Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Pagal sergamumą koronavirusu Lietuva jau aplenkė Italiją: kaip laikosi kitos šalys ir kokie sprendimai prognozuojami

2020-09-30 (2) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (330)
    Share

Lietuvoje sparčiai daugėja sergančių koronavirusu. Naujus atvejus jau skaičiuojame šimtais, o dviejų savaičių sergamumo rodiklis nepaliaujamai auga.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė jau nebeabejoja, kad atėjo antroji banga. O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga portalui Delfi prognozavo – dabartiniai rekordus mušantys susirgimų skaičiai – dar ne pabaiga.

„Manau, kad tie skaičiai, kuriuos dabar turime, nėra baigtiniai. Manau, tikrai turėsime daugiau, tikrai turėsime dar ne vieną židinį, skaičius didesnius. Kas labai svarbu – kad žmonės, ypač rizikos grupės asmenys, išmoko saugotis. Tikėkimės, kad ta liga labiau plis ir palies jaunesnius asmenis, kaip tai buvo iki šiol, kaip ir kitose Europos valstybėse. Jeigu taip vyks, grėsmė santykinai vidutinė bus, bet jei liga pradės plisti tarp vyresnio amžiaus žmonių, galime turėti tam tikrų problemų“, – kalbėjo ministras.

Sergamumas Lietuvoje išaugo

Nepaisant gerokai šoktelėjusio sergamumo COVID-19 liga, Lietuva dar toli gražu nesiveja kai kurių kitų Vakarų Europos šalių, kuriose sergamumas – kone dešimt kartų didesnis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rugsėjo 29 dienos duomenimis, dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė jau 39,5 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų. Nors dar penktadienį jis buvo žemesnis – 31,2. Suminis atvejų skaičius Lietuvoje yra 4 tūkst. 490. Dviejų savaičių suminis mirštamumo rodiklis Lietuvoje kol kas yra 0,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šiek tiek prasčiau atrodo Estija. Čia sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 42,9, tiesa, per dvi savaites nebūta nė vienos mirties nuo COVID-19.

 

Lenkijoje dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra žemesnis negu Lietuvoje – 37,2, bet mirštamumo – 0,6.

Didžiausias sergamumas vis dar Ispanijoje

Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) šalių grupėje pagal sergamumą koronavirusu ir mirštamumą vis dar pirmauja Ispanija. Sergamumas čia jau pasiekė 329,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, mirštamumas – 3,3 atvejo. Suminis atvejų skaičius yra 748 tūkst. 266.

Antroje vietoje pagal sergamumą koronavirusu ES, EEE ir JK grupėje yra Čekija. Čia dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 269,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (penktadienį buvo 243,8 atvejo), mirštamumo – 1,4 atvejo (buvo 1,1 atvejo).

Ypač didelis mirštamumas nuo koronaviruso fiksuojamas Rumunijoje – net 2,9 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų. Pagal šį rodiklį šalį lenkia tik jau minėtoji Ispanija. Sergamumas Rumunijoje siekia 101,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ypatingai aukštas sergamumo rodiklis yra ir Prancūzijoje – 231,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Čia mirštamumas yra 1,3 atvejo.

Toliau sergamumo statistikoje rikuojasi Liuksemburgas, kur sergamumas yra 184,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, bet per dvi savaites nebūta nė vienos mirties nuo koronaviruso.

Penkti pagal sergamumą yra Nyderlandai. Čia sergamumas pasiekė 179,9 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, mirštamumas – 0,7.

 

Aukštas sergamumas yra ir Belgijoje (sergamumas – 175 atvejai, mirštamumas – 0,5), Islandijoje (sergamumas – 138,7 atvejo, mirusių per pastarąsias dvi savaites nebuvo), Danijoje (sergamumas – 125,2 atvejo, mirštamumas – 0,3) Vengrijoje (127 atvejai, mirštamumas – 1,2) Austrijoje (sergamumas – 112,9 atvejo, mirštamumas – 0,4).

Jungtinėje Karalystėje šiuo metu sergamumas koronavirusu irgi aukštas – 101,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumas – 0,5 atvejo. Airijoje atitinkamai – 85,4 ir 0,4 atvejo.

Portugalijoje sergamumas irgi sparčiai artėja prie 100. Šiuo metu čia sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 91,8, mirštamumas – 0,8.

Slovėnijoje sergamumas yra 78,8 atvejo, mirštamumas – 0,2 šimtui tūkstančių gyventojų. Slovakijoje sergamumas pasiekė 69 atvejus, mirštamumas – 0,1, Kroatijoje šiuo metu sergamumas yra 64,9 atvejo, mirštamumas – 1,1, Graikijoje sergamumas – 40 atvejų, mirštamumas – 0,7, Bulgarijoje sergamumas – 31,6, mirštamumas – 1,1, Vokietijoje – 30,9, mirštamumas – 0,1.

Sergamumas nėra ypatingai didelis, visuotinis imunitetas – taip pat

Danijoje ir Islandijoje sergamumas koronavirusu šiuo metu vienas aukščiausių Europoje, tačiau Norvegija ir Švedija tokiu dideliu sergamumu neišsiskiria. Norvegijoje sergamumas šiuo metu yra 29 atvejai 100 tūkst. gyventojų, mirštamumas – 0,2 atvejo, Švedijoje atitinkamai 42,7 ir 0,2 atvejo.

 

Sergamumo rodikliai Švedijoje, pasirinkusioje kelią leisti natūraliai susidaryti visuotiniam imunitetui ir dėl šios priežasties specialiai netaikyti ribojimų, sulaukia ypač didelio visų specialistų dėmesio.

Šiuo metu Švedija neišsiskiria išskirtinai aukštu sergamumu, bet ir negali pasigirti, kad didelė dalis visuomenės įgijo imunitetą.

„Švedai bandė kažkuria prasme galvoti, kad jauni žmonės tegul perserga, tegul susidaro visuotinis imunitetas. Bet jie prieš kiek laiko atliko didelį populiacijos tyrimą ir tikėjosi, kad visuotinis imunitetas apie 20 proc., bet, jeigu gerai prisimenu, jis buvo tik apie 6 proc.“, – prisiminė Vilniaus universiteto Vaikų klinikos vedėjas profesorius habilituotas mokslų daktaras Vytautas Usonis.

Gyrė italus

Italijoje, kuri pagal sergamumą ir mirštamumą pirmavo pavasarį, šiuo metu sergamumas yra 37,4 atvejo, mirštamumas – 0,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Italijos gebėjimą susiimti ir tvarkytis su koronavirusu duodamas interviu portalui Delfi gyrė ir profesorius V. Usonis.

„Jeigu pamenate, kovo mėnesį sakėme: kaip čia tiems pietiečiams liepsi tos socialinės distancijos laikytis ar apriboti bendravimą. Bet tie, mūsų įsivaizdavimu, labai emocionalūs pietiečiai, susitvarkė su koronavirusu turbūt geriau už Šiaurės Europos gyventojus būtent per drausmę, kurios jie pasiekė vienomis ar kitomis priemonėmis“, – aiškino profesorius.

Mažiausias sergamumas Latvijoje

 

Mažiausias sergamumo rodiklis ES, EEE ir JK šalių grupėje yra kaimyninėje Latvijoje, nors ir nuo penktadienio jis padidėjo nuo 7,6 iki 11,5. Dviejų savaičių mirštamumo rodiklis Latvijoje šiuo metu yra 0,1.

Žemas rodiklis yra ir Lichtenšteine – 18,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per dvi savaites čia nebūta nė vienos mirties.

Kipre sergamumo rodiklis dabar yra 18,5 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, mirčių per dvi savaites nebūta.

Suomijoje sergamumo rodiklis koronavirusu yra 20,1 atvejo, mirštamumo – 0,1.

Rodiklis kelia abejonių ir pačiam ministrui

Šiuo metu dėl padidėjusio sergamumo Lenkijoje grįžus iš šios šalies su tam tikromis išimtimis taikoma 14 dienų izoliacija, nors, kaip rodo duomenys, sergamumas šioje šalyje koronavirusu yra net mažesnis negu Lietuvoje.

Delfi portalo paklaustas, ar logiška izoliuotis grįžus iš šalies, kurioje sergamumas netgi mažesnis negu Lietuvoje, nors ir viršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą ir, ar negalvojama peržiūrėti rodiklį, pagal kurį nustatomas paveiktų šalių sąrašas, juolab, kad visoje Europoje liko vos 4 šalys, neperžengiančios 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų ribos, A. Veryga atsakė: „Priklausomai nuo to, kokia logika vadovautis, gali būti ir logiška, ir nelabai.

 

Jeigu žiūrėtume į patį pliką skaičių, gal ir nelabai logiška atrodo. Bet, kiek teko bendrauti ir su kaimyninės Estijos ministru, ten nuomonės yra labai panašios, kad liga gali išplisti ne tik viduje, bet ir gali būti atvežta iš tam tikrų valstybių. Ir mes turime bent po keliolika įvežtinių atvejų kiekvieną savaitę. Tai tam tikra logika saugotis išlieka.

Aišku, kiek reikia saugotis ir koks tai turėtų būti rodiklis, man labai sudėtinga šiuo metu pasakyti. Idealu, jeigu būtų vertinamas ne tik šis rodiklis. Matyt, logiškiausia būtų dar pasižiūrėti į su židiniais susijusių atvejų plitimą: koks procentas būtų židininio plitimo tose valstybėse. Tik aš nedrįsčiau už epidemiologus pasakyti, kiek ta statistika yra tiksli, kiek būtų galima pasiimti tą rodiklį.

Jeigu beveik visi atvejai yra židininiai, tai tikrai rizika nedidelė ir logikos nebūtų, bet, jeigu plitimas yra, kad ir nedidelis, bet nesietinas su židiniais, tada logika saugotis kaip ir būtų“.

„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, mes dar neturime visuomeninio imuniteto arba jis yra labai menkas. Todėl tas asmuo, kuris atvyks, niekas negali pasakyti, kaip jis elgėsi, ar buvo kontakte su sergančiais. Tai vertinama kaip rizika. Todėl jis privalo, atvykęs iš užsienio šalies, darytis testą ir izoliuotis. Tai yra normali praktika“, – paaiškino D. Razmuvienė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(0)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Balčiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(2)
17(0)
15(1)
15(0)
13(0)
10(0)
Savaitės
78(9)
70(4)
68(4)
64(2)
Mėnesio
168(16)
135(2)
105(1)
84(3)