Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Garsusis dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kas į melui apie klimato kaitą kasmet investuoja daugiau nei milijardą dolerių: atsakė į klausimus apie mitybą, visatą ir gyvybę

2021-05-12 (1) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (55)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Ar žinote, kodėl ryto geriau nepradėti nuo kavos puodelio? Ar valgyti kiaušinius mums sveika? Ar Visata turi pabaigą, ir kas į melui apie klimato kaitą kasmet investuoja daugiau nei milijardą dolerių? Į šiuos ir kitus jūsų klausimus tradiciškai atsako garsusis mokslo populiarintojas Karl Kruszelnicki arba tiesiog dr. Karl.

– Sveiki, Karlai, labai miela jus vėl matyti Vilniuje. Čia jau nebe taip šalta, kaip buvo praeitą kartą mums kalbant.

– Kokia temperatūra pas jus dabar?

– Manau, kad virš 10 laipsnių, daug daug geriau nei praeitą kartą, nes praeitą kartą buvo labai šalta.

– Už manęs matote mano filmuotą medžiagą, kurią filmavau vienoje iš savo kelionių Antarktidoje. Ten buvau 5 kartus. Šį kadrą pagavau vidurnaktį. Už manęs jūs matote laivo priekį. Aš pasitrauksiu, kad galėtumėte pamatyti laivo priekį, kuris tuoj perskros ledą. Visa tai vyko vidurnaktį. Aplinkui buvo mirtinai ramu, o laive visi, išskyrus kapitoną ir jo komandą, miegojo. Pagalvojau, kad galėsiu pamiegoti, kai mirsiu, tad nusprendžiau pasinaudoti šia unikalia galimybe pasimėgauti mirtina tyla šalia Antarktidos, apie 65 laipsnius nuo pusiaujo.

Wow, skamba labai įdomiai. Kalbant apie įdomius dalykus, jūs ką tik išleidote naują knygą. Jūs jau išleidote 47 knygas, tai tikrai įspūdinga. Apie ką ji, ir kas joje jums patinka labiausiai?

– Na, ši yra 47 knyga, ji nedidelė 50 tūkst. žodžių. Turėjau gerokai pasistengti, kad 200 tūkst. žodžių suspausčiau iki 50 tūkst., taigi galite ją perskaityti per popietę. Knyga vadinasi „Daktaras Karlas apie klimato kaitos mokslą“. Ją sudaro 5 dalys.

1. Mes pradėjome tyrinėti klimatą maždaug 1600 m. su Medici šeima, kuri stebėjo klimatą Europoje. Ir mes tai tęsėme. Mūsų nuostabai labai daug tyrimų atliko iškastinio kuro kompanijos 8 ir 9 deš. XX a. pr. mokslininkai pranešė, kad klimato kaita yra tikra, ir kad mes jį sukeliame. Tuo pačiu metu iškastinio kuro kompanijos pakeitė kryptį ir pradėjo neigti klimato atšilimą, ir jos tai daro pastaruosius 30 metų. Kompanijos tam skiria apie milijardą dolerių per metus. Tai pirmoji dalis.

2. Kodėl mes deginame iškastinį kurą? Nes jame labai daug energijos. Kiek? Vienoje statinėje naftos, kainuojančios apie 50 dolerių, telpa sunkus darbas darbininko dirbančio kiekvieną dieną dešimt metų. Taigi joje labai daug energijos.

3. Kaip atsiranda šiluma, sukeliant globalinį atšilimą? Ne iš iškastinio kuro deginimo, bet dėl dujų – kaip anglies dioksidas, kuris veikia kaip vienakryptis vožtuvas. Pastarasis įleidžia šilumą, bet jos neišleidžia. Saulės šiluma gali patekti į vidų, bet neišeina į išorę. Ir taip kiekvieną dieną lieka šilumos. Kiek? 400 tūkst. Hirošimos bombų šilumos lieka Žemėje kiekvieną dieną. Jūs galite tai daryti dieną, mėnesį ar metus, ar net dešimtmetį, bet ne kelis dešimtmečius.

 

4. Kas atsitiko dėl globalinio atšilimo? Daug dalykų, įskaitant ir Žemės pasvirimą.

5. Geroji naujiena, mes galime ne tik sustabdyti globalinį atšilimą, bet ir panaikinti jo padarinius. Bet vienintelė problema yra paminėta pirmame punkte: kiekvienais metais skiriama milijardas dolerių, kad būtų skleidžiamas didelių naftos kompanijų melas. Štai papasakojau visą knygą per minutę.

– Taigi mes turėtume perskaityti knygą, kad žinotume daugiau apie klimato kaitą ir kaip elgtis, kad tai sustabdytume.

– Viskas, ko reikia – kitų politikų, kurie tai padarytų. Geras pavyzdys – ozono skylė, kuri maksimumą buvo pasiekusi 9 dešimtmetyje. Iki 1985 m. dešimtmečius trukusių tyrinėjimų, mokslininkai pasakė, kad ozono sluoksnis retėja dėl chemikalų CFC. Jie tai pasakė 1985 m. Per du metus viso pasaulio vyriausybės uždraudė šiuos chemikalus.

Todėl Ozono sluoksnis pradėjo atsistatyti. 1990 m. mokslininkai pranešė, kad globalinį atšilimą sukelia naftos kompanijos, anglies dvideginis ir pan. Ir mes nieko nedarėme, dėl to milijardo dolerių per metus. Jūs turbūt galvojate, kad tuo sunku patikėti, kad naftos kompanija gali daryti tokią žalą tik dėl pelno.

Bet štai pavyzdys. 2018 rugpjūčio mėnesį visuose Australijos ligoninėse kabėjo plakatai, pakabinti alkoholio kompanijų. Dideli plakatai. Plakatuose buvo nėščios moters pilvas su tekstu: „Nėra nustatyta, kad alkoholis gali pakenkti negimusiam kūdikiui“. Tai yra absoliutus melas. Mes jau dešimtmečius žinome, kad tai melas. Mažiausiai 20 metų žinome. Ar alkoholio kompanijos norėjo padidinti protiškai neįgalių naujagimių skaičių? Ne. Jos tik norėjo parduoti alkoholį. Ir kompanijos nusitaikė į nėščias moteris, kurios negerdamos alkoholio kenkia jų verslui. Todėl buvo nuspręsta meluoti. Nieko asmeniško, tai buvo tik verslas.

 

Taigi mums reikia pradėti nuo viršaus ir pasirūpinti geresniais politikais, galinčiais pasaulį padaryti geresne vieta, mums ir mūsų vaikams bei anūkams. Ir mes tai galime padaryti. Mes turime mokslinius sprendimus, mums tik reikia politinės valios.

– Kalbant apie vaikus ir mažylius, kai kalbėjome prieš laidą, sakiau, kad turime daug klausimų, atsiųstų mūsų žiūrovų. Koks yra mokslinis susitarimas, kada prasideda gyvybė, jei moteris pastoja, nes vyksta daug diskusijų, bet dažniausiai girdime politikus, religines grupes, bet ne mokslininkus. Ką sako mokslininkai?

– Yra daug būdų apibrėžti gyvybę. Tiesus atsakymas yra – mes nežinome. Tai greičiau socialinis, negu biologinis apibrėžimas. Taigi, ar maža sėklytė, kuri vieną dieną išaugs į didelį medį, gyva? Taip ir ne. Tinkamose sąlygose ji gali išaugti į medį, taip. Taigi tai yra dalis gyvenimo ciklo. Taigi kada kūdikis gali išgyventi pats? Po to kai jis gimsta? Po 40, 35 ar 30 savaičių? Bet ar jo širdis plaka iki tol? Taip.

Taigi čia mes susiduriame su įvairiausiais visuomenių ir religijų apibrėžimais, kurie skiriasi nuo biologinių apibrėžimų. Mes vis dar neturime biologinio apibrėžimo, ar virusas yra gyvas. Kalbėti apie kūdikius dar sunkiau. Neabejotinai, kažkurioje stadijoje yra gyvybė ir kažkurioje nėra. O tarp jų viskas priklauso nuo jūsų kultūros, religijos ir asmeninių įsitikinimų.

– Kalbant apie dalykus, kuriuos sunku apibrėžti, ar žinome, kokio dydžio yra Visata?

– Nuo šito man paskausta galvą. Taip, žinome, kad Visata yra begalinė, ji tiesiog tęsiasi iki begalybės. Bet ir čia yra tai, kas mane nervina, daktare Goda. Visata turi savo pradžią, maždaug prieš 13,8 mlrd. metų. Taigi, kaip kažkas, kas turi pradžią, tuo pačiu gali būti begalinis. Protingi žmonės fizikoje, man sako, kad taip yra. Jie taip pat sako, kad Visata būtų labai maža, jeigu nebūtų praėjusi stadijos, vadinamos infliacija. Dabar jūs matote mano mažą knygą. Ant viršelio matote raidę „i“ su tašku.

Šiandien visata būtų mažesnė už šį tašką, jeigu ji nebūtų praėjusi vadinamosios infliacijos. Pažiūrėkite „Vikipedijoje“ „Infliacija (astronomija)“. Ką tai reiškia? Kad per 1-13 sekundės po didžiojo sprogimo Visata pradėjo plėstis tūkstančius kartų greičiau negu šviesos greitis. Tai truko labai trumpai, vėliau viskas sulėtėjo. Taigi, kokio dydžio Visata? Begalinė. Kokio dydžio Visata, kurią mums įmanoma pamatyti? Daug mažesnė. 43 mlrd. šviesmečių iki krašto. Taip yra, nes Visata vis plečiasi, bet vis mažesniu greičiu. Jeigu Visata nesiplėstų, ji būtų mažesnė, bet ji plečiasi. Taigi 43 mlrd. šviesmečių iki krašto, kaip aš vadinu stebima Visata. Bet yra kita Visata, vadinama pasiekiama visata. Ir čia kai kas keisto. Jeigu mes galėtume pasiekti 1g pagreitį. Taip pagreitėti, kad pajustume Žemės pagreitį.

 

Mes galėtume nuvykti bet kur stebimoje Visatoje, besitęsiančioje 43 mlrd šviesmečių. Galėtume viską joje pasiekti per žmogaus gyvenimo trukmę. Kai keliauji greičiau ir greičiau, laikas lėtėja. Taigi Visatos pakraštį galėtume pasiekti per maždaug 30–40 metų jūsų metų erdvėlaivyje. Bet erdvėlaivyje laikas eitų labai lėtai. Grįžtant į Žemę. Na, Žemės iki tol jau nebebūtų, nes jos laiku tai būtų apie 14 mlrd. metų. Per tiek laiko Saulė prarytų Žemę. Saulė ją prarys per 5 mlrd metų. Įspūdinga, kai pradedi gilintis į astronomiją ir į jos didelius skaičius ir sudėtingus konceptus.

– Kaip Carl Sagan sakė, kad astronomija yra kuklinanti patirtis. Tikrai dingsta susireikšminimas, išgirdus šiuos įspūdingus skaičius ir atstumus. O dabar kai kas lengvai suprantamo, tikėkimės. Tai klausimas apie mitybą. Ar kiaušiniai sveika?

– Buvo manoma, kad jie labai sveika, vėliau manoma, kad labai nesveika. Dabar, pagal naujausius tyrimus, manoma, kad sveika, jei vartojame saikingai. Ne tuzinas, bet vienas ar du kiaušiniai per dieną yra sveika. Dietologija yra paini sritis. Yra sakoma, tam kad dietologijoje paaiškėtų klaida, reikia apie dešimties metų. Ir jie nuolat keičia savo nuomonę. Mes visuomet svyruojame ir taip artėjame prie atsakymo.

Šiuo metu esame įsitikinę, kad kiaušiniai yra sveika. Jie turi riebalų, baltymų ir angliavandenių puikiomis proporcijomis. Ir kas mane stebina – kad apvaisinto kiaušinio geltonoji dalis ir baltoji dalis, gali pavirsti į gyvūną. Su dvejomis kojomis, dviem sparnais, ir plunksnomis, ir snapu. Kaip jis tai padaro? Visiškai nuostabu.

 

– Grįžkime prie mitybos. Kodėl nereikėtų kavos gerti ryte, ir kodėl reikia palaukti bent dvi valandas?

– Kadangi tai švaistymas – panašiai kaip kelis degtukus mesti į didelį laužą. Pirmiausia, kava. Štai jums klausimas be pasiruošimo, daktare Goda. Ar tu kada nors sakei arba žinai ką nors, kas būtų pasakęs: atsisakysiu kavos, kad būčiau sveikesnis. Ar girdėjai ką nors taip sakant?

– Taip, daug kartų. Manau, taip sakiau, daug kartų.

– Negerai. Kavoje yra daug cheminių medžiagų, įskaitant ir kofeiną. Kava, kaip gėrimas, net kava be kofeino gali prailginti gyvenimo trukmę, palengvinti širdies ir kepenų ligas, sumažinti tikimybę susirgti prostatos, odos ir burnos vėžiu, ir palengvinti II tipo diabetą. Bet visi šitie rezultatai buvo gauti ne atliekant kokybiškas tyrimus, kuriuos vadinu dvigubo apakinimo kontrole. Kur, pavyzdžiui, tiriami identiški dvyniai, gyvenantys identiškus gyvenimus. Vieni dvyniai geria kavą, o kiti – ne. Taip stebėdami, pamatytume rezultatus po 40 metų. Tai yra neįmanoma.

Mes to nedarome, darome taip vadinamas stebėjimo studijas, kur stebime. Įprasti tyrimai buvo atlikti su JAV slaugytojais. Buvo stebima trečdalis milijono slaugytojų, trečdalį amžiaus. Jeigu jie turi viršsvorio, miršta greičiau. Jeigu rūko cigaretes, miršta greičiau. Jeigu gyvena pilnavertį šeimyninį gyvenimą, gyvena ilgiau. Jei turi draugų, gyvena ilgiau. Jeigu pasiturintys, gyvena ilgiau. Taigi visa tai lėtai burbuliuoja link paviršiaus. Bet atminkite, tai – tik stebėjimo rezultatai, bet ne įrodymai. Taigi tai tik koreliacija. Pirmiausia, apskritai, 2 arba 3 puodeliai kavos per dieną yra sveika. Galbūt 4.

Bet kai kuriems žmonėms jie sukelia širdies permušimus. Tai vadinama fibriliacija. Taigi vietoj to, kad širdies raumenys kraują varinėtų gražiai susitraukdami, vienos viršuje esančios širdies kameros tiesiog virpa. Kaip maišas pilnas kirmėlių. Kraujas varinejamas neefektyviai. Tai gali būti labai pavojinga.

 

Taip buvo nutikę mano žmonai. Keliavome Naujojoje Zelandijoje, kai mano žmona pasakė: „Brangusis, manau, man prasidėjo arterinė fibriliacija.“ Aš sakiau: „Neee“. Jis sakė: „Taip.“ Aš sakau: „Leisk patikrinti“. Taigi aš uždėjau pirštus ant jos arterijos vairuodamas. Ir netrukus jai sakau: „Brangioji, tau arterinė fibriliacija“. Mano žmona atsakė: „Aš juk tau taip sakiau“. Ir kaip ji to išvengia? Kiekvieną kartą išgeria pusę puodelio kavos, ir to pakanka. Ir galiausiai, kodėl neturėtumėt gerti kavos, iš karto atsikėlę? Jūs galite, jums nepakenks. Bet kava bus švaistoma.

Matote, kofeinas nėra tiesioginis stimuliantas, amfetaminai yra tiesioginis stimuliantas, skydliaukės hormonai yra stimuliantai. Bet kofeinas nėra tiesioginis stimuliantas. Ką kofeinas daro – blokuoja narkotiką, kuris jus migdo. Sakydamas „narkotiką“ turiu omeny naturalias jūsų organizmo medžiagas. Ar mokėtės biologiją? Ar teko girdėti apie adenoziną?

– Taip, bet turėtumėt priminti visiems.

– Jūsų DNR atrodo kaip kopėčios, dvipusiai bėgiai. Tai panašiai, kaip namuose turimos kopėčios. Kelių metrų ilgio. Bet vietoj tuzino pakopų, jos turi 3 mlrd. Ir jų būna 4 skirtingų rūšių: A, T, C ir G. A reiškia adenozinas. Jūsų organizme yra energinė medžiaga – adenozinas. Organizme tai labai paplitusi medžiaga. Ir vienas iš jo poveikių yra kaip depresanto. Ir kofeinas jį blokuoja.

Taigi atsibudus ryte jūsų adenozino lygis yra labai žemas. Ir jeigu jūs jį blokuosite, nieko nenutiks. Bet jeigu jūs palauksite dvi valandas, jo lygis vis kils ir kils. Tada kofeinas blokuoja adenozino poveikį, ir užkerta kelią jūsų mieguistumui. Bet iš kitos pusės, galbūt mums reikia pamiegoti. Galbūt mums reikia pasnausti ryte ar po pietų, po to snūstelti vakare ir gal net snūstelti vidury dienos. Vietoj to, kad dirbtume visą laiką. Gal čia blogosios kompanijos mus verčia gerti kavą, tam, kad mes dirbtume.

– Visiškai sutinku, galėčiau snausti visą dieną, jeigu tai priklausytų nuo manęs. Tiesa pasakius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(20)
Reitingas
(6)
Visi šio ciklo įrašai:
2021-05-20 ->
2021-05-12 ->
Garsusis dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kas į melui apie klimato kaitą kasmet investuoja daugiau nei milijardą dolerių: atsakė į klausimus apie mitybą, visatą ir gyvybę
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Goda Raibytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
27(1)
26(4)
24(4)
21(0)
21(0)
20(0)
19(1)
14(0)
Savaitės
66(0)
66(0)
64(0)
58(7)
57(0)
Mėnesio
235(8)
110(0)
105(22)
84(0)