Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Profesorius Usonis abejoja, ar reikėtų skubėti iškart imtis tokių griežtų priemonių, kaip karantinas: infekciją galima suvaldyti ir kitais būdais

2020-09-28 (0) Rekomenduoja   (-1) Perskaitymai (55)
    Share

Lietuvoje naujų susirgimų koronavirusu atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas aukštumas, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė paskelbė, kad jau prasidėjo antroji epidemijos banga. Nepaisant to, karantino kol kas skelbti neskubama. Ar jo reikėtų, visuomenės ir specialistų nuomonės kol kas išsiskiria.


©geralt | pixabay.com

Gydytojas infektologas profesorius habilituotas daktaras Alvydas Laiškonis mano, kad šalys, kurios jau skelbia karantiną, elgiasi išmintingai ir žmonių sveikatos nevertėtų aukoti dėl ekonomikos.

Tačiau habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis abejoja, kad reikėtų skubėti iškart imtis tokių griežtų priemonių, kaip karantinas. Esą infekciją galima badyti suvaldyti ir kitais būdais.

Trys epideminio proceso sudedamosios dalys

Profesorius V. Usonis priminė, kad epideminio proceso sudedamosios dalys yra trys: infekcijos šaltinis, plitimo keliai ir imli visuomenė. Būtent jomis galima paveikti infekcijų plitimą.

„Šnekant apie SARS-CoV-2, kaip žinote, vakcinos nėra. Ji yra klinikinių tyrimų stadijose. Reiškia, kad mes tos imlios visuomenės grandies paveikti negalime.

Mes negalime paveikti ir infekcijos šaltinio. Kinijoje bandė tai padaryti gruodžio–sausio mėnesiais, bet nepasisekė. Virusas paplito po visą pasaulį.

Vienintelė kryptis, kur mes galime paveikti infekciją, yra plitimo keliai. Tą mes visi labai aiškiai turime suprasti.

Labai aiškiai turime suprasti ir kitą dalyką: visi tie apribojimai, kurie yra labai nemalonūs, ar rekomendacijos, kurios kartais nemalonios, pavyzdžiui, kaukės, dezinfekcija, socialinis atstumas, reikalingos ne pareigūnams, ne valdžios žmonėms, jos reikalingos mums. Kol mes to nesuvoksime, kol kaukę dėvėsime tik todėl, kad kažkas liepė tai daryti, o ne todėl, kad aš pats noriu apsisaugoti, tol mes to gero rezultato neturėsime.

Pasižiūrėkite, kiek kritikos yra toms visoms teikiamoms rekomendacijoms, o dar blogiau, jeigu jos tampa griežtais reikalavimais.

 

Iš tiesų, jeigu pasižiūrėtume į įvairias šalis, tai ten, kur yra daugiau sąmoningumo, kur yra daugiau drausmės kontroliuojant infekcijos plitimo kelių grandį, ir rezultatai yra geresni, ten išplitimas mažesnis ir atvirkščiai“, – pastebėjo profesorius V. Usonis.

400 metų senumo kovos su infekcijomis priemonė

Profesorius A. Laiškonis pastebėjo, kad vis daugiau šalių ketina grįžti prie karantino paskelbimo. Apie karantiną jau svarsto Prancūzija, jį pritaikė ir Izraelis, nepaisant to, kad artėja didžiausia religinė žydų šventė Jom Kipuras. Apie naujus koronaviruso apribojimus paskelbė ir Jungtinė Karalystė. A. Laiškonio nuomone, tai – teisingas sprendimas.

„Latviai, pavyzdžiui, labai, mano nuomone, protingai padarė sienas uždarydami, kad mažiau koronaviruso atvežtų. Na, o pas mus kol kas dar laimi ekonomika. Bet, kam mums reikalinga ekonomika, jeigu mūsų žmonės išmirs?“ – stebėjosi pašnekovas.

Jo kolega, profesorius V. Usonis pritarė, kad visos šalies karantinas yra labai veiksminga priemonė, beje, žinoma jau 400 metų.

„Ši priemonė tikrai veikia, bet ji sugriauna visą visuomenės gyvenimą. Karantinas buvo tikrai logiškas kovo mėnesį, kai mes labai mažai žinojome apie šitą infekciją. Dabar, praėjus keliems mėnesiams ir matant įvairių šalių patirtį, aš manau, kad galima būtų pasiekti tų rezultatų ne taip griežtai apribojant visuomenės gyvenimą.

Matote, karantinas yra kompromisas tarp saugumo ir visuomenės gyvenimo: kuo griežčiau mes tą saugumą užtikrinsime, tuo labiau paveiksime visuomenės gyvenimą. Tai, kas jau daugelyje kitų šalių gana sėkmingai diegiama – sąmoningas plitimo kelių kontrolės priemonių taikymas – leistų išvengti drastiško uždarymo draudimo priemonėmis.

 

Bendras principas: turi būti užtikrintos socialinės distancijos. Pavyzdžiui, jeigu yra galimybė, reikia kad žmonės iš tikrųjų laikytųsi atstumo ne tik salėje, kalbant apie koncertus, bet ir, sakysime, susirenkant į renginį ar išeinant iš salės po koncerto. Neturėtų būti taip, kad salėje visi sėdi per 2 metrus, o po to susigrūda rūbinėje“, – pateikė pavyzdį profesorius V. Usonis.

Pasak pašnekovo, būtų sudėtinga kiekvienam atvejui ir kiekvienai įstaigai iki smulkmenų surašyti rekomendacijas, kaip elgtis. Bet yra bendri principai, kuriuos visi turėtume priimti ir jų laikytis, o ne stengtis slapta draudimus apeiti.

Virusas paveikia ne tik plaučius

Profesorius V. Usonis atkreipė dėmesį, kad infekcija Lietuvoje vėl pradeda įsisiūbuoti ir, stebint jos plitimą, akivaizdu, kad, skirtingai nei Lietuvoje buvo kovą, dabar SARS-Cov-2 virusas paplitęs po visą šalį. Tai rodo ir dabartiniai protrūkiai.

„Dabar tie protrūkiai nėra didžiuosiuose miestuose, ar ten, kur yra dideli keliautojų srautai. Virusas paplitęs po visą šalį ir bet kur ta protrūkio rizika yra, jeigu bus nusižengta toms infekcijos plitimo užkardymo rekomendacijoms“, – įspėjo pašnekovas.

Profesorius priminė, kad, nors dabar dauguma serga lengvomis COVID-19 ligos formomis, tačiau didžiausia grėsmė susirgti sunkiai ir mirti nuo šios ligos vis dar išlieka vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui diabetu.

 

„Kitas dalykas, kad mes nelabai žinome apie tolimąsias COVID-19 pasekmes. Jau žinome tai, ko nežinojome kovo mėnesį, sakykime, kad tiriant mirusių įvairius nuo COVID-19 organus, audinius, įrodyta: pažeidimai yra ne tik plaučiuose. Grubūs pažeidimai yra kituose organuose.

Mes tik po tam tikro laiko pamatysime, ar ir tie žmonės, kurie persirgo lengva forma, neturi kažkokių ilgalaikių pasekmių. Kol kas, kol to nežinome, racionalu būtų ir jauniems žmonėms išvengti ligos, o ne ja sirgti“, – neabejojo profesorius V. Usonis.

Būdas visuomenės imunitetui susiformuoti

Lietuvoje yra daug abejojančių ir dėl skiepų nuo koronaviruso veiksmingumo. Profesorius A. Laiškonis mano, kad skiepytis būtina ir ne tik nuo šios ligos, bet ir nuo gripo. Esą nėra taip, kad susirgus viena liga nesirgsi kita. Galima iš karto sirgti ir COVID-19, ir gripu. Tada, tikėtina, kad abi šios infekcijos viena kitą tik pablogintų.

Kol kas skiepų nuo koronaviruso dar nėra. Bet jie jau kelia daug diskusijų. Tarkime, žmonės baiminasi, kad atsiradusi vakcina nebus iki galo ištestuota, tad ja besiskiepijantys taps savotiškais eksperimentiniais triušiais.

„Šito tikrai nebus, bent jau industrinėse valstybėse, Europos Sąjungos šalyse. Daug kartų pareigūnai pareiškė, kad, nepaisant didelio vakcinos poreikio, nebus daroma jokių nuolaidų klinikinių tyrimų apimtis, kokybei ir registracijos procesui. Tai reiškia, kad tada, kai viena ar kita vakcina bus užregistruotos, bus atlikti visos apimties klinikiniai tyrimai ir į kasdienę praktiką ateis saugios, veiksmingos vakcinos.

 

Antras dalykas, kalbant apie skiepijimus, yra tas, kad mes visada minime asmens ir visuomenės interesus. Jeigu aš pasiskiepijau bet kokia vakcina, pirmiausia aš apsaugau save – tai yra, savo asmens interesus.

Visuomenės interesas užtikrinimas tada, kai pasiekiamas tam tikras visuomenės imuniteto lygis. Kalbant apie COVID-19, jis turėtų būti maždaug 60–70 proc. Daugmaž tiek visuomenės turi įgyti imunitetą tam, kad šita infekcija nebeplistų tokiais protrūkiais, kokie jie yra dabar.

Kol kas visuomenės imuniteto lygis Lietuvoje, kaip parodė populiacijos tyrimas, kai kuriose teritorijose yra tiktai 1,5–2 proc. Tai reiškia, kad bent kiek reikšmingesnio visuomenės imuniteto nėra. Pagaliau, mes tai matome ir praktiškai, kai tai vienoje, tai kitoje vietoje kyla šitos infekcijos protrūkiai.

Vakcina yra ta priemonė, kuri pirmiausia, be abejo, padėtų apsaugoti ja pasiskiepijusius žmones, o antra – padėtų sudaryti tą visuomenės imunitetą jau tokio lygio, kad apsaugotų nuo epideminio plitimo“, – sakė profesorius V. Usonis.

Švedų eksperimentas nepavyko

Tiek vienas, tiek kitas profesoriai skeptiškai vertino švedų siekį leisti visuomenės imunitetui susidaryti natūraliai.

„Švedai padarė labai įdomų eksperimentą. Jie visiškai nesiėmė jokių epideminių priemonių ir net buvo paskelbta neoficialioje spaudoje: kuo daugiau senų žmonių išmirs, tuo mažiau reikės pensijų mokėti ir atsiras daugiau vietų globos namuose.

 

Neužmirškite, kad Švedijoje yra apie 5 proc. emigrantų, kurie absoliučiai nesilaiko jokių priešepideminių priemonių. Ką gi, mes dabar turime Švedijoje? Jie nesiekė nieko ypatingesnio, išlaikė ekonomiką, bet užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų rezultatai nėra kuo ypatingesni nuo kitų šalių“, – kalbėjo profesorius A. Laiškonis.

Profesorius V. Usonis paaiškino: švedai siekė leisti jauniems žmonėms persirgti koronavirusu, kad susidarytų visuotinis imunitetas.

„Švedai bandė kažkuria prasme galvoti, kad jauni žmonės tegul perserga, tegul susidaro imunitetas. Jie prieš kiek laiko atliko didelį tyrimą ir tikėjosi, kad tą imunintetą bus įgiję apie 20 proc. visuomenės, bet, jeigu gerai prisimenu, įgijo tik apie 6 proc.

Dabar vyksta didelė mokslinė diskusija, daug darbų atliekama, aiškinantis, ar po natūralios infekcijos susidaro tvarus, ilgalaikis, patikimas imunitetas. Švedų eksperimentas rodo, kad nebūtinai. Tai nėra kažkokia supernaujovė. Labai gerai žinoma, kad, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusui po natūralios infekcijos imunitetas nesusidaro. Jis susidaro tik pasiskiepijus.

Yra labai daug tokių dalykų, susijusių su koronavirusu, kurie šiandien yra diskusijų objektas.Turime palaukti rezultatų ir žiūrėti, ką turėsime. Kol kas, kol neturime kitų priemonių, vienintelė kryptis, kaip minėjau, yra plitimo kelių kontrolė ir mes, nori-nenori, turime pasirinkti, ar apribosime plitimo kelius patys aktyviai tame dalyvaudami, ar lauksim, kol bus blogai“, – sakė profesorius V. Usonis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(-1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Balčiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
28(0)
27(0)
25(5)
23(4)
19(1)
18(0)
15(1)
14(3)
11(0)
Savaitės
158(16)
85(1)
56(6)
52(3)
Mėnesio
180(10)
111(1)
107(20)