Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Gydytojas apie skiepus: kokių vakcinų reikia daugumai lietuvių ir kam skiepytis griežtai negalima - vėliau gali laukti liūdnos pasekmės

2021-02-01 (0) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (385)
    Share

Nors skiepai yra puiki priemonė apsisaugoti nuo daugybės įvairių ligų, tačiau kai kuriems nuo jų reikėtų susilaikyti, mat vėliau gali laukti liūdnos pasekmės. Kam skiepytis negalima ir kam – būtina? Kokiomis vakcinomis turėtų pasiskiepyti kiekvienas lietuvis? Visi atsakymai laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“.

– Pradėkime nuo paprasčiausio klausimo – kas yra toje skiepų vakcinoje, kas ją sudaro?

– Skiepas yra iš principo vienokia ar kitokia dalis mikrobo ar viruso, ar pats antigenas, kuris sukelia imuninį atsaką. Tada yra pagalbinės medžiagos, kurios padeda išlikti jai nepakitus, konservantai. Galima sakyti, kad yra mažas viruso ar bakterijos konservas. Kartais yra ir imuninį atsaką stiprinantis priedas. Pavyzdžiui, naujos vakcinos, kaip meningokoko, kai nepavyksta išgauti kitaip išgauti imuniteto, nes mikrobas taip gerai prisitaikęs gyventi mumyse, kad reikia dar šiek tiek sustiprinti. Visa tai sudėta į mažytį švikštuką, visai ne tą, kurį mums rodo antivakseriai – pusės litro švirkštą su ta adata, kurią duria į širdį.

– Kuo skiriasi gyvos vakcinos nuo negyvų?

– Priklauso nuo to, kokią tą antigeno dalį įdeda. Tai gali būti nukankintas, leisgyvis, bet vis dar gyvas virusiukas, kuris sukelia lengvą ligą. Mes leidžiame į mūsų kūną įeiti nukankintam virusiukui, kuris nieko pikto negali padaryti, bet išmokstame jį atpažinti. Tarsi policininkai mūsų ląstelės, limfocitai sugeba juos atpažinti ir kitą kartą, jei užsikrėsime ta liga, greitai ją sudorosime. Jei tai negyva vakcina, tai yra tik tam tikra dalis bakterijos ar netgi jos išskiriamų medžiagų, toksinų, baltymo dalis. Tarsi ligos sukėlėjo barkodas, kurį suleidžiame ir parodome policininkams nuotraukas: „va, čia jis“. Jie lygiai taip pat ligą atpažįsta. Pirmu atveju galime prasirgti labai lengva ligos forma, antru atveju esame supažindinami ir apie jokį užkratą nėra nė kalbos.

– Matyt, nuo to ir priklauso, kokie bus reiškiniai po vakcinos?

 

– Ir taip, ir ne, priklauso ne tik nuo to. Pašaliniai reiškiniai po skiepo labiau priklauso nuo vietinio atsako, imuninės sistemos reakcijos, organizmo būklės. Jei mūsų imuninė sistema yra labai suaktyvinta ir gerai reaguoja, tai parodžius nuotrauką ar kitaip – suleidus sukėlėją, apsidžiaugiame, sakome „o, labas!“. Jei medžiaga yra sustiprinta, nes kitaip imuniteto išgauti nepavyksta, dėl ko dabar visi bijo tų pašalinių reiškinių nuo meningokokinės vakcinos, kai pasireiškia patinimas, temperatūra, tai būtent yra dėl to, kad įdėta medžiaga sustiprina imuninį atsaką.

Jei kalbame apie gyvą vakciną, galbūt kokius 5 proc. bendrų negalavimų galime pajausti, kaip ir minėjau, gali būti labai lengva forma tos ligos, nuo kurios mes skiepijamės. Dažniausiai skiepijamės nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, tai gali pasireikšti seilių liaukų patinimas, bėrimas. Tai tikrai ne liga, o tik simptomas. Pasiskiepijus nuo geltonojo drugio tikrai neišgriūsime kaip su tikruoju geltonuoju drugiu savaitei su 40 laipsnių temperatūra. Taip, galbūt pakarščiuosime nuo 2 iki 4 dienos po skiepo.

– Girdėjau žmones sakant, kad šiemet neis skiepytis nuo gripo, nes kai pernai pasiskiepijo, tai ir susirgo. Kodėl taip nutinka?

– Yra net kelios studijos atliktos, kai žmonės pasiskiepija nuo gripo ar kitų ligų ir pasąmoningai laukia kažko panašaus. Ir apskritai, Lietuvoje gripu vadina bet kokį peršalimą. O gripą, tikrąjį, kai gulime lovoje su 40 laipsnių temperatūros ir jaučiamės labai blogai, bet nosis nevarva, supainiojame su peršalimu. Tada sakome – va, sirgau, daugiau nebesiskiepysiu. O iš tikrųjų ta vakcina mus apsaugojo nuo dar didesnės temperatūros ir komplikacijų: plaučių komplikacijos, reanimacijos ir mirties.

 

– Kokios reakcijos po skiepų jau yra nenormalios, kai reikia kreiptis į gydytojus?

– Kai kalbame apie gyvas vakcinas, dažniausiai pacientus perspėjame, kad gali pajusti tam tikrus simptomus, kai jau būtinai reikia kreiptis į gydytojus, kurie įvertina, ar tai pavojinga. Visa tai surašoma. Pirmieji po skiepo nedideli negalavimai gali būti nedidelė temperatūra, patinimas, paraudimas, gali būti per visą ranką. Virusinės infekcijos pojūtis, galvos skausmas. Lygiai taip pat, kaip ir su visais kitais simptomais – jei jie mūsų labai nevargina, jei sugebame juos sutvarkyti su paprasčiausiais vaistais, paracetamoliu, ibuprofenu ar tiesiog ramybe, jei išgėrę vaistus ir pailsėję simptomai praeina ir nebesikartoja, viskas gerai. Bet jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba smarkiai vargina, geriau kreiptis į gydytoją.

– Ir visgi, skiepytis galima ne visiems. Išvardinsiu keletą grupių tam tikrų žmonių ir jūs pasakysite, galima, ar ne. Pradėkime nuo nėščiųjų.

– Nėščiąsias skiepijame tuo metu, kai susirgus rizika būtų didesnė nei pasiskiepijus. Ne tik galima, bet ir rekomenduojama skiepytis nuo gripo. Visas nėštukes netgi mūsų taupiosios ligonių kasos noriai skiepija nemokamai nuo gripo. Susirgus gali būti labai liūdnų pasekmių – ir persileidimas, ir vaisiaus pažeidimas. Kur kas mažesnis šansas kažką pabloginti yra pasiskiepijus nei susirgus. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, jei moteris turi labai didelę riziką juo susirgti. Ir absoliučios kontrindikacijos yra gyvųjų vakcinų, būtent dėl to, kad jos gali sukelti labai lengvą formą, tačiau, kad apsaugotume vaisių, tikrai negalime skiepyti tokiomis vakcinomis.

 

– Kita grupė – maitinančios moterys.

– Su maitinančiomis moterimis viskas kur kas paprasčiau, nes net jei paskiepijame, tiesioginio skiepo poveikio vaikas negaus, kuris valgo mamos pieną, bet gaus iš mamos antikūnus. Tarkime, paskiepysime mamą nuo erkinio encefalito, tai ir vaikas tuo pačiu bus apsaugotas. Vėlgi, dėl viso pikto galima susilaikyti nuo gyvų skiepų maitinančioms moterims, bet tai labiau apsidraudimo reikalas. Aš maitinančių mamų be didelio reikalo gyva vakcina neskiepyčiau.

– Sergantys onkologinėmis ligomis.

– Tuo metu, kol vyksta aktyvus gydymas, kol taikome chemoterapiją arba kaulų čiulpų persodinimą, radioterapiją, biologinę terapiją, dažniausiai nėra rekomenduojama skiepytis gyvomis vakcinomis. Bet kadangi tai yra pacientai, kurie turi labai didelę riziką susirgus gripu ar pneumokoku patirti visas įmanomas komplikacijas, dėl šių skiepų visada reikia pagalvoti. Jei nėra aktyvaus gydymo, geriausia pasitarti su gydžiusiu gydytoju. Tačiau vienareikšmiškai, visi, persirgę onkologine liga yra didesnės rizikos grupėje ir dėl ligos, ir dėl taikyto gydymo susirgti gripu ar pneumokoku. Jiems reikėtų pasiskiepyti.

– Peršalę, karščiuojantys, sloguojantys žmonės.

– Tai yra absoliuti kontrindikacija bet kokiam skiepui, nes mūsų imuninė sistema jau yra suaudrinta ir mes tiksliai nežinome, kaip kūnas sureaguos dar į skiepą. Tol, kol yra karščiavimas, skirtas gydymas antibiotikais, priešvirusiniais vaistais, kol pasireiškia liekamieji reiškiniai po ūmaus susirgimo, skiepytis nerekomenduojama.

 

– Tai net jei nedidelė pati paprasčiausia sloga, skiepytis negalima?

– Sloga ne liga, dažnai sakoma. Jei tai yra tiesiog varvanti nosis, bet neturime to sisteminio uždegiminio atsako, mums nelaužo kaulų, nesijaučiame prastai, tiesiog išėjome į lauką ir grįžome su varvančia nosimi ir viskas yra gerai, skiepytis galime. Lygiai taip pat yra ir su kosuliu. Ir sveikas žmogus atsikosėja kartą ar du per valandą, kad išsivalytų kvėpavimo takai. Lygiai taip pat ryte atsikėlus ir išgirdus vaiką pakosčiojant, kai visą dieną jis laksto ir jaučiasi gerai, tai nėra kosulys, dėl kurio skiepą reikėtų nutraukti. Bet, jei matome, kad vaikas ar mes patys jaučiamės nelabai gerai, jaučiame, kad sloga yra virusinė ar peršalimo pasekmė, skiepytis nereikėtų.

– Išvardinau daug grupių, tačiau gal yra dar kokių nors ligų, kuriomis sergant skiepytis negalima?

– Nėra labai daug kontrindikacijų skiepui. Viena iš tokių kontrindikacijų yra imunosupresiniai žmonės, galbūt tie patys, kuriems buvo taikytas labai rimtas gydymas, pvz. ŽIV sergantys. Arba tos pačios nėščiosios. Ir gyvos vakcinos. Tuo metu, kai negalime užtikrinti, kad tas pusiau gyvas nukankintas virusiukas esant nusilpusiai imuninei sistemai nepridirbs kažko daugiau. Kita didelė grupė yra buvusios alergijos į skiepą. Labai retai taip būna. Gripo ar tymų vakcina yra auginama iš vištos embriono ar iš vištos kiaušinio išgautų ląstelių. Tai nėra vištos kiaušinis, tai yra tik viena ląstelė, dažniausiai jungiamojo audinio, kuriame auginami tie virusai, nes virusas neauga šiaip sau lysvėje kaip koks brokolis. Jokiu būdu alergija kiaušiniui nėra kontrindikacija skiepui. Bet jei yra buvusi alerginė reakcija į skiepą, tokiu atveju tą skiepą reikėtų suleisti ligoninėje su priežiūra.

 

– Šiais laikais yra pačių įvairiausių vakcinų nuo įvairių ligų. Galbūt galėtume jas suskirstyti, kokiais skiepais būtinai kiekvienam lietuviui reikėtų pasiskiepyti nuo kūdikystės iki senatvės?

– Šiuo metu tik gimusiems vaikams turime labai daug vakcinų. Rotavirusine, meningokokinė, pneumokokine vakcina skiepijame. Visiems rekomenduočiau visiškai nemokamai nuėjus tiesiog pas savo šeimos gydytoją kas 10 metų atnaujinti difterijos, stabligės ir kokliušo vakcinavimą. Tikrai patarčiau, nes gyvename tokioje zonoje, kad užkrėstų aktyvių erkių yra beveik visus metus, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Taip pat visiems, ypač rizikos grupėje esantiems, reikėtų kasmet pasiskiepyti nuo gripo. Nuo 65 metų pasiskiepyti nuo pneumokoko. Visoms jaunoms moterims, nesvarbu, turėjo lytinių santykių ar ne, vis tiek reikėtų pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie nėra skiepyti nuo hepatito B ir dažnai keičia partnerius arba dirba su užkrėstais kraujais, vienareikšmiškai reikia skiepytis nuo hepatito B, kad nesusirgtų kepenų vėžių. Jei nesirgo vėjaraupiais, pasiskiepyti nuo jų. Tie, kas peržengė 60 ir turi daug lėtinių ligų, vartoja daug vaistų, turėtų su gydytoju pasitarti dėl juosiančiosios pūslelinės skiepo.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabrielė Grinkaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(4)
31(0)
29(0)
28(0)
24(0)
24(0)
23(0)
20(0)
20(0)
Savaitės
86(0)
61(2)
60(0)
59(0)
Mėnesio
109(14)
109(9)
83(0)
75(0)