Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Šokiruojanti realybė: mirtinus patogenus tiria 59 laboratorijos, bet tik ketvirtis jų atitinka saugumo reikalavimus

2021-06-25 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (330)
    Share

Ar koronaviruso pandemija – rizikingo ir nesėkmingai pasibaigusio mokslinio tyrimo pasekmė? Nepriklausomai nuo to, koks būtų atsakymas į šį klausimą, būsimų pandemijų rizika, nulemta pavojingų patogenų tyrimų laboratorijose, yra reali, rašo Karaliaus koledžo Londone vyresnioji dėstytoja Filippa Lentzos ir George'o Masono universiteto (JAV) profesorius bei biogynybos programos direktorius Gregory Koblentzas.

Pagrindinis šios SARS-CoV-2 nutekėjimo iš laboratorijos versijos akcentas yra Uhano virusologijos institutas, įsikūręs kalvotame Uhano pakraštyje. Tai viena iš 59 visame pasaulyje veikiančių, statomų ar planuojamų statyti maksimalios izoliacijos laboratorijų.

Žinomos kaip 4-ojo biologinio saugumo lygio (BSL4) laboratorijos, jos yra sukurtos ir pastatytos (ar statomos) taip, kad mokslininkai galėtų saugiai dirbti su pavojingiausiais planetos patogenais – tokiais, kurie gali sukelti sunkias ligas ir nuo kurių nėra vaistų ar skiepų. Tyrėjai privalo dėvėti visą kūną dengiančius slėgio kostiumus su atskirai tiekiamu deguonimi.

Tokio saugumo lygio laboratorijos veikia 23 šalyse, bet didžiausia BSL4 laboratorijų koncentracija yra Europoje – čia yra 25 laboratorijos. Šiaurės Amerika ir Azija turi maždaug vienodą skaičių – atitinkamai 14 ir 13. Australijoje yra keturios, o Afrikoje – trys. Kaip ir Uhano virusologijos institute, trys ketvirtadaliai pasaulio BSL4 laboratorijų yra miestų centruose.

Uhano virusologijos institutas, kurio laboratorijų plotas sudaro 3000 m², yra didžiausia BSL4 laboratorija pasaulyje – bet netrukus jį aplenks Kanzaso valstijos universiteto (JAV) Nacionalinė biologinės ir žemės ūkio gynybos įstaiga (angl. National Bio and Agro-Defense Facility). Kai ji bus baigta, galės pasigirti didesniu nei 4000 m² BSL4 laboratorijų plotu.

 

Dauguma laboratorijų yra žymiai mažesnės, o pusė iš 44 laboratorijų, apie kurias prieinami duomenys, yra mažesnės nei 200 m² – tai maždaug trys ketvirtadaliai teniso kortų.

Maždaug 60proc. BSL4 laboratorijų yra vyriausybės valdomos visuomenės sveikatos įstaigos, 20 proc. – universitetų ir 20 proc. – biologinės gynybos agentūrų. Šios laboratorijos yra naudojamos diagnozuoti labai mirtinų ir perduodamų patogenų infekcijas arba yra naudojamos šiems patogenams tirti – siekiant pagerinti mūsų mokslinį supratimą apie jų veikimą ir kurti naujus vaistus, vakcinas ir diagnostinius tyrimus.

Neatitinka reikalavimų

Tačiau toli gražu ne visos šios laboratorijos atitinka saugumo reikalavimus. Pasaulinis sveikatos saugumo indeksas, vertinantis, ar šalys turi įstatymus, reglamentus, priežiūros agentūras, politiką ir mokymus biologinio saugumo ir biologinio saugumo srityje, yra pamokantis. JAV vadovaujamos Branduolinių grėsmių iniciatyvos administruojamas indeksas rodo, kad tik maždaug ketvirtadalis šalių, turinčių BSL4 laboratorijas, gavo aukštus biosaugos įvertinimo balus. Tai rodo, kad šalys gali daug ką tobulinti – kad galėtų sukurti visapusiškas biorizikos valdymo sistemas.

Narystė biologinės saugos ir biologinio saugumo reguliuotojų tarptautinėje ekspertų grupėje, kur nacionalinės reguliavimo institucijos dalijasi gerąja patirtimi šioje srityje, yra dar vienas nacionalinio biologinio saugumo ir biologinio saugumo praktikos rodiklis.

 

Tik 40 proc. šalių, turinčių BSL4 laboratorijas, yra šio forumo narės: Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Singapūras, Šveicarija, JK ir JAV. Nė viena laboratorija dar nepriėmė savanoriškos biorizikos valdymo sistemos (ISO 35001), įdiegtos 2019 m., ir kuria siekiama nustatyti valdymo procesus mažinant biologinio saugumo riziką.

Didėjanti BSL4 laboratorijų paklausa

Ir taip beveik susidaro uždaras ratas: tiek toliau nagrinėjant naująjį koronavirusą, tiek atrandant naujus koronavirusus ar kitus patogenus, tokių laboratorijų poreikis tik didės, ir jos kursis įvairiose šalyse – bet neužtrikrinant maksimalaus saugumo, kartu ir didins virusų „nutekėjimo“ rizikas.

Nors COVID-19 pandemija aiškiai parodė infekcinių ligų keliamą riziką ir stiprios biomedicinos tyrimų įmonės svarbą gelbstint gyvybes, taip pat turime nepamiršti, kad tokie tyrimai gali nulemti savitus pavojų, rašo mokslininkai. Tačiau stiprus mokslas ir sumani politika gali suvaldyti šią riziką – ir leisti žmonijai pasinaudoti šių tyrimų nauda, sako jie.

Parengta pagal „The Conversation“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(0)
41(0)
41(0)
33(0)
31(0)
28(0)
26(0)
24(2)
23(0)
Savaitės
75(3)
70(0)
67(5)
62(1)
Mėnesio
231(8)
110(3)
107(12)
104(26)
102(0)