Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Viduriavimas – dažna problema ir atšalus orams: įspėjo, kam tai gali būti mirtinai pavojinga

2020-11-04 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (440)
    Share

Nors įprasta manyti, kad viduriavimas yra vasaros problema, kai suvalgome kiek jau pastovėjusį arbūzą ar kepame ne itin šviežius šašlykus, tačiau iš tiesų, žiemą jis irgi niekur nedingsta. Tik skiriasi viduriavimo pobūdis – vasarą kankina bakterinės, o žiemą virusinės infekcijos.

Rudenį su viduriavimo problema dažnai susiduria vaikai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės gastroenterologas, profesorius Vaidotas Urbonas sako, jog rudenį su viduriavimo problema daug dažniau nei vasarą susiduria vaikai, mat išeinama į darželius ar mokyklas, kuriose infekcija plinta labai greitai.

Tačiau itin pavojingas viduriavimas yra kūdikiams, dažnai tai sukelia visiškai kritinę būklę. Net ir Europoje kasmet, pasak profesoriaus, miršta tūkstančiai vaikų dėl viduriavimo. Tad jei ši problema pastebima, tėvai nedelsiant turėtų kreiptis į gydytojus.

Viduriavimą, kaip pastebi profesorius, gali sukelti bakterijos, virusai, išskirtinais atvejais parazitai ar kitos priežastys, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas.

Kaip sakė profesorius, ši būklė didžiausią pavojų kelia dėl to, jog netenkama daug skysčių, druskų bei mineralų, tad būtina kaip įmanoma labiau stengtis juos atstatyti. Dar blogiau, jei viduriuojant žmogus negali ir gerti – jį pykina, kol galiausiai viskas išvemiama. Tokiu atveju dažniausiai reikia kreiptis į gydytojus, jog būtų lašinama lašelinė, kuri padėtų atstatyti druskų ir mineralų kiekį kūne.

Pasak prof. V. Urbono, lietuviams jau seniai žinomas angliukas gali būti vartojamas viduriuojant, tačiau daugumą nuo jo tik dar labiau pykina. O smectitas, kaip nustatyta, viduriavimą sutrumpina viena para.

Vasarą kaltos bakterijos, žiemą – virusai

 

VUL Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja Božena Paškevič pasakojo, jog viduriavimas yra tokia problema, kuri pasireiškia visus metus nepriklausomai nuo metų laiko. Tik skiriasi viduriavimo sukėlėjas.

„Paprastai vasarą tai yra bakterinės kilmės viduriavimai, nes žmonės yra linkę važiuoti į iškylas, prasideda šašlykai, dešrelės ir panašiai. Tada neretai užklumpa maisto apsinuodijimas, kurį sukelia bakterijos, – sakė gydytoja.

– Įsibėgėjant šaltajam sezonui bakteriniai viduriavimai pradeda po truputį mažėti, nes daugiau laiko praleidžiame namie, visi maisto produktai dažniausiai laikomi šaldytuvuose, termiškai geriau apdorojami. Bet šaltuoju metu pradeda dažnėti virusų sukelti viduriavimai, pradeda mažėti tik pavasario pabaigoje, kai vėl keičiasi su bakteriniais susirgimais.“

Tačiau B. Paškevič pamini ir vieną išskirtinę bakteriją, kuri viduriavimą gali sukelti visus metus, o ypač – žiemą. Tai jersinija. Pastaroji labai dažnai sukelia viduriavimą žiemos metu dėl to, jog pagrindinė jos buvimo vieta yra maisto produktai, paprastai daržovės ir vaisiai, kurie saugomi sandėliuose.

„Vaikams viduriavimas dažniau pasireiškia rudenį, nes jie išeina į mokyklas, darželius. Tačiau ir infekcijos dabar keičiasi, matome, kad sezoniškumas po truputį pradeda keistis. Jei seniau lapkritį prasidėdavo žarnyno virusinės infekcijos, tai dabar piką stebime sausio, vasario mėnesiais“, – pasakojo gydytoja.

 

Vaikai, pasak pašnekovės, šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis dažniau serga dėl to, kad eina į darželius, į mokyklas, daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose yra palankios sąlygos išplisti infekcijai. Be to, vaikai blogiau plauna rankas, dalinasi žaislais, todėl virusas perduodamas vienas kitam labai lengvai.

„Anksčiau galėjome sakyti, kad dažniausiai sutinkame roto virusą, bet dabar susirgimų rotavirusine infekcija skaičius mažėja ir tas mažėjimas yra tikriausiai dėl pradėtos rotavirusinės infekcijos vakcinavimo. Nepaisant to, turime labai daug įvairių kitų virusų, kurie gali sukelti viduriavimą“, – kalbėjo B. Paškevič.

Paskutiniu metu, o ypač rudenį ar žiemą, tikriausiai neretai galima išgirsti posakį – skrandžio gripas. Karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas – tokiais simptomais pasireiškia ši būklė. Vis dėlto, pasak gydytojos, tokio apibrėžimo kaip „skrandžio gripas“ Lietuvoje, taip pat ir Europoje, nėra.

„Jis labiau būdingas Amerikoje, vadinamasis stomach flu. Bet tai nėra jokios ligos apibrėžimas, tai liaudiškas, buitiškas pavadinimas. Iš tiesų tai viruso sukelta žarnyno infekcija“, – paaiškino gydytoja.

 

Taip ji vadinama dėl to, kad dažniausiai ši infekcija pasireiškia šaltuoju metų laiku. Taip pat, kaip ir gripo bei peršalimo simptomai yra labai panašūs – karščiavimas, bendras silpnumas.

Beje, vienu metu galima susirgti ir skrandžio virusine infekcija, ir įprastu gripu. Tačiau šių ligų simptomatika yra skirtinga. Gripas pasireiškia dideliu karščiavimu, bendru silpnumu, kaulų skausmu. Tuo metu skrandžio gripo temperatūra nėra tokia aukšta, apie 38 laipsnius, taip pat viduriuojama ir vemiama.

Taip vadinamuoju skrandžio gripu, kaip ir įprastu gripu, nesunku „pasidalinti“ su kitais netoliese esančiais. Ypač, jei visi yra vienoje bendroje uždaroje patalpoje. Tokiu atveju virusas plinta daug lengviau.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kada reikia kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo, pasak pašnekovės, yra labai individualu. Vieniems jis praeina ganėtinai greitai, be sunkesnių padarinių, kai kitiems gali užsitęsti. Tai susiję ir su žmogaus organizmu, kaip jis sugeba susidoroti su ligomis, kaip stipriai liga jiems pasireiškia.

„Į gydytoją reikia kreiptis tada, kai viduriavimas labai gausus, daugiau nei 15-20 kartų per dieną, kai išmatose stebimos gleivės ar kraujas. Kai žmogus netoleruoja skysčių, negali gerti, viską išvemia ir negali palaikyti normalios organizmo būklės. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į savo savijautą: jei pastebi ženkliai sumažėjusį šlapimo kiekį, šlapimas pasidaro labai koncentruotas, tamsios spalvos, kai atsiranda gretutiniai požymiai, stiprus galvos skausmas, sausos gleivinės, reikia susirūpinti“, – sakė B. Paškevič.

Angliukai ir smectitas

 

Angliukai ir smectitas, pasak gydytojos, gali padėti, bet su jais reikia elgtis labai atsargiai.

„Sakyčiau, juos reikėtų naudoti išskirtinais atvejais, pavyzdžiui, kai laukia koks skrydis ar ilga kelionė. Jie veiksmingi tada, kai žmogus geba išgerti daug skysčių. Jei nėra tokio „geri ir vemi“, – kalbėjo pašnekovė.

– Visi smectinai tarsi sukelia kamštį, absorbuoja visus toksinus ir vandenį, kad žmogus rečiau tuštintųsi. O tai reiškia, kad visas patogenas, ar virusinės, ar bakterinės kilmės, lieka mūsų organizme ir dar labiau didina intoksikacijos riziką. Nuo trumpalaikio pagerėjimo tai gali baigtis sunkesne klinikine išraiška, nes viskas kaupiasi mumyse. Geriau šito nenaudoti.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
25(0)
21(0)
18(0)
16(1)
16(0)
15(0)
15(0)
10(0)
Savaitės
82(7)
61(9)
55(0)
Mėnesio
151(2)
118(15)
115(22)
101(5)