Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

COVID-19 aktualijos: vakcinos, viruso mutacijos, sezoniškumas ir kodėl artimiausiu metu padėtis gali būti dar prastesnė

2021-01-01 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (385)
    Share

Lietuvos mokslų akademijoje veikia komisija, kurioje dalyvauja geriausi specialistai, vertinantys COVID-19 infekciją, naujausią mokslinę informaciją ir teikiantys praktinius patarimus politikams, medikams ir visuomenei. Komisijos nariai ir kviestiniai mokslininkai parengė straipsnį apie koronaviruso infekcijos šaltinius, plitimo kelius ir tendencijas, visuomenės požiūrį ir galimus pandemijos suvaldymo metodus bei priemones.

Siūlome susipažinti su aktualiausia informacija apie pandemiją. Visą tekstą rasite interneto svetainėje adresu www.lma.lt

Vakcinos

Europoje registruojamos tik aukštus saugumo ir veiksmingumo standartus atitinkančios vakcinos ir  COVID-19 vakcinoms nedaroma jokių išimčių. Pradėjus skiepijimus būtina tęsti karantino priemones. Tinkamai įskiepijus dvi vakcinos dozes, maždaug po mėnesio nuo pirmosios dozės pasiekiama paskiepytojo apsauga. Tam, kad vakcinacija turėtų įtakos ne tik asmens, bet ir visuomenės saugumui, būtina paskiepyti 60–70 % gyventojų. Net esant optimalioms sąlygoms, skiepijimo kampanija užtrunka kelis mėnesius.

Tiriama bent 10 įvairių vakcinų platformų, tiek žinomų iš ankstesnių vakcinų, tiek visiškai naujų, tarp kurių paminėtina iRNR (informacinės RNR) vakcinų platforma. Pastarajai grupei priklauso kompanijų „Pfizer“ kartu su „BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtos vakcinos. Šių vakcinų esmė – įskiepijama sintetinė informacinės RNR (iRNR) molekulė, kuri ląstelei neša signalą gaminti SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą. Į paskiepytojo organizme pasigaminusį koronaviruso baltymą reaguoja imuninė sistema. Taip sužadinami imuninės gynybos mechanizmai, nukreipti į SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą. Užblokavus spyglio struktūras, SARS-CoV-2 virusas nesugeba prisijungti prie šeimininko ląstelės ir pradėti patologinių procesų. Įskiepyta iRNR molekulė greitai suyra, nesukeldama jokių kitų poveikių.

 

Svarbu pabrėžti, kad kuriant ir tiriant SARS-CoV-2 vakcinas kandidatus biologinių procesų terminai griežtai atitiko esamus standartus. Rengiant šį darbą JAV buvo paskiepyta daugiau nei milijonas asmenų, Didžiojoje Britanijoje – apie pusė milijono. Kaip ir atliktuose klinikiniuose tyrimuose, praktinio skiepijimo sąlygomis neužfiksuota neįprastų nepageidaujamų povakcininių reiškinių.

Šiuo metu turimi duomenys patvirtina, kad esamų vakcinų sukeliama apsauga trunka mažiausia šešis mėnesius, bet tikėtina, kad žymiai ilgiau. Apsaugos trukmė bus tikslinama stebint pirmųjų klinikinių tyrimų dalyvius ir vertinant skiepijimo programų veiksmingumą.

Sezoniškumas

JAV tyrėjai nustatė koronavirusinės infekcijos sezoniškumą. Didžiausias pakilimo pikas buvo sausio ir vasario mėnesiais, o ryškiausias atoslūgis – vasaros mėnesiais. Nors buvo tirti kiti (ne SARS-CoV-2) koronavirusai, šis darbas labai svarbus, nes ilgiau sekant SARS-CoV-2 plitimą matomas jo panašumas su kitų koronavirusų aktyvumu. Jeigu toks dėsningumas išliks, o taikomos viruso plitimo kontrolės priemonės bus nepakankamai veiksmingos, sausio ir vasario mėnesiais galime susidurti su dar didesniu SARS-CoV-2 aktyvumu.

Mutacijos

Genetinė analizė rodo, kad SARS-CoV-2 virusas kinta dėl jo genome atsirandančių taškinių mutacijų. Mokslininkai jau yra identifikavę daugiau nei 12 000 tokių mutacijų skirtingų SARS-CoV-2 virusų linijų genomuose. Viena iš anksčiausiai įvykusių ir geriausiai aprašytų yra vadinamoji D614G mutacija, atsiradusi viruso gene, kuris koduoja S baltymą. Tai įvyko pandemijos pradžioje Kinijoje (2020 m. sausio pabaigoje) ir lėmė dviejų pagrindinių SARS-CoV-2 linijų – D ir G – susidarymą. Pabrėžtina, kad ši mutacija lėmė G linijos virusų gebėjimą ~20 % greičiau plisti žmonių populiacijoje, palyginti su D linijos virusais. Būtent G linijos virusai paplito ir dominuoja Europoje bei JAV.

 

Šiuo metu sukurtos vakcinos efektyviai veikia abiejų linijų SARS-CoV-2 virusus. Visos kitos iki 2020 m. rugsėjo mėn. SARS-CoV-2 virusų genomuose užregistruotos mutacijos nėra sukėlusios esminių struktūrinių ir funkcinių pokyčių SARS-CoV-2 virusuose, todėl jos neturi įtakos vakcinų veiksmingumui.

Didelį susirūpinimą kelia naujasis SARS-CoV-2 variantas (VUI 202012/01), kuris 2020 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą buvo identifikuotas Jungtinėje Karalystėje ir priskirtas B.1.1.7 linijai. Jis turi daugines S geno mutacijas, nulėmusias tam tikrus funkcinius S baltymo pokyčius. Todėl naujasis viruso variantas pasižymi žymiai stipresniu gebėjimu prisijungti prie žmogaus ACE2 receptorių ir efektyviau užkrečia ląsteles. Jis plinta 70 % efektyviau. Laimė, nėra nustatyta, kad žmonės, užsikrėtę naująja viruso atmaina, sirgtų sunkesne COVID-19 ligos klinikine forma. Nepaisant įvykusių mutacijų, vakcinų veiksmingumas neturėtų ženkliai sumažėti dėl jų savybių stimuliuoti imunitetą.

 

COVID-19 klinikiniai požymiai

COVID-19 liga gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ir kritiškai sunkia ligos forma. Dažniausiai pasireiškiantys COVID-19 ligos simptomai yra karščiavimas (>38 °C 31–43% atvejų), kosulys (46–82 % atvejų) ir dusulys (iki 31 % atvejų). Kiti COVID-19 ligai būdingi simptomai (sindromai) yra raumenų skausmas, bendras silpnumas, sloga, gerklės skausmas, kai kuriems pacientams pasitaiko viduriavimas, gali būti uoslės ar skonio praradimas, COVID-19 ligai progresuojant gali išsivystyti pneumonija, širdies ritmo sutrikimai, ūminis inkstų pažeidimas, ūminis respiracinio distreso sindromas (toliau – ŪRDS), sepsis, septinis šokas. Sunkios COVID-19 ligos formos rizikos veiksniai – vyresnis amžius (>65 metai), lėtinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kt.).

Atsakymus į klausimus apie COVID-19 infekcijos diagnostiką, gydymą ir izoliaciją galima rasti virtualioje programėlėje. Ši programėlė buvo sukurta reaguojant į COVID-19 pandemijos fronte dirbančių medikų poreikį turėti aiškias ir praktikoje taikomas gaires. Programėlė nuolat atnaujinama, kūrėjai kviečia teikti pasiūlymus dėl informacijos turinio (http://app.covidmed.lt/).

Lietuvos mokslų akademijos komisijos (vadovas prof. habil. dr. Vytautas Usonis) informacija

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
23(6)
19(0)
16(4)
16(0)
13(7)
11(0)
10(0)
Savaitės
64(0)
52(0)
52(0)
Mėnesio
149(36)
118(14)
103(8)
97(7)