Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Profesorius Čaplinskas palygino vakcinas nuo koronaviruso: viena iš jų turi esminį skirtumą

2020-12-02 (1) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (385)
    Share

Atrodo, kad vakcina nuo COVID-19 jau beveik ranka pasiekiama, nors daugumos klinikiniai tyrimai dar nė nėra pabaigti. Šiuo metu pagrindinės lyderės, kurios teikia daugiausiai vilčių, yra trys: tai „Pfizer“ kartu su „BioNTech“ sukurta vakcina, „AstraZeneca“ vakcina bei „Moderna“.

Dabartinės vakcinos – beprecedentis įvykis

Vos pradėjus plisti koronaviruso SARS-Cov-2 pandemijai pasaulyje, buvo pradėta kalbėti apie tai, kada būtų galima sulaukti vakcinų. Tačiau tuo metu mokslininkai dar nebuvo nusiteikę itin optimistiškai ir manė, kad vakcinai sukurti prireiks mažiausiai kelerių metų.

Visgi, šiuo metu, rodos, linkstame link optimistinio scenarijaus. Pasak buvusio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, dabartinis vakcinos kūrimas yra beprecedentis įvykis. Ir ne tik dėl milžiniško greičio, tačiau ir dėl kompanijų bendradarbiavimo.

„Daugybė kompanijų vienijasi, keičiasi informacija ir dalyvauja vakcinų kūrime. Prieš koronavirusus dabar yra netgi 6 vakcinos tipai, kurie yra bandomi. Vieni jau klinikinėse stadijose, kiti prieš-klinikinėse stadijose. Tai labai sudėtingas procesas, kita vertus, neįtikėtina, kaip greitai žengiame į priekį“, – kalbėjo pašnekovas.

Dažniausiai vakcinų kūrimas nuo idėjos iki įgyvendinimo užtrunka ne mažiau nei 15 metų. O dabar, pasinaudojus naujausiomis technologijomis ir pasauline mokslininkų kooperacija, žengti labai spartūs žingsniai.

Tačiau tenka išgirsti kalbų, kad kai kurie šia vakcina tikrai nesiskiepys, nes, pasak jų, per metus sukurti normalios vakcinos neįmanoma. Prof. S. Čaplinskas sako, kad tokios kalbos neturi jokio pagrindo.

„Dalis tiesos arba pusiau žinojimas vėliau nuveda į klaidingas išvadas. Pirma, tai iki galo dar visi bandymai neatlikti, tačiau matant galimą progresą, mokslininkai jau kuria vakcinas ir jas sandėliuoja. Bet tol, kol nebus praeiti visi patikros etapai, tiek efektyvumo, tiek saugumo, tol niekas jų naudoti neleis. Jei nebus patvirtinta, kad jos efektyvios ir saugios, gamyba bus sustabdyta, o vakcinos sunaikintos“, – pasakojo profesorius.

Naujos kartos vakcinos

 

Nors šiuo metu yra 3 vakcinos lyderės, po savaitės ar po mėnesio situacija gali pasikeisti ir kai kurios iš jų gali nepasiteisinti. Be to, kuriamos toli gražu ne tik šios trys – iš viso yra gerokai virš 100 įvairių kandidačių.

Pirmosios kompanijos, kurios paskelbė apie, jų teigimu, veiksmingą vakciną nuo COVID-19, buvo „BioNTech“ kartu su „Pfizer“ bei „Moderna“. Jos sukūrė naujos kartos mRNR vakcinas. Tokių vakcinų iki šiol pasaulyje patvirtinta nebuvo.

Būtent dėl to kai kurie žmonės nuogąstauja dėl šio varianto. Profesoriaus teigimu, tokios baimės natūralios, tačiau nėra jokių net mokslinių prielaidų, kad vakcinoje esanti RNR dalis galėtų pakenkti žmogaus DNR.

„Natūralu, kad šitas klausimas visada kils ir, kol žmonės negaus paprastų atsakymų, tai gali daryti įtaką skiepų apimtims“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Trečia vakcina lyderė yra įmonės „AstraZeneca“, kuri sukurta adenovirusų pagrindu. Tai tokia pat technologija, kokia buvo kuriamos ir ankstesnės vakcinos. Tad, profesoriaus teigimu, žmonės, nuogąstaujantys dėl mRNR vakcinos, galėtų pasirinkti šią.

 

„Tačiau vis tiek žmonėms reikės išaiškinti, kokios vakcinoje yra medžiagos, iš ko ji padaryta. Tai turėtų aiškiai pateikti gamintojai ir aiškiai komunikuoti apie vakcinas bus kiekvienos šalies uždavinys. Labai svarbu, kad Lietuvoje tai irgi būtų išaiškinta. Matau kitą problemą Lietuvoje – nedaug žmonių Lietuvoje yra tokių, kurie galėtų aiškiai ir paprastai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl vakcinos, mat menkiausia klaida po to gali sukelti abejonių, – sakė prof. S. Čaplinskas.

– Dabar pastebiu, kad kai kurie mokslininkai pradeda visuomenei per daug detaliai aiškinti apie visokius molekulinius mechanizmus ir „sujaukia“ žmonėms protą, sukelia dar didesnę baimę, vietoje to, kad ją išsklaidytų.“

Vienas iš šiuo metu žmonėms kylančių neaiškumų, pasak profesoriaus, yra tai, jog virusas mutuoja. Tačiau tokia mutacija, kaip pasakojo pašnekovas, yra visiškai natūrali.

„Virusą palyginkime su raktu, o žmogaus ląstelę – su spyna. Atsiradus naujam virusui, jam iš pradžių sunkiai sekėsi atrakinti žmogaus ląstelę. Tačiau paskui, jei kažkuris raktas apsitrynė ir pradėjo atsirakinti greičiau, tai natūralu, kad bus atrakinama daugiau spynų. Kitaip sakant, jei atsirado tokia viruso atmaina, kuri lengviau įsiskverbia į žmogaus ląstelę, natūralu, kad virusas dauginsis greičiau. Taip visą laiką vyksta“, – paaiškino profesorius.

 

Visų trijų vakcinų, kaip šiuo metu skelbiama, veiksmingumas yra panašus, apie 80-90 proc. Tiesa, reikia pridurti, kad taip skelbia patys kūrėjai, o nepriklausomų vertintojų duomenų kol kas dar nėra. Tačiau jei veiksmingumas iš tiesų toks didelis, pasak profesoriaus, jis labai geras ir pranoko lūkesčius.

Visgi, dar nėra detalių tyrimų, kurie parodytų, kaip vakcinos veiksmingumas skiriasi pagal lytį, amžių ir turimas gretutines ligas.

Ir nors iki galo sukurtų ir paruoštų naudojimui vakcinų dar nėra, bet jau dabar planuojama ir galvojama, kaip turės vykti jų logistika bei kas turėtų būti skiepijami pirmiausiai. Taip yra ir dėl to, kad dviem iš trijų lyderių vakcinų reikia itin žemos, maždaug -70 laipsnių temperatūros. Tokios temperatūros nereikia tik senuoju būdu gamintai „AstraZeneca“ vakcinai.

„Kiekviena gamintoja, firma nustato sąlygas, kaip jos turi būti laikomos. Mano manymu, dabar per daug iškeliama viena problema, kuri neturi būti esminė. Sudarant sutartį, jei bus perkamos šios vakcinos, tas pats tiekėjas turės pasirūpinti ir šalčio grandine. Šiuolaikiniame pasaulyje, jei yra paklausa, tai pasiūla irgi bus užpildyta. Be to, toks šaltis bus reikalingas tik sandėliuojant. Skiepų kabinete ji paprasčiausiai bus laikoma buitiniame šaldytuve ir bus pasakyta, kiek laiko ją galima ten laikyti. Per tą laiką ji turės būti sunaudojama“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

 

Tačiau tai, pasak pašnekovo, nieko naujo, mat kiekvienai vakcinai reikia tam tikrų laikymo sąlygų bei laiko, per kurį reikia sunaudoti vakciną.

Jau plinta nepagrįstos baimės

Beje, nors Lietuvos vakcina dar toli gražu nepasiekė, jau sklinda įvairios kalbos, kaip organizmas reaguos į naujuosius skiepus. Pavyzdžiui, neseniai socialiniame tinke Antanas Guoga rašė, kad po pirmo skiepo bus tokie nemalonūs reiškiniai, kad antros vakcinos nebesinorės. Prof. S. Čaplinskas į tokius teiginius atsakė su ironija.

„Nežinau, galbūt Guoga jau pasiskiepijo ir viską žino? Be to, jei Guogai skaudėjo ir pakilo temperatūra, tai nereiškia, kad skaudės ir pakils kitam. Kiekvieno organizmo reakcija į bet kokį skiepą yra labai individuali. Man, pavyzdžiui, nebūna jokios reakcijos į gripo skiepą, kuriuo skiepijuosi kasmet. Kitiems kartais kyla temperatūra ar skauda skiepo vietoje. Be to, jei yra reakcija į skiepą, tai reiškia, kad jis veikia, o ne suleistas švęstas vandenėlis. Tik vieniems reakcija yra smarkesnė, kitiems ne“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat profesorius pateikė meningokokinės infekcijos pavyzdį, nuo kurios yra skiepijami vaikai. Yra žinoma, kad vaikui po šio skiepo gali pakilti gan aukšta temperatūra. Dėl šios priežasties iškart po skiepo skiriamas paracetamolis. Taip pat gali įvykti ir su koronaviruso vakcina.

O kas bus, jei didžioji dauguma visuomenės nesiskiepys?

 

„Pinigai bus paprasčiausiai išmesti į balą, virusas plis ir toliau, sirgs daug žmonių ir kartosis tai, kas yra dabar. Panašu, kad koronaviruso protrūkiai kartosis nuolat šaltuoju metų laikotarpiu. Tačiau jei informacija apie koronavirusą bus teikiama ir toliau taip pat padrikai, tai aišku, kad žmonės nesiskiepys. Autoritetai turi komunikuoti ir perduoti aiškią žinutę. O dabar yra „palaida bala“ Lietuvoje“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Kol kas dar nėra aišku, kaip bus skirstomos skirtingos vakcinos ir kokiai žmonių grupei atiteks vienos ar kitos įmonės skiepai. Pasak pašnekovo, būtų gerai, jei piliečiai galėtų patys nuspręsti, kokia vakcina nori skiepytis.

„Gali būti, kad skirsis ir reikalavimai, kada reikia pakartotinės vakcinos, ar užtenka vienos dozės, ar reikia dviejų, ar reikia skiepytis kasmet, kas bus, jei vienais metais pasiskiepysime viena vakcina, o kitais – kita. Visa tai turės būti išaiškinta žmonėms ir tai turės puikiai išmanyti skiepų kabinetai. Tai dar vienas milžiniškas darbas, – kalbėjo profesorius.

– Gali būti taip, kad vienai žmonių grupei bus paskirta viena vakcina, kitai – kita. Čia matau irgi didelę problemą, jei sprendimų priėmėjai nekreips į tai iš anksto dėmesio. Panašu, kad skiepytis reikės kasmet, taip pat, kad skiepytis teks ir tiems žmonėms, kurie bus persirgę lengva koronaviruso forma, kad būtų palaikomas imunitetas.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(2)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
25(1)
22(3)
19(7)
19(0)
14(0)
14(3)
10(7)
10(0)
Savaitės
84(7)
63(9)
58(0)
Mėnesio
151(2)
118(15)
115(22)
101(5)