Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Dėl nekrintančio svorio kalta vien medžiagų apykaita? Nežinant šių faktų - kovoti su svoriu teks visą gyvenimą

2020-09-23 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (110)
    Share

Tikriausiai visi turime draugą, kuris kemša maisto kiek tik nori, o svorio vis tiek nepriauga. O jei svoris vis nekrinta, esame linkę kaltinti savo blogą medžiagų apykaitą. Bet ar tikrai? Apie ją laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ papasakojo gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.

Ar iš tikrųjų yra lėta ir greita medžiagų apykaita?

Medžiagų apykaita labai susijusi su genetika, praktiškai 70 proc. nulemia genai – ar būsime liekni, ar apkūnesni. Jei lieknumo genų yra apie 1600, tai tų, kurie nutukę, yra apie 2000 genus. Tad didžiąja dalimi tai, kokie būsime, nulemia genai. Kadangi vieni yra labai liekni, gali valgyti ką nori ir tilpti į savo išleistuvių rūbus, tai kiti, deja, kiekvienais metais priauga po pusę kilogramo. Tiesa, kad medžiagų apykaita gali būti lėtesnė ar greitesnė, bet reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip žmogus elgiasi: ką valgo, kiek juda, kaip miega, kaip moka atsipalaiduoti.

Tai vien tik genetikos apkaltinti negalima ir sakyti, kad taip man jau lemta, todėl valgysiu tik torčiukus?

Tikrai negalima.

O kaip pagreitinti medžiagų apykaitą?

Jei mes bazinę savo medžiagų apykaitą iš principo galime reguliuoti tik fiziniu krūviu ir ją pagreitinti, tą 30 proc., kuris yra mūsų valioje, galime reguliuoti tik maistu ir fiziniu krūviu – vienu iš jų nieko nepasieksime. Bet turime gauti pakankamai fizinio krūvio, valgyti teisingai, taisyklingai, pavyzdžiui, ne per daug greito veikimo angliavandenių ir ne per mažai baltymų. Organizmo statybinė medžiaga yra baltymai. Kuo daugiau jų valgysime ir kuo daugiau sportuosime, tuo medžiagų apykaita bus greitesnė.

Sako, kad baltymus virškinti organizmas sunaudoja daugiau energijos nei virškindamas angliavandenius.

Taip.

Čia kaip salierą valgant – vienintelis maistas, kurį suvirškinti reikės daugiau energijos nei jis pats jos turi. Baltymai ir salieras būtų geriausia dieta, norint paskatinti medžiagų apykaitą?

 

Dėl saliero negaliu būti tikra, bet baltymingo maisto, jei jo proporcija yra didesnė nei angliavandenių, kaip buvome seniau įpratę, kad jų turi būti apie 50 proc., tai dabar kalbama, kad jie turėtų sudaryti apie 40 proc., o baltymai apie 30 proc. Mitybos įpročius, kuriuos turėjome anksčiau, tikrai reikėtų keisti daugumai iš mūsų.

Vėl priėjome prie to, ko dauguma iš mūsų nemėgsta – reikia mažiau kalorijų suvalgyti ir daugiau sudeginti.

Taip, esate teisus. Kuo daugiau kalorijų sudeginsime, tuo medžiagų apykaita taps greitesnė. Labai dažnai žmonės, kurie turi antsvorį, sako, kad geria vandenį ir svoris auga. Iš dalies tai nėra tiesa, nes kuo žmogaus ar žinduolio organizmas didesnis, tuo medžiagų apykaita greitesnė. Žmonės, kurie turi antsvorį, turi pakankamai greitą medžiagų apykaitą. Viskas priklauso nuo to, kiek jie suvalgo ir kiek kalorijų išnaudoja. Jei įprastomis sąlygomis žmogui užtenka 150 minučių per savaitę fizinio aktyvumo, tai tam, kad numestum svorį ir kad sumažintum savo kūno masės indeksą, labai dažnai reikia ir 600 minučių per savaitę. Bet tai yra sunkus darbas.

Jei nusprendžiame mesti svorį, vien dietos jokiu būdu nepakanka. Laikantis tik dietos ir tokiu būdu metant svorį, medžiagų apykaita tik lėtėja. Kiekvieną kartą metant svorį turime turėti galvoje, kad fizinis aktyvumas turi tik didėti. Taip medžiagų apykaita greitinama.

 

Be to, jei tik badaujame ir nieko nevalgome, vienodai nyksta ne tik riebalinis, bet ir raumeninis audinys, ypač bėgant metams.

Taip. Yra net toks sarkopeninis nutukimas, kai raumenys išsenka, o pilvukas lieka vis dar didokas. Turbūt visi esate girdėję tokį posakį, kai žmogus ateina pas siuvėją, jis žiūri ir iš vienos, ir iš kitos pusės, po to sako – tai kur darysime liemenį? Jei jau iš tikrųjų taip atsitinka, žmogus nebeturi liemens, tai rodo, kad medžiagų apykaita tikrai sulėtėjusi ir tai susiję su insulino gamyba, skydliaukės hormonais.

Visi lietuviai labai mėgsta tirtis, nors gydytis nelabai. Kaip galima ištirti medžiagų apykaitą ir ar reikia tai daryti?

Yra laboratorijose atliekami medžiagų apykaitos tyrimai, kurių kasdieniniame gyvenime nelabai galėtume atlikti. Ir yra praktikoje naudojami tyrimai, kartais sportininkų naudojami, pavyzdžiui, pagal deguonies, anglies dvideginio iškvėpimą. Bet labiausiai žmonės tiriasi kraują, pagrindiniai rodikliai yra gliukozė, lipidai, cholesterolis.

O hormonų tirti nereikia?

Patys populiariausi ir naudingiausi yra skydliaukės hormonų tyrimai, kurie parodo, kokia yra medžiagų apykaita, kokia tikimybė, kad ji lėta ar greitesnė.

Atlikome tyrimus, išsiaiškinome, kas negerai, bet dietos, sportas yra neįdomu. Kokia ta stebuklinga tabletė?

Aš visada galvojau, kad žmogui turi būti įdomu tiek laikytis kažkokių taisyklių, tiek gauti rezultatą. Laikytis dietos kartais sunku, daryti fizinius pratimus irgi sunku, jautiesi verčiamas. Bet reikia pasistengti daryti tai su džiaugsmu, išsikelti sau mažus tikslus. Tarkim, nukritus vienam kilogramui ar pasportavus per savaitę valandą, pasakyti sau – koks aš šaunuolis.

 

Tada išsiskiria laimės hormonas dopaminas, jis leidžia mums siekti kito mažo tikslo. Fizinio krūvio metu išsiskiria endorfinai ir, jei sportuojate ne vienas, bet kartu su draugu, tai labai smagus užsiėmimas. Tikrai stebuklingos tabletės nėra. Kartais taikomas medikamentinis gydymas, susijęs su atsparumu insulinui, medžiagų apykaitos stoka, tarkime, kai per mažai geležies. Galime duoti tabletes simptomiškai, bet, jei žiūrėtume į tai holistiškai, tai yra darbas.

Tada pakalbėkime apie trumpus receptus, kurių pilnas internetas. Pavyzdžiui, kava. Greitina medžiagų apykaitą.

Trumpalaikis efektas, nesulieknėsime.

Kitas – numeris vienas Lietuvoje šiuo metu – obuolių sidro actas.

Jei greitas atsakymas, tai efektas trumpalaikis, o skrandžio pažeidimas bus ilgalaikis.

Mylėjimasis – fizinis krūvis, endorfinai, oskitocinas.

Vienas geriausių receptų. Bet turi būti su malonumu.

Vandens gėrimas dideliais kiekiais. Nežinau kodėl, bet, matyt, slopina apetitą ar kaip fizinis krūvis – nes vis lakstai į tualetą.

Tikrai pasakėte priežastis, kodėl tai gali veikti. Bet efektas trumpalaikis.

Protarpinis badavimas.

Visai neseniai atliktas tyrimas su pelytėmis, kuris parodė, kad jei pelytė valgo 24 valandas per parą, miršta labai greitai. Jei ji valgo 12 valandų per parą, jos sveikata geresnė ir ji išgyvena žymiai ilgiau. Jei ji valgo mažiau nei 12 valandų per parą, vidutiniškai 6-7, ji yra sveika ir gyvena tiek, kiek jai skirta. Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio yra badavimas ir kokia yra žmogaus sveikatos būklė, pabūti nevalgius 12 valandų – efektas yra pakankamai geras.

 

Tada pasninkavimas, kai dieną valgome, o savaitę ne. Arba religinis pasninkavimas.

Kiekviena tauta turi savo pasirinkimą, kaip į tai žiūri. Vienos dienos nevalgymas yra valios patikrinimas, laikymasis savo įsitikinimų. Jei žmogus nuolat tą praktikuoja, manau, kad galima tai daryti. Neleis priaugti svorio, bet ar padės numesti, pasakyti sunku.

Fizinio krūvio kaitaliojimas – vieną dieną labai daug judame, kitą dieną gulime ant sofos ir žiūrime televizorių.

Na, kai guli ant sofos, vis tiek vyksta bazinė medžiagų apykaita. Galima, bet reguliarus sportavimas visada yra naudingiau.

Aštrus maistas.

Efektas trumpalaikis, bet yra pavienių duomenų, kad tam tikrą laiką tai sukelia svorio nukritimą.

Vis atsiranda įvairių produktų, kurie neva pagerina medžiagų apykaitą – imbieras, ciberžolė... Yra stebuklingi produktai?

Manau, kad stebuklingas maistas yra tas, kuris padeda mums išlikti sveikiems. Čia kalbėčiau apie skaidulinį maistą, kuris gerina žarnyno mikrobiotą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(1)
31(1)
28(4)
25(0)
21(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
63(0)
56(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
111(20)