Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Sveiki ir pačių jėgų žydėjime – krenta kaip lapai, o kiti nieko net nepajaučia: pagaliau aiškėja priežastys, kodėl COVID-19 taip skirtingai paveikia žmones

2020-09-28 (0) Rekomenduoja   (22) Perskaitymai (220)
    Share

Tarp milijonų gyvybių, kurias nusinešė COVID-19 pandemija, yra tokių atvejų, kurie nepasiduoda suvokimui. Sveiki, sportiški kūnai, jauni žmonės pačiame jėgų žydėjime pasiduoda ligai taip lengvai, tarsi būtų didžiausios rizikos grupės atstovai. O kitiems tos pačios amžiaus grupės pacientams simptomai arba beveik, arba visai nepasireiškia, rašo „Science Alert“.

Dviejuose visai neseniai publikuotuose tyrimuose mokslininkai identifikavo kritiškai svarbų imuninės sistemos mechanizmą, kuris gali paaiškinti, dėl ko virusas yra toks mirtinas vieniems ir praktiškai nepavojingas kitiems.

Kartu šie tyrimai pateikia pirmą molekulinį paaiškinimą, dėl ko vyrai šio viruso sukeliama liga serga sunkiau nei moterys.

Abu moksliniai darbai nurodo, kad esminį COVID-19 eigos skirtumą lemia I tipo interferonas (IFN). IFN yra baltymai, kuriuos gamina užkrėstos ląstelės, tokiu būdu siekdamos sustabdyti ląstelės procesus trikdantį patogeną.

Tačiau kai kuriems žmonėms šie interferonai veikia ne taip, kaip turėtų.

Vienas iš naujųjų tyrimų parodė, kad daugiau nei 10 proc. sveikų žmonių, kurie susirgo sunkia COVID-19 forma, turėjo antikūnų, kurie atakavo paties paciento IFN ir trukdė jiems efektyviai kovoti su SARS-CoV-2 virusu.

Kito tyrimo autoriai vertino pacientus, kurie buvo paguldyti į ligoninę su labai sunkiais simptomais – kai kurie jų buvo jaunesni nei 30 metų amžiaus – ir nustatė, kad dar bent 3,5 proc. jų turėjo genetines mutacijas, kurios sutrikdo efektyvų IFN veikimą.

Ir nors suprantama, kad šis mechanizmas gali paaiškinti tik dalies sunkiausiųjų COVID-19 eigų priežastį, gali būti, kad tai yra atradimas, išgelbėsiantis jei ne šimtus, tai bent dešimtis tūkstančių gyvybių.

 

„Šie atradimai pateikia įtikinamų įrodymų, kad I tipo interferono veikimo sutrikdymas dažnai yra gyvybei grėsmingų COVID-19 atvejų priežastis. Ir bent jau teoriškai tokie interferonų sutrikimai gali būti kompensuojami egzistuojančiais vaistais ir medicininėmis intervencijomis“, – sakė Rockefellerio universiteto (JAV) T.Gileso Žmogaus genetikos ir užkrečiamųjų ligų laboratorijos vadovas, gydytojas Jeanas-Laurentas Casanova.

J.Casanova su kolegomis identifikavo antikūną, kuris klaidingai neutralizuodavo vieną ar daugiau savo organizmo IFN baltymų. Toks antikūnas aptiktas 101 iš 987 (10,2 proc.) sunkių COVID-19 atvejų, kurie buvo įtraukti į tyrimą.

Tai nėra pirmas kartas, kai mokslininkai nustato, kaip imuninė sistema sabotuoja šeimininko organizmo veikimą ir neleidžia interferonams tinkamai atlikti savo darbo. Kai kurios bakterinės infekcijos – pavyzdžiui, sukeliamos Staphylococcus genties – dažnai pasunkėja tada, kai organizmo gaminami antikūnai pradeda kovoti su interferonų gynybine linija.

Toks auto-sabotažas pastebėtas ir žmonėms, kuriems interferonai skiriami kaip gydymo būdas nuo tokių ligų kaip hepatitas ar moterims, sergančioms vilklige.

 

Nustatymas, kad paciento imuninė sistema kovoja pati su savimi, gali paaiškinti vieną iš 10 gyvybei pavojingų COVID-19 atvejų, o tai savo ruožtu suteiktų galimybę taikyti specifinį gydymo būdą. Be to, tokius pažeidžiamus asmenis galima būtų identifikuoti dar iki užsikrėtimo fakto.

Maža to, šis atradimas šiek tiek paaiškina dar vieną mokslininkus stebinančią koronaviruso savybę.

„Įdomu tai, kad 94 proc. pacientų su šiais interferonus neutralizuojančiais antikūnais buvo vyrai. Tai gali paaiškinti, kodėl vyrai yra jautresni sunkioms COVID-19 infekcijoms“, – sakė tarptautinės mokslininkų grupės „COVID Human Genomic Effort“ atstovas Okeanijoje Stuartas Tangye.

Antrojo tyrimo autoriai aptiko pačių interferono baltymų genus, kurie taip pat gali veikti ne pačiu organizmui naudingiausiu būdu.

Palyginus 659 pacientų, sirgusių gyvybei pavojinga COVID-19 forma genus su 534 asmenų, kurių liga buvo labai lengvos eigos arba visiškai besimptomė, genais pavyko nustatyti 13 anomalijų tose sekos dalyse, kurios, kaip žinoma iš anksčiau, yra labai svarbios interferonų reakcijai į užsikrėtimą gripu.

Šios „funkcijos praradimo“ mutacijos buvo nustatytos tik 23 pacientams – maždaug 3,5 proc. tiriamosios grupės – tačiau tyrimas pateikia stiprių įrodymų, kad net tokioje mažoje populiacijos dalyje šio itin svarbaus imuninio kelio gedimas gali būti mirtinas pacientui, kuris šiaip visais kitais požiūriais yra sveikas.

 

„Tai, kaip skirtingai žmones veikia SARS-CoV-2, kelia didelių klausimų. Virusas gali sukelti visiškai besimptomę infekciją ir ramiai pasišalinti arba jis gali atimti gyvybę vos per kelias dienas. Pakitimai pakenkė galimybei kovoti su COVID-19 infekciją, nes buvo sutrikdytas pacientų ląstelių gebėjimas pasigaminti I tipo interferono“, – sakė Australijos Murdocho vaikų tyrimų institute dirbantis medicininės genetikos ekspertas Johnas Christodoulo.

Apibendrinus abu šiuos tyrimus gaunama kritiškai svarbi koronaviruso dėlionės dalelė, paaiškinanti, kaip virusas, atrodytų, atsitiktiniu būdu pasirenka, kam sukelti sunkią ligą, o kam net slogos nesukelia.

Su recenzuotais tyrimais, kuriuos publikavo žurnalas „Science“, galima susipažinti paspaudus šią nuorodą ir šią nuorodą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(25)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(22)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
21(2)
14(1)
14(0)
10(0)
10(2)
Savaitės
93(1)
61(0)
57(3)
52(0)
52(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
115(1)
109(20)