Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Tyrimas parodė, kaip ilgai ant telefono ekrano ir kitų paviršių išlieka koronavirusas: metas dezinfekcijai

2020-10-27 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (440)
    Share

Koronavirusas ant mobiliojo telefono ekrano ir banknotų gali išgyventi vieną mėnesį. Taip pat virusas maždaug septynias dienas išlieka gyvybingas ant medvilnės– ilgiau, nei anksčiau buvo manyta, atskleidė naujausias mokslinis tyrimas.


©Shutterstock.com

Visgi mokslininkai atsargiai vertina šio tyrimo rezultatus, nes tyrimas buvo atliktas griežtose laboratorinėse sąlygose, įskaitant visišką tamsą. O tiesioginė saulės šviesa gali veiksmingai virusą deaktyvuoti, skelbia „The Independent“.

Šis tyrimas buvo aprašytas žurnale „Virology“. Jį atliko mokslininkai iš Australijos nacionalinės mokslinių tyrimų agentūros ir Tautų Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos (CSIRO) Australijos pasirengimo ligoms centre (ACDP) Džilonge.

Tyrimo metu nustatyta, kad virusas gali ilgiau išgyventi žemesnėje temperatūroje, yra linkęs ilgiau išgyventi ant neporėtų arba glotnių paviršių, tokių kaip stiklas, nerūdijantis plienas ir vinilas, o taip pat ant sudėtingesnių paviršių, pavyzdžiui, medvilnės. Be to, ant popierinių banknotų virusas išgyvena ilgiau nei ant plastikinių.

Mokslininkai pažymi, kad viruso išgyvenamumas ant stiklo yra labai svarbus atradimas, atsižvelgiant į tai, kad žmonės itin dažnai naudojasi įvairius liečiamus ekranus turinčiais įrenginiais, tokiais kaip mobilieji telefonai, bankomatai, savitarnos kasos parduotuvėse ir registracijos terminalai oro uostuose. Jeigu tokie ekranai nėra reguliariai valomi, didėja koronaviruso plitimo rizika.

Tyrimo autoriai pažymi, kad tokie paviršiai turėtų būti reguliariai „dezinfekuojami, ypač daugybinio naudojimo aplinkose“.

 

Viena iš tyrimo autorių mokslų daktarė Debbie Eagles taip pat yra ir ACDP direktoriaus pavaduotoja. Šio centro mokslininkai siekia ne tik suprasti, kaip veikia virusas, bet ir bando potencialią vakciną. Mokslininkės teigimu, šis tyrimas parodė, kad koronavirusas gali „išlikti gyvybingas ant paviršių ilgiau, o tai dar labiau didina poreikį užtikrinti gerąsias praktikas, tokias kaip reguliarus rankų plovimas ir paviršių valymas“.

„Mes nustatėme, kad maždaug 20 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o tai yra maždaug kambario temperatūra, virusas yra be galo gyvybingas ir ant glotnių paviršių gali išlikti 28 dienas, pavyzdžiui, ant stiklinis mobiliojo telefono ekrano ir plastikinių banknotų“, – sakė mokslų daktarė D. Eagles.

Mokslininkė pažymėjo, kad „panašūs eksperimentai su A tipo gripu (H1N1 – kiaulių gripas) parodė, kad virusas išlieka gyvybingas ant paviršių 17 dienų“, o tai iš esmės taip pat parodo, koks atsparus yra koronavirusas.

D. Eagles sako, kad, nors ir reikia nustatyti, kokį tiksliai vaidmenį infekcijos perdavime vaidina paviršius, koks turi būti paviršiaus kontakto lygis ir viruso dalelių kiekis ant jo, kad infekcija būtų perduota, išaiškinimas, kaip ilgai virusas išgyvena ant paviršiaus, „itin svarbus dalykas rengiant rizikos mažinimo strategijas dažno kontakto zonose“.

 

30 ir 40 laipsnių Celsijaus temperatūroje atlikti papildomi eksperimentai parodė, kad viruso išgyvenamumo laikas kylant temperatūrai trumpėja. 40 laipsnių temperatūroje išgyvenamumas sutrumpėja vos iki 24 valandų.

Indijos Gurugramo mieste veikiančio SGT universiteto Mikrobiologijos katedros profesorė emeritė Shobha Broor sakė, kad tai, jog virusas ant paviršių išgyvena gana ilgą laiką, gerai žinomas faktas.

„Šis tyrimas parodė, kad viruso aptikta ant stiklo ir plieno, tačiau klausimas yra tas, ar viruso kiekis ant tokių paviršių yra pakankamas infekcijai sukelti. Antra, svarbu suprasti, kad šis tyrimas buvo atliktas kontroliuojamoje aplinkoje. Pats tyrimas parodė, kad, kai tokie paviršiai yra veikiami ultravioletinių (saulės) spindulių, viruso dalelių sparčiai mažėja“, – laikraščiui „The Independent“ sakė ji.

Ekspertai sako, kad rizika užsikrėsti koronavirusu per paviršiaus kontaktą po ilgo laiko yra santykinai maža. Edinburgo universiteto Virusologijos katedros vadovas profesorius Paulas Digardas sakė: „Svarbu prisiminti, kad infekciškumas mažėja su laiku. Po 28 dienų išlieka labai nedidelis viruso kiekis, todėl užsikrėsti gerokai mažesnė rizika nei tuomet, kai viruso kiekis iš karto po nusėdimo yra labai didelis“.

 

„Nors tokį išgyvenamumą galima pademonstruoti laboratorijoje, realiomis kasdienio gyvenimo sąlygomis tokie ilgi išgyvenamumo laikotarpiai gali būti nerealistiški“, – jam paantrino Lesterio universiteto klinikinis virusologas ir garbės docentas Julianas Tangas.

„Be to, kaukes dėvintys žmonės negali taip paprastai save užkrėsti per nosį ar burną. Ką jau bekalbėti apie žmones, kurie dabar dažniau plauna rankas ar naudoja dezinfekcines rankų priemones“, – pridūrė jis.

ACDP profesorius Trevoras Drew sakė, kad daugelis virusų išlieka gyvybingi ant paviršių, tačiau tai, kiek ilgai gali išgyventi ir būtų pavojingi, priklauso nuo viruso tipo, kiekio, paviršiaus ir aplinkos sąlygų, o taip pat tai, „kaip virusas pateko ant paviršiaus, pavyzdžiui, liečiant ar kosint nusėdus lašeliams“.

Profesorius T. Drew taip pat pažymėjo, kad baltymai ir riebalai žmogaus kūno skysčiuose taip pat gali gerokai pailginti viruso gyvybingumą. Jo teigimu, šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl koronavirusas, rodos, labiau plinta šaltoje aplinkoje, kur daug riebalų ir baltymų, tokiose kaip „mėsos perdirbimo įmonės, o taip pat daryti įtaką mūsų priemonėms sumažinti šią riziką.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(1)
44(0)
40(9)
27(3)
25(0)
19(0)
18(8)
12(3)
11(2)
Savaitės
78(9)
68(4)
66(4)
62(2)
Mėnesio
168(16)
134(2)
104(1)
84(3)