.

Kadangi vaikai serga lengviau, jie ir platina trumpiau, tas pasveikimas yra greitesnis“, – nuramino V. Morozovas.

Taigi, anot mediko, nepasitvirtino pavasarį, kai COVID-19 infekcija atsirado Lietuvoje, vyravę nuogąstavimai, kad vaikai yra infekcijos „superplatintojai“, ta „penktoji kolona“, kuri gali išsėti virusą ir dėl to turės žūti visi kiti.

„Taip, ačiū Dievui, nėra ir mes neturime uždaryti gydymo įstaigų, neturime vėl pasilikti visi namuose vien dėl to, kad bijome koronos“, – kalbėjo V. Morozovas.

 

Kaip nurodo JAV paskelbtos rekomendacijos, manoma, kad praėjus trim dienoms po simptomų pabaigos, jeigu sergama savaitę, koronavirusas jau tikrai gali būti nebeplatinamas.

Pirma taisyklė – likite namuose

Tad ką daryti, jeigu vaikas atsikėlė negaluojantis? Pasak V. Morozovo, visiškai nesvarbu, kuo serga vaikas, sunegalavęs jis turi likti namuose, o su juo – ir kuris nors iš tėvų.

Net jeigu tėvai nežino, ar serga vaikas, ar ne, nes ryte sukosėjo, pasakė, kad skauda gerklę ar galvą, blogai miegojo, yra pavargęs, bet galbūt net nėra temperatūros, vis tiek reikėtų likti namuose.

„Labai dažnai tos vienos dienos pakanka, kad paaiškėtų, jog vaikas tiesiog pervargo, peršalo per daug lakstęs lauke ar taip pasireiškė stresas. Dažnai jau apie pietus paaiškėja, kad jis visiškai sveikas“, – pastebėjo medikas, bet net ir tokiu atveju esą verčiau nerizikuoti ir niekur neiti.

„Tas vienos dienos nėjimas [į darželį ar mokyklą] gali apsaugoti patį vaiką nuo komplikacijų, kurios gali atsirasti, jeigu jis iki pietų visgi nepasijaus geriau. O, jeigu tai bus rimtesnis virusas [ir vaikas neliks namuose], jis bus tiesiog išplatintas po visą ugdymo įstaigą, bent jau po vaiko klasę“, – įspėjo V. Morozovas.

Ar galima gauti nedarbingumą 1 dienai?

Gydytojas patikino, kad net ir dėl vienos dienos su vaiku namuose likusiems tėvams, nesvarbu, ar yra rimtų simptomų, aukšta temperatūra, ar ne, bus išduodama nedarbingumo pažyma. Tereikia dėl to paskambinti šeimos gydytojui.

„Visiems vaikams iki 14 metų galima gauti 1, 2 ar 3 dienų – tiek, kiek reikia – slaugą namuose ir likti su vaiku namuose, juo pasirūpinti, padaryti taip, kad jis pasveiktų ir įsitikinti, kad yra sveikas“, – sakė medikas.

Į mokymo ar ugdymo įstaigą vaikas turėtų eiti jau pasveikęs.

Sveiko vaiko slaugymui nuo pradinuko ir ikimokyklinio amžiaus arba iki 8 metų nedarbingumą tėvai gali iki 14 dienų, sergančio vaiko iki 14 metų slaugymui išduodamas nedarbingumas iki 14 dienų.

„Jeigu neprireikė kreiptis į gydytoją tiesiogiai, jeigu yra paprasti simptomai, su kuriais, aš labai tikiuosi, nuo pavasario mokytos mamos ir tėčiai išmoko elgtis, tikrai dėl pasveikimo nereikia jokių pažymų iš gydytojų, jokių išrašų. Apie pasveikimą sprendžia mama.

 

Vaikas nueina į ugdymo įstaigą tada, kada jie su mama dviese nusprendė, kad vaikas yra sveikas. Gydytojas šitoje vietoje dėl pasveikimo visiškai nereikalingas. Taip yra dėl kelių dalykų: visų pirma įstatymiškai nėra visiškai jokios formos, kurią mes, gydytojai, galime pateikti, kad ir kaip tai motyvuojančiai atrodytų ugdymo įstaigai, apie vaiko pasveikimą, nesirgimą, riziką dėl „covido“ nešiojimo arba dar kažką. Nėra jokios formos, kurią būtų galima pateikti, todėl ji negali būti pateikta.

Kitas dalykas: jeigu vaikas, kaip dažniausiai būna, sirgo lengvai ir nesikreipė į jokius gydytojus, jokio medicininio būdo patikrinti, ar vaikas jau yra sveikas, vėlgi nėra“, – paaiškino V. Morozovas, pridūręs, kad vesti vaiką į gydymo įstaigą vien pasveikimui patvirtinti tikrai yra „labai labai neprotinga, nes taip mes tik didinam kontaktų skaičių“.

Mokykla negali liepti tirtis dėl COVID-19

Gydytojas mano, kad mokykla turėtų sužiūrėti, ar į mokyklą eina tik sveiki, nekarščiuojantys vaikai. Tam yra ir termovizoriai, ir temperatūros matavimai, mokyklose dirbantys sveikatos specialistai ir mokytojai. Sunegalavęs vaikas turėtų grįžti namo, o, jeigu tėvams nėra galimybės iš karto jo pasiimti, jis turėtų būti izoliuotas, bet ne kažkur palapinėje, kaip padarė viena mokykla, o atskiroje mokyklos patalpoje, kur galėtų saugiai sulaukti artimųjų.

Tačiau mokyklos neturėtų perlenkti lazdos ir liepti dėl įtarimą sukėlusių simptomų moksleiviams atlikti COVID-19 tyrimus.

„Apie indikacijas atlikti tyrimus dėl COVID-19 sprendžia ne mokytojai.

Teko susidurti su atveju, kai tėvai buvo priversti vaikui daryti tyrimus, nes jis slogavo – sloga nėra COVID-19 simptomas vaikams. Tėvai buvo priversti daryti tyrimus vaikui ir sau, tam, kad įrodytų, kad jis neserga ir galėtų pateikti įrodymus mokyklai“, – prisiminė gydytojas V. Morozovas, pridūręs, kad taip jokiu būdu neturėtų būti.

„Apie COVID-19 tyrimų atlikimą, tai yra PGR reakciją – nosiaryklės tyrimą, ten nustatant tiesiogiai viruso genetinę medžiagą, kuris šiai dienai yra vienintelis būdas nustatyti šiai infekcijai, sprendžia net ne gydytojas.

 

Dėl to pagal skaitmenizuotą algoritmą sprendžia mobilių stotelių komanda. Gydytojas gali rekomenduoti tą tyrimą atlikti, bet įstatyminiuose aktuose niekur neradau, kad mes galime paveikti atlikimą. Mes galime parekomenduoti, bet apie tai – atlikti tyrimus ar ne, sprendžia tik ta komanda. Darytis tyrimus privačiai vien dėl mokyklos norų patenkinimo nemanau, kad yra labai prasminga. Jeigu patys pasirenkate, kad jį atliktų, prašom, bet [tirtis reikia] ne dėl to, kad to reikalauja.

Lygiai taip pat apie karantino paskelbimą ir apribojimus lankytis mokymosi įstaigose sprendžia ne mokykla ir ne mokytojas, o NVSC. Nes tik tada, jeigu mes, gydytojai, gauname pranešimą iš NVSC apie tai, kad buvo kontaktas su COVID-19 atveju ir tai yra epidemiologinė situacija, toje įstaigoje paskelbtas karantinas, galime išduoti nedarbingumą dėl sveiko vaiko. Mes kalbam šiuo atveju ne apie tai, kad susirgai ir neini, bet apie tai, kad susirgo klasiokas ar grupiokas ir dėl to rekomenduojama neiti visiems į mokyklą“, – paaiškino specialistas.

Medikas pabrėžė: nedarbingumas tėvams bus išduotas tik tokiu atveju, kai neiti į mokyklą nurodys NVSC ir elektroniniu būdu bus gautas tai patvirtinantis dokumentas.

Kada galima įtarti COVID-19?

Taigi, kada galima būtų įtarti, kad vaikas susirgo COVID-19, o ne kita infekcija?

Anot V. Morozovo, šiuo metu Lietuvoje, remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, klinikiniai COVID-19 kriterijai yra kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas ir staigus uoslės, skonio praradimas arba susilpnėjimas.

„Su mažais vaikais dėl skonio ir uoslės dažniausiai pakankamai sudėtinga susišnekėti. Bet dažniausiai vaikas pasako, kad jam nebeskanu, jeigu tas vaikas, kuris galbūt buvo valgus, nurodo, kad kažkoks maistas jam keistas ir neskanus“, – kalbėjo gydytojas.

V. Morozovas iš simptomų išskyrė ir kosulį.

„Kosulys neapibrėžiamas įstatymiškai Lietuvoje, bet labiau jį linkusios apibrėžti šalys nurodo, kad tai tikrai nėra tas pakosčiojimas, pakrenkštimas iš ryto, ypač suslogavus po nakties dėl alerginės slogos, dėl sauso oro, dėl šildymo, dėl netinkamo vėdinimo ir taip toliau.

 

Kai pasireiškia kosulys, kuris trunka valandą laiko arba trys ilgesni kosulio priepuoliai per dieną, turėtume sunerimti, ar iš tikrųjų mūsų vaikui nėra COVID-19 infekcijos.

Sunerimti reikėtų ir, jeigu šalia kosulio yra karščiavimas virš 37,2 laipsnių, apsunkintas kvėpavimas, vaikas dažniausiai pasijaučia vangesnis, nustoja daug žaisti, labiau pradeda žaisti lėtus žaidimus, o pajudėjęs greitai pavargsta. Tokiu atveju turėtume labai sunerimti ir skambinti arba savo gydytojui, arba skambinti į mobilią liniją 1808 ir klausti, ką daryti ir kada kreiptis“, – rekomendavo medikas.

Virusas nustatomas tik laboratorijoje

V. Morozovas pabrėžė, vienintelis būdas Lietuvoje nustatyti ir patvirtinti COVID-19 infekciją, yra laboratorinis tyrimas, kuomet liga nustatoma iš nosiaryklės tepinėlyje atrastos genetinės viruso medžiagos.

„Jokie greitieji testai: ar jie nustato virusų dalytes, ar nustato imunoglobulinus, nediagnozuoja COVID-19. Jie gali būti naudojami kaip atrankai testai epidemiologiniuose tyrimuose, bet to testo teigiamas rezultatas nėra tolygu infekcija – toli gražu. Dažniausiai tai yra tik būdai papildomai atrinkti, kam reikėtų padaryti COVID-19 tyrimus. Todėl tėvams patiems susidomėti šitais tyrimais nereikia. Apie tyrimus sprendžia sveikatos priežiūros specialistai arba visuomenės sveikatos priežiūros specialistai“, – sakė V. Morozovas.

Gydytojas priminė, kad be klinikinių egzistuoja ir epidemiologiniai kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar nereikėtų atlikti vaikui tyrimo COVID-19 nustatyti. Tai yra tokie kriterijai, kaip per pastarąsias 14 dienų buvęs kontaktas su tuo, kuriam nustatytas COVID-19, bet ne šiaip sau pakosėjusiu, sloguojančiu arba karščiuojančiu žmogumi. Kitas kriterijus yra grįžimas iš koronaviruso paveiktos šalies, kurioje yra prasta epidemiologinė situacija.

Kas pasikeitė?

Gydytojas nuramino tėvus, nuogąstaujančius dėl COVID-19: „Tėvams nesiūlau labai paniškai žiūrėti į šitą situaciją, kuri dabar yra su COVID-19, nes iš principo pasikeitė vieninetlis dalykas: bus dažniau atliekami tyrimai dėl dar vienos infekcijos.

 

Jeigu anksčiau mes tirdavome vaikus dėl A ir B tipo gripo, darydavome tyrimus dėl rota- arba noroviruso, dėl streptokoko, tai šiuo metu dar galvosime padaryti ir COVID-19 tyrimą – tik tiek. Visa kita priežiūra ir visas kitas elgesys lieka tas pats. Turi būti protingas tėvų elgesys: mylėti savo vaiką, rūpintis juo, žiūrėti, kad jis gerai jaustųsi, nevesti sergančio vaiko į ugdymo įstaigą, pasilikti su juo, jeigu susirgo, stebėti, kaip keičiasi jo savijauta: – jeigu ji blogėja, arba, jeigu negalite jos pagerinti dėl vienos ar kitos priežasties, kreiptis į gydytojus.

Jeigu jums reikalingos kažkokios socialinės garantijos – šiuo atveju nedarbingumas, vėlgi kreiptis į gydytojus. Visiškai nesvarbu, kaip ir minėjau, su kokiu virusu nuvesite vaiką į mokyklą, jis vis tiek greičiausiai jį išplatints“, – reziumavo V. Morozovas.

Kartu gydytojas priminė apie būtinybę saugotis: plauti rankas, neplatinti virusų, riboti socialinius kontaktus ir dėvėti kaukes, nepamirštant, kad jos turi būti švarios.

„Ir, be abejo, reikia nepamiršti, kad be COVID-19 turime dar ir kitų virusų, dėl kurių lygiai taip pat greičiausiai turėsime paskelbtas epidemijas ir karantinus, bet nuo jų mes galime apsisaugoti, to, ko negalime padaryti su COVID-19 infekcija. Tai visų pirma gripo virusas, nuo kurio tikrai miršta vaikai, nes tikrai sunkiai serga, skirtingai nuo COVID-19.

Reikia pasiskiepyti visiems, visai šeimai, paagituoti, kad pasiskiepytų ir vaiko klasiokai, nes tuo metu, kai pasiskiepija visi aplinkui, gripo skiepo efektyvumas išauga nuo 5 iki 10 kartų.

Tokiu būdu pavyks išgyventi ne vien COVID-19, bet ir visų virusų laikotarpį, nes, kai einame į mokyklas ir darželius, padidinam savo socialinių kontaktų kiekį, pradedam dalintis virusais, ne tik su šeima, bet ir su kaimynais ir atitinkamai dažniau sergam.

COVID-19 atėjo ilgam, pasiliks su mumis, kaip gripo, noro-, entero- ir visi kiti virusai. Reikia išmokti su juo gyventi. Kiekvieną kartą, kaip buvo kovą ir balandį, tokių priemonių, tikiuosi, nesiimsim. Bet svarbu išlikti sąmoningiems, nes tokiu būdu galime apsaugoti“, – sakė V. Morozovas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Balčiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(0)
41(1)
28(1)
23(3)
21(3)
14(0)
13(0)
12(0)
Savaitės
158(16)
87(1)
56(6)
52(0)
52(3)
Mėnesio
180(10)
158(16)
111(1)
107(20)