Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Billo Gateso metų apžvalga: 2020-ieji buvo „tarsi pasaulinis karas“, tačiau sekantys metai bus geresni

2020-12-27 (4) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (275)
    Share

Pripažinkime, 2020 metai nebuvo patys geriausi. Jie prasidėjo nuo didelės karo tarp JAV ir Irano grėsmės bei neįtikėtino masto gaisrų Australijos krūmynuose. O vėliau viskas apskritai nusirito velniop. Po tokių metų tikrai lengva prognozuoti, kad 2021-ieji bus geresni... Būtent su tokia viltimi praėjusius metus apžvelgė filantropas, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.


©Sebastian Derungs (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org

Šiuo metu didžiąją dalį savo laiko įvairių fondų, ieškančių būdų efektyviau vakcinuoti, gydyti ir apsaugoti nuo COVID-19, veiklai skiriantis milijardierius tvirtina, kad praėjusieji metai buvo išskirtiniai ne tik liūdnų įvykių gausa, bet ir mokslo pažanga.

„Žmonės niekada nebuvo padarę tokios pažangos per vienerius metus jokios kitos ligos atžvilgiu, kaip prieš COVID-19 šiais metais“, – rašė jis.

Tiesa, jis ir įspėjo, kad pergalę švęsti dar anksti: kompiuteriniai modeliavimai rodo, jog pandeminė padėtis dar apie mėnesį gali blogėti, kad mokslininkų dar laukia iššūkis išsiaiškinti viską, ką galima apie naująją „anglišką“ viruso mutacija, kuri yra lengviau užkrečiama, bet, panašu, nėra labiau mirtina užsikrėtusiems. Iššūkis laukia ir paprastų piliečių: nors šviesa tunelio gale jau aiškiai matoma, reikia kantriai iškęsti ir laikytis atstumo tarp žmonių reikalavimų, kaukių dėvėjimo tvarkos ir kitų intervencijų, kol bus vakcinuotas pakankamas žmonių kiekis ir infekcija nebegalės plisti taip lengvai.

Bet, anot B.Gateso, jau 2021 m. pavasarį vakcinų ir kitų gydymo būdų paplitimas bus toks, kad jų poveikis jau bus globalinio masto. Ir nors veikiausiai liks tam tikrų apribojimų (pvz., masiniams renginiams), ir atvejų, ir mirčių kiekis smarkiai kris, bent jau turtingosiose pasaulio valstybėse, o gyvenimas bus gerokai normalesnis nei yra dabar.

B.Gatesas savo tinklaraščio įraše apžvelgė pagrindines šių metų inovacijas, susijusias su COVID-19.

Vakcinos nuo COVID-19

Tikriausiai nėra žmonių, kurie dar negirdėjo, jog jau dvi vakcinos – „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ – buvo patvirtintos JAV Maisto ir vaistų administracijos, pirmoji taip pat patvirtinta JK ir ES teritorijoje. Be to, tikimasi, kad artimiausiu metu savo klinikinių tyrimų rezultatus pateiks bei patvirtinimo įvairių teritorijų vaistų administracijose sieks ir kelios kitos įmonės, atsidūrusios naujų vakcinų kūrimo pirmagalyje.

Bet, anot B.Gateso, galimai ne visi žino, kad dviejų pirmų vakcinų efektyvumo lygis yra optimistinė žinia ir daugybei kitų vakcinų-kandidačių: iš esmės visų jų taikinys yra identiškas – tai koronaviruso „spygliuko“ baltymas, suteikiantis koronavirusui į karūną panašią išvaizdą.

Pagrindinis vakcinų taikinys yra tas pats, bet keliai siekiant tikslo gali būti šiek tiek kitokie. Tarkime, dvi pirmosios registruotos vakcinos yra vadinamosios mRNR vakcinos. Tokio tipo vakcinų vystymą B.Gateso fondas finansavo dar nuo 2014: vyksta vakcinų nuo ŽIV ir maliarijos kūrimo darbai.

Tai, kad naujoviškos vakcinos pirmosios kirto finišo linija, neturėtų stebinti: pats jų principas yra toks, kad jas galima sukurti kur kas greičiau, nei labiau tradicinių tipų vakcinas. Šios vakcinos veikia per informacines RNR grandines, kurios pateikia instrukcijas mūsų organizmui prigaminti viruso „spygliuko“ baltymų. Tuomet įsijungia imuninė sistema, kuri išmoksta atakuoti viską, prie ko yra prijungti tiksliai taip pat atrodantys spygliukai, įskaitant ir virusą, kuris sukelia COVID-19.

Šių vakcinų kūrimas buvo santykinai greitas dėl to, kad biotechnologijos suteikia galimybę greitai pagaminti didelius kiekius RNR grandinių, koduojančių spygliuko baltymą – kur kas greičiau, nei patį baltymą. Kitas tų vakcinų privalumas yra tas, jog jose nėra jokio viruso, o tai reiškia, kad jos neturi nė menkiausios galimybės mums sukelti infekciją.

 

Bet dėl technologijos naujumo atsirandanti kliūtis yra ta, jog gamyklų, gebančių tokias vakcinas gaminti pramoniniais mastais, nėra daug. Rimta kliūtis yra ir tų vakcinų gabenimo bei saugojimo sąlygos: kuomet reikalinga išlaikyti vakciną -70 °C temperatūroje, labai sunku jas išplatinti besivystančiose valstybėse, nors šios kliūties įveikimas jau yra nebe mokslinis, o inžinerinis iššūkis.

Kitokio tipo vakciną gamina „AstraZeneca“: jam naudojama ne mRNR technologija, o jau tiro spygliuko baltymo nešiklis – žmonėms jokios žalos nekeliantis virusas, kuris šimpanzėms gali sukelti elementarią slogą. Imuninė sistema ir vėl „išmoksta“ spygliuko struktūrą bei saugo nuo kitų virusų, kurie turi tokios pačios išvaizdos spygliukus.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad pastarosios vakcinos efektyvumas yra apie 70 procentų. Tai yra gerokai mažiau už „Pfizer“ ir „Moderna“ pasiektus rodiklius – apie 95 proc. efektyvumą, tačiau vis dar pakankamai, kad vakcina galėtų efektyviai stabdyti infekcijos plitimą. Maža to, šios vakcinos efektyvumas teikia vilties, kad sėkmingi bus ir kitų bendrovių, tokių, kaip „Johnson & Johnson“, tuo pačiu būdu veikiančių vakcinų kūrimo bei bandymo darbai.

Tai, kad tiek daug kompanijų vienu metu kurtų vakcinas nuo vienos ligos, yra pasaulio istorijoje neregėtas dalykas, o kadangi taikomi skirtingi kūrimo metodai, auga ir tikimybė, kad bent dalis tų vakcinų bus ir saugios, ir efektyvios.

B.Gatesas atkreipė dėmesį į tai, kad įprastai vakcinų kūrimas trunka gerokai ilgiau ir kainuoja milijardus dolerių. Farmacijos įmonės, nuolat sveriančios kuriamų produktų komercines rizikas, šiuokart nedvejojo – viena vertus, jos matė galimybę padėti pasauliui įveikti globalią pandemiją, kitą vertus, tas rizikas smarkiai sumažino valstybinės paramos programos ir įvairūs vakcinų kūrimą finansuojančios grupės, tarp kurių yra ir CEPI (Coalition for Epidemic Preparedness Innovation), kurios vienu iš finansinių rėmėjų yra B.Gatesas.

Bet, anot filantropo, vien vakcinų sukūrimas yra tik daug didesnio iššūkio dalis. Ir turbūt ne pati didžiausia.

Kaip pagaminti nuo 5 iki 10 mlrd. dozių?

Reikės pagaminti nuo mažiausiai 5 mlrd. vakcinos dozių (jeigu vakcina bus skiriama vienadoziu pavidalu) iki 10 mlrd. dozių, jei vakcinavimas bus vykdomas dviem injekcijomis ir įvertinus tai, kad norint įveikti pandemiją reikia paskiepyti 70 proc. pasaulio populiacijos.

Ar 5-10 mlrd. yra didelis kiekis vakcinų? Atkreipkite dėmesį į tai, kad įprastai visi vakcinų gamintojai kartu sudėjus per metus pagamina 6 mlrd. dozių. Tai yra ir vakcinos nuo gripo, ir vaikų imunizavimui skirti skiepai, ir visi kiti produktai. Vadinasi, tam, kad būtų pagamintos visos reikiamos COVID-19 vakcinos be žalos kitų skiepų gamybai, gamintojai savo produktyvumą turės padvigubinti ar net beveik patrigubinti.

Šioje vietoje pagalbos ranką vėl ištiesė B.Gateso fondas, prisidėjęs sudarant vadinamąsias „antro šaltinio sutartis“, kurios sujungia vakcinų kūrėjus iš turtingų šalių su vakcinų gamintojais besivystančiose valstybėse. Pagal tokią sutartį pats didžiausias pasaulyje vakcinų gamintojas – Indijos įmonė „Serum Institute of India“ – milžiniškais kiekiais, saugiai ir kokybiškai jau dabar gamina Oksfordo universiteto ir „Astra Zeneca“ sukurtą vakciną, kuri bus prieinama ir vidutinių bei žemų pajamų valstybėse (jei tik bus patvirtinta vaistus reguliuojančių administracijų). O jeigu patvirtinimas suteiktas nebus, B.Gateso fondas prisiims dalį finansinės naštos, kad ji neslėgtų vien „Astra Zeneca“ ar Indijos įmonės.

 

Tokias „antrojo šaltinio sutartis“ B.Gatesas palygino su Antrojo pasaulinio karo laikais matytą praktiką, kuomet automobilių gamyklos buvo perorientuotos į sunkvežimių ir tankų gamybą, tik šiuokart to gamybos perorientavimo imasi ne vyriausybės – tiesiog verslai šiek tiek pakoregavo savo įprastą darbo praktiką.

O kaip tuos 5-10 mlrd. dozių paskirstyti po visą pasaulį?

Kitas iššūkis po gamybos – sąžiningas COVID-19 vakcinos paskirstymas visoms pasaulio valstybėms. Ir tai yra ne tik logistinė, bet ir finansinė kliūtis.

B.Gateso teigimu, prie jo fondo jau prisidėjo 16 farmacijos įmonių, įsipareigojusių užtikrinti, kad gyvybes gelbstinčios vakcinos visiems būtų paskirstytos sąžiningai. Pasaulinio lygio logistikos ekspertai turės sugalvoti, kaip tas vakcinas išvežioti po visą planetą išlaikant reikalingą temperatūros režimą, o nacionalinė valdžia bus atsakinga už vakcinų paskirstymą valstybės viduje – ir visa tai bus daroma tokiu mastu, koks iki šiol buvo visiškai neregėtas.

B.Gatesas neabejoja, kad turtingosios valstybės privalės didinti finansavimą tokioms organizacijoms, kaip GAVI, kurios jau įrodė savo efektyvumą platinant vaikiškas vakcinas skurdesnėse pasaulio valstybėse.

Dar vienas iššūkis, lauksiantis po to, kai vakcinos bus paskirstytos po visą pasaulį – reikšmingas kiekis žmonių, kurie abejoja vakcinų naudingumu. Kai kurie iš principo bijo vakcinų. Kiti baiminasi, kad COVID-19 vakcinos pagamintos per greitai ir dėl to yra mažiau saugios nei, tarkime, jiems visai įprastas kasmetinis skiepas nuo gripo. O kai kuriose bendruomenėse įsišaknijęs istorinis nepasitikėjimas vyriausybėmis ir jų vaidmeniu medicininiuose tyrimuose.

B.Gatesas puikiai supranta, kad ir jis, ir jo žmona tapo kai kurių sąmokslo teorijų, aiškinančių, kad vakcinos yra žalingos, taikiniu. Jo būdas kovoti su tokia dezinformacija – daugiau pasakoti apie tai, kad vienintelė jų priežastis finansuoti vakcinų kūrimą yra ta, jog jų pagrindinis gyvenimo tikslas yra gelbėti gyvybes ir užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę sulaukti pilnametystės.

„Jaučiame atsakomybę grąžinti savo turtą atgal visuomenei ir esame įsitikinę, kad joks kitas turto grąžinimo būdas pasauliui nesuteiks daugiau naudos nei pagalba kuriant ir platinant vakcinas. Tai yra medicinos stebuklas, kuris suteikė galimybę per du pastaruosius dešimtmečius vaikų mirtingumą sumažinti perpus“, – rašė B.Gatesas.

Nesėkminga vaistų nuo COVID-19 paieška taip pat buvo sėkmė

Kovo mėnesį B.Gateso fondas, kartu su „Mastercard“ ir „Wellcome“, įsteigė projektą „Therapeutics Accelerator“. Projekto tikslas buvo panaudoti robotus, kuriuos sukūrė farmacijos įmonės, kad šie greitai patikrintų visus žinomus, patikrintus ir saugius medicinoje vartojamus junginius ir išanalizuotų jų veiksmingumą prieš COVID-19. Tikslas buvo sužinoti, ar farmacijos pramonė jau dabar neturi kokių nors vaistų, kurie galėtų prisidėti prie COVID-19 gydymo, ar jau dabar vaistinių lentynose yra vaistų, kurie būtų sprendimas kovoje prieš pandemiją.

 

Galutinis projekto atsakymas buvo neigiamas.

Nuviliantis atsakymas, bet naudingas. Jis gydymo įstaigoms ir farmacijos įmonėms sutaupė milijardus, nes leido nebegaišti daugelio metų ir švaistyti pinigus tik tam, kad atsimuštų į akligatvio sieną.

Vienas iš sėkmingesnių vaistų, vartojamų sunkiausiais COVID-19 atvejais, yra steroidų grupei priskiriamas preparatas deksametazonas – šio junginio potencialus efektyvumas buvo nustatytas vykdant kitą patikrinimo programą, RECOVERY. Tos programos metu laikantis skirtingų protokolų buvo atliekami greitieji junginių efektyvumo prieš COVID-19 testai. Ir vos po 4 mėnesių buvo nustatyta, kad šis vaistas sunkiausių atvejų mirtingumą gali sumažinti net 30 procentų.

Šiuo metu deksametazonas tapo gydymo standartu sunkiausiems COVID-19 pacientams, o greitis, kuriuo nustatytas jo efektyvumas, yra puikus ženklas ateities medicinai.

Kitas gydymo būdas, apie kurį tikriausiai esate girdėję – monokloniniai antikūnai, kurie yra imami iš pacientų, pasveikusių po COVID-19, kraujo. Šis kraujas leidžiamas per paviršių su SARS-CoV-2 spygliuko baltymais ir tikrinama, kaip kraujo antikūnai „limpa“ prie spygliukų. Kuo geriau limpa, tuo geresnis jų poveikis prieš virusą. O tuomet reikia nustatyti genų seką, kuri reikalinga tokių antikūnų gamybai,. Tą genų seką panaudoti gamykloje, kuri prigamintų milijardus tokių sekų kopijų ir suleisti pacientams.

Beje, gydymas antikūnais yra toli gražu ne naujas, tik pandemijos metu atsiradęs gydymo būdas – tokiu būdu jau dabar gydoma daugybė ligų, įskaitant artritą.

Esminis su šiuo gydymo būdu susijęs klausimas – ar tokių antikūnų galima prigaminti pakankamai, kad pakaktų visiems pacientams pasaulyje? Atsakymas į jį priklauso nuo reikalingos dozės dydžio. Kai kurios dozės yra net 8 gramų masės. Jeigu būtų įmanoma jas reikšmingai sumažinti – pavyzdžiui, iki 0,5 g – ir išlaikyti tą patį efektyvumą, tuomet būtų galima išgydyti kur kas daugiau žmonių. Be to, reikia išsiaiškinti, ar dabartinį tokio gydymo taikymo būdą – intravenines infuzijas – įmanoma pakeisti patogesne dviejų dozių injekcija.

„Smegenis gręžiančių“ testų laikai baigiasi

Testavimas dėl COVID-19 yra gana daug nepatogumų žmonėms keliantis ir sudėtingas ligos nustatymo būdas, kuris kai kuriose valstybėse (pvz., JAV) turėjo net ir politinę potekstę.

Priežasčių, dėl kurių reikia testuoti žmones, yra keletas. Pagrindinė – jeigu dėl aiškių ir sunkių simptomų patenkate į ligoninę, o medikams būtina išsiaiškinti, kaip jus gydyti.

Antroji – jeigu patiriate nesunkius simptomus ar jokių simptomų apskritai, bet galėjote kontaktuoti su sergančiu asmeniu. Tokiu atveju, jeigu žinotumėte, kad sergate, galėtumėte izoliuotis ir apsaugoti kitus asmenis nuo užsikrėtimo. Mat net jeigu nejaučiate jokių simptomų, galite būtų COVID-19 nešiotojas ir bendravimas su jumis kitam žmogui gali būti mirtinas. Dėl to šių testų rezultatus privaloma gauti kuo greičiau.

Deja, daugelyje pasaulio valstybių toks testavimo būdas neatitinka poreikių: kartais rezultatai gaunami net po kelių dienų nuo ištyrimo ir dėl to būna jau iš esmės beverčiai. Bet JAV Maisto ir vaistų administracija visai neseniai patvirtino pirmuosius diagnostinius testus, kuriuos žmonės gali patys naudoti namie, be jokių laboratorinių tyrimų – jie veikia panašiai, kaip nėštumo testai.

 

Trečioji tyrimų priežastis yra populiacijos tyrimai. Jie visuomenės sveikatos specialistams leidžia įvertinti, kiek virusas paplitęs vienoje ar kitoje teritorijoje, kaip greitai plinta virusas. Ta informacija leidžia priimti geriausius informuotus sprendimus, leidžiančius sustabdyti viruso plitimą.

Vienas iš Sietlo mieste, JAV išbandytų populiacijos tyrimo būdų – suteikti iniciatyvą patiems gyventojams. Tūkstančiai žmonių užpildė nedidelius internetinius klausimynus ir patys paėmė tepinėlius bei išsiuntė juos tyrimui.

Ir tokią galimybę suteikė viena labai svarbi ir žmonėms patiksianti inovacija: tepinėlius galima surinkti pagaliuku iš vidaus perbraukiant tik nosies galiuką. Mat neseniai atlikti tyrimai parodė, kad toks metodas tikslumu nenusileidžia „standartiniam“ nazofaringiniam tepinėliui. O jeigu jums kada nors buvo atlikinėjamas nazofaringinis testas, žinote, kokie jie nemalonūs. Be to, jie gali sukelti kosulį ar čiaudulį, o tai yra labai nesaugu tepinėlį imančiam žmogui. Taigi, galima tikėtis, kad gana greitai „smegenų kasymas“ ilgu tepinėlio pagaliuku jau bus praeities palikimas.

Testavimo iššūkis yra labai sudėtingas skurdžiausios pasaulio valstybėms, ypač piečiau Sacharos esančioms Afrikos valstybėms, kurioms per brangu vykdyti populiacijos tyrimus, todėl tų valstybių visuomenės sveikatos įstaigos ir politikai tiesiog neturi naujausios informacijos.

Bet kai kyla tokie iššūkiai, juos spręsti padeda technologinė bei biotechnologinė pažanga. Jau kelios kompanijos kuria greituosius testus, kurie leistų nustatyti infekciją ūmiojoje stadijoje, ir jie turėtų būti tokio pavidalo, kad juos būtų galima gaminti dešimtimis milijonų vienetų. Viena iš tokių kompanijų yra britų įmonė „LumiraDx“, kuri sukūrė maždaug išmaniojo telefono dydžio įrenginį su „kortelių skaitytuvu“ vienoje pusėje. Sveikatos apsaugos specialistas paima paciento mėginį, įstato jį į tą kortelių skaitytuvą ir jau per 15 minučių gauna rezultatus. Tuomet, pašalinus bet kokią pacientą identifikuoti galinčią informaciją, testo rezultatas siunčiamas į centrinį serverį, kuriame turimi duomenys leidžia sprendimų priėmėjams „gyvai“ matyti pačią naujausią informaciją apie vietoves, kuriose reikia stiprinti prevencijos ir gydymo pajėgas.

Tokie skaitytuvai jau yra tiekiami Afrikos valstybėms – B.Gateso fondas jau išsiuntė pirmą 5000 skaitytuvų siuntą 55 šalims, ir ketina siųsti toliau. Maža to, tie skaitytuvai yra geri tuo, kad jie nėra apriboti vien COVID-19 diagnozavimu: juos galima bus naudoti ir ŽIV, tuberkuliozės, kitų ligų nustatymui.

Maža to, nestinga įmonių, kurios tobulina greitųjų testų tikslumą ar gamybos apimtis – anot B.Gateso, pažanga šioje srityje yra labai įspūdinga ir bus naudinga visam pasauliui.

Kaip sekasi besivystančioms valstybėms?

B.Gatesas savo metų apžvalgoje pasidžiaugė ir tuo, kad pats klydo, kuomet anksčiau galvojo, jog COVID-19 didžiausią chaosą sukels mažiausių pajamų valstybėse. Kaip bebūtų keista, didesnėje dalyje pietinės Afrikos atvejų kiekis ir mirtingumas yra kur kas žemesnis nei JAV ir Europoje ir yra palyginamas su Naująja Zelandija, kuri susilaukė daugybės pagyrų už pavyzdingą pandeminės situacijos suvaldymą. Sunkiausia situacija Afrikos žemyne yra Pietų Afrikos Respublikoje, kur atvejų kiekis yra 40 proc. mažesnis, o mirtingumas – beveik 50 proc. mažesnis nei JAV.

 

Duomenų, kurie paaiškintų, dėl ko pesimistinės prognozės taip skyrėsi nuo realybės, nėra pakankamai, tačiau akivaizdu, jog iš dalies taip yra dėl to, jog Afrikos populiacija yra jaunesnė nei likusio pasaulio, o jauni žmonės yra atsparesni virusui. Kita priežastis – didelė dalis Afrikos gyventojų gyvena kaimuose laiką leidžia lauke, kur sunkiau užsikrėsti. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad tikrieji užsikrėtimų skaičiai yra gerokai aukštesni už pranešamus oficialiai, nes tų šalių sveikatos apsaugos sistemos nėra pakankamai stiprios, kad galėtų tiksliai įvertinti situaciją.

Bet viena su COVID-19 susijusi B.Gateso baimė pasiteisino: ši liga pasižymi raibulių efektu, perduodamu kitoms ligoms. Stebėtina tai, kad COVID-19 Afrikoje yra tik 31 vietoje pagal mirties priežastį. Palyginimui, pasaulyje šis virusas jau užkopė į ketvirtą vietą, o JAV – į pirmą.

Kodėl taip mažai Afrikos žmonių miršta nuo naujojo koronaviruso? Ne tik dėl to, kad viruso paplitimas ten yra žemas, bet ir dėl to, kad sveikatos apsaugos sistemų dėmesio perkėlimas prie COVID-19 sutrikdė kovos su kitomis grėsmėmis – ŽIV/AIDS, maliarija, tuberkulioze, kitomis ligomis – efektyvumą. Taigi, dėl žemo paplitimo COVID-19 mirties priežasčių sąraše liko žemai, o kitos priežastys subujojo.

Problemų kelia ir tai, kad žmonės nenori vykti į ligoninę, nes bijo ten užsikrėsti – o tai reiškia, kad kai kurios kitos jų ligos taip pat nediagnozuojamos. Pavyzdžiui, Indijoje tuberkuliozės atvejų šiemet diagnozuojama net trečdaliu mažiau. O kuo daugiau nediagnozuotų šios ligos atvejų, tuo daugiau žmonių nuo tuberkuliozės numirs.

COVID-19, klimatas ir ateinantys metai

Praėjusį pavasarį, kai pradėjo ryškėti COVID-19 pandemijos mastas ir pavojingumas, B.Gatesas rašė: „Tai yra tarsi pasaulinis karas, tik šįkart visi esame vienoje pusėje“.

Panašu, kad iš esmės taip ir nutiko: pasaulis, su keliomis išimtimis, susivienijo. Tokios pažangos, kokia yra dabar, nebūtų įmanoma pasiekti, jei viso pasaulio mokslininkai ir politikai būtų ne bendradarbiavę, o riejęsi.

Būtent toks pasaulinis susitelkimas yra priežastis, dėl kurios B.Gatesas mato šviesesnius ateinančius metus – ir ne tik kalbant apie pandemijos kontrolę. Yra daugiau vilties, kad susitelkęs pasaulis sugebės imtis konkretesnių žingsnių kovojant ir prieš kitą milžinišką iššūkį – klimato kaitą.

Ateinančiais metais pasaulio lyderiai susitiks Glazge, Škotijoje. Tai bus pirmas JT viršūnių susitikimas klimato kaitos tema po Paryžiaus susitarimo pasirašymo 2015 metais. Tikimasi, kad JAV susigrąžins lyderiaujantį vaidmenį vystant ir diegiant švarios energijos inovacijas, reikalingas siekiant mažinti šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje.

B.Gatesas savo metų apžvalgą baigė mintimi, kad po metų jis veikiausiai galės pažvelgęs atgal sakyti, jog 2021-ieji buvo geresni už 2020-uosius.




Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(6)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
46(0)
30(2)
28(4)
25(1)
20(0)
18(0)
16(1)
14(2)
14(0)
Savaitės
79(7)
59(0)
58(8)
Mėnesio
152(2)
118(15)
114(22)
101(5)